Į Lietuvą sugrįžęs emigrantas įgyvendino savo svajonę

Vos kelerių metų Alvaidą Lukauską tėvai buvo atsivežę į vieną pirmųjų Platelių plaukimo maratonų – šįmet A. Lukauskas šiose tarptautinėse varžybose startavo jau kaip dalyvis, o kartu atvykęs jo tėvas Antanas su gausiu būriu artimųjų jį labai palaikė ant kranto.

„Esu optimistas: tikiu, kad viskas bus gerai, o blogus įvykius priimu kaip pamoką“, – atvirai prisipažino 40 metų Alvaidas Lukauskas, kuris po 18 metų gyvenimo Londone pasiryžo su šeima sugrįžti į gimtąją Kretingą ir čia jau gyvena dvejus metus. Taip jau sutapo, kad visai neseniai šeima persikraustė į naujus namus visai šalia vadinamojo trečiojo tvenkinio, tad plaukimą mėgstantis A. Lukauskas galėjo intensyviai treniruotis, kad įgyvendintų dar vieną savo svajonę – prieš savaitę jis vienintelis iš Kretingos sėkmingai pasirodė tarptautiniame Platelių plaukimo maratone.

A. Lukauskas teigė savo pasirodymu XXXVII tradiciniame Platelių plaukimo maratone esąs patenkintas – 1,8 km distanciją įveikė per 41 min. 29,7 sek. ir šis rezultatas pelnė VI vietą jo amžiaus grupėje. Juolab kad tai buvo pirmasis A. Lukausko dalyvavimas tarptautinėse varžybose ir šįkart jam pavyko aplenkti net ir patyrusius Platelių maratono dalyvius. A. Lukauskas prisipažino, kad jam teko ne tik įveikti varžybinį jaudulį: vyras nesitikėjęs tokio didelio bangavimo Platelių ežere, kuris iš pirmo žvilgsnio sukuria ramaus vandens telkinio įspūdį. Tad dabar vyras nusiteikęs dar labiau tobulinti plaukimo atviruose vandenyse techniką, ypač – mokantis valdyti kvėpavimą, kylant bangoms.

Įsiklausė į profesionalo patarimą

A. Lukauskas pasakojo, kad jo svajonė sudalyvauti Platelių plaukimo maratone gimė daugiau kaip prieš metus.

„Londone baseiną nuolat lankiau 11 metų ir prieš pusantrų metų teko pasikalbėti su žmogumi, kuris priklauso plaukimo asociacijai. Jis man patarė: kadangi ilgai lankau baseiną, kitas mano žingsnis galėtų būti išbandyti save atviruose vandenyse“, – pasakojo A. Lukauskas.

Plaukimo profesionalo pamėtėta mintis A. Lukausko nebepaleido. O ją dar sustiprino prisiminimai – A. Lukauskas ir šiandien atsimena, kaip jį, vos kelerių metų vaiką, tėvai buvo pirmą kartą atsivežę į Platelių plaukimo maratoną, ir kokį didelį įspūdį jam tąkart šis renginys paliko. Tad A. Lukauskas išsikėlė sau tikslą: sugrįžti į Platelius, tik šįkart – jau kaip dalyviui, o ne žiūrovui.

Kryptingai treniravosi

„Plaukimas baseine ir atviruose vandenyse labai skiriasi, – pasakojo A. Lukauskas. – Baseine matai ant dugno nubrėžtą liniją, nuplaukęs 25 metrus, apsisukdamas atsispiri į sienelę ir tą akimirką šiek tiek pailsini raumenis. Plaukdamas atvirame vandenyje dugno nematai, kad neprarastum krypties, turi nuolat iškelti galvą, nėra ir saugumo jausmo, kaip baseine, kur bet kurią akimirką gali sustoti ir pailsėti.“

Platelių plaukimo maratonas kaskart sulaukia daugybės dalyvių ne tik iš įvairų Lietuvos miestų, bet ir užsienio – jie gali rinktis 3,5 arba 1,8 km ilgio distancijas.

A. Lukauskas teigė kryptingai rengęsis Platelių maratonui: baseine ilgas distancijas mainydavo su treniruotėmis, skirtomis vystyti greitį, konsultavosi ir su baseine dirbusiu gelbėtoju, kuris buvo ilgų distancijų plaukikas. „Jis man pasakė, kad mano plaukimas netaisyklingas – pasirodo, aš neteisingai plaukiau 10 metų. Tad davė patarimų, ką turėčiau keisti“, – sakė A. Lukauskas, kuris plaukimo sportu daug domėjosi ir savarankiškai.

Be to, prieš varžybas Plateliuose, A. Lukauskas kiek galėdamas treniravosi ir kretingiškių vadinamajame trečiajame tvenkinyje, kuriame, kaip ir šalia esančiame antrajame tvenkinyje, mirkdavo vaikystėje per vasaras.

„Rimtesnis susidomėjimas plaukimu mano gyvenime atsirado tada, kai patyriau avariją važiuodamas motociklu ir susižeidžiau koją. Gydytojai rekomendavo atsisakyti bėgiojimo, važinėjimas dviračiu taip pat man neatrodė labai saugus, tad pasirinkau mažiausiai rizikingą sporto šaką. Be to, plaukiant vienu metu dirba viso kūno raumenynas, o tai man labai tiko, nes dirbu sėdimą darbą,“ – sakė A. Lukauskas.

Šiuo metu A. Lukauskas turi ypač palankias sąlygas užsiimti savo pomėgiu – nuo jo namų Padvariuose, kuriuose su šeima įsikūrė prieš 2 mėnesius, iki tvenkinio yra vos 150 metrų. Tad dažną dieną A. Lukausko rytmetinė mankšta – apie 500 metrų plaukimo tvenkinyje.

Sugrįžo dėl artimųjų

A. Lukauskas gimė ir užaugo Kretingoje, jis iki šiol žemaitiškai kalba be akcento, tad tuomet, kai su žmona Rita nutarė persikelti gyventi į Lietuvą, vyras neabejojo, kokiame mieste jiems būtų geriausia įsikurti. Paklausus, kodėl po beveik 20 metų emigracijos jis priėmė tokį ryžtingą sprendimą keisti gyvenimą, A. Lukausko atsakymas buvo tvirtas.

„Dukrai – ketveri, sūnui rugsėji bus 7 metai, turėjome apsispręsti, į kurios šalies mokyklą jį leisti. Be to, norisi vaikams skirti kuo daugiau laiko, o tai padaryti Londone yra sudėtingiau, tad nusprendėme sugrįžti į Lietuvą, – kalbėjo A. Lukauskas. – Be to, sensta mano tėtis, kiti artimiausi žmonės, ir kuo toliau, tuo labiau norisi daugiau laiko praleisti su jais. Tik tie, kurie neturi tvirtų ryšių su savo tėvais, broliais, seserimis, gali apie sugrįžimą į Lietuvą visai negalvoti, o daugumai emigrantų ta mintis nuolat kirba, savos šalies ilgesys neužgyja.“

A. Lukauskas prisipažino, kad apsispręsdamas sugrįžti į Lietuvą, sulaukė daug skeptiškų nuomonių. „Net mano teta buvo tikra, kad mes Lietuvoje neišbūsime ilgiau metų – susilažinome iš vyno dėžės. Neseniai ji skambino – prisipažino, kad yra skolinga tą dėžę, nes mes niekur iš čia kraustytis nesirengiame“, – juokėsi A. Lukauskas, įsitikinęs, kad ne visada Lietuvoje yra taip blogai, kaip patys joje gyvenantys skundžiasi.

• Rašyti komentarą (5)