Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kai myli tai, ką darai

  • Kuprinė
  • 2018-07-27
Emilija Rogačiovaitė atviravo, kad jausmą, kai supranti, jog žirgas visiškai tavimi pasitiki, galima apibūdinti kaip euforiją.

Kretingos rajono Vydmantų gimnazijos būsima abiturientė Emilija Rogačiovaitė savo meilę arkliams pavertė užsiėmimu, kuris palaipsniui tapo jos pagrindiniu hobiu – šiandien ji džiaugiasi ne tik gavusi progą dalyvauti net tarptautinėse varžybose, bet ir puikuotis trofėjais.

– Kada pirmą kartą supratai, jog norėsi užsiimti šiuo sportu ? Gal buvo koks įvykis, kuris tai nulėmė?

– Kai pirmą kartą nuvažiavau į žirgyną ir turėjau progą pasėdėti ant arklio. Mačiau kitus žmones jojant ir tai mane taip paveikė, jog būtent tą akimirką supratau, jog labai to noriu.

– Kiek metų tuo užsiimi? Kiek kartų ir kokiose varžybose esi dalyvavusi?

– Apie šešerius–septynerius metus. Tikslaus varžybų skaičiaus nebepasakysiu, bet jų buvo daug ir Lietuvoje, ir tarptautinių – vykome į Latviją, Lenkiją.

– Kokių savybių šis sportas, tavo manymu, reikalauja labiausiai?

– Atsakingumo, rimtumo ir pasiryžimo, ne šiaip karts nuo karto atvažiuoti pajodinėti ant žirgo, bet reikia ilgo ir nuoseklaus darbo.

– Ar labai daug tenka investuoti į šį sportą?

– Tenka investuoti nemažai pinigų, ypač, jei nori nuosavo žirgo. Tačiau jei norėtųsi treniruotes lankyti tik tam, kad šiek tiek pramoktum joti, tai šią svajonę turėtų galimybę įgyvendinti kiekvienas vidutines pajamas gaunantis žmogus.

Pasak Emilijos Rogačiovaitės, kad pasiektum gerą rezultatą, žirgas ir žmogus turi būti partneriai ir privalo vienas kitu visiškai pasitikėti.

– Kaip galėtum apibūdinti ryšį tarp raitelio ir žirgo? Kaip išmokstama su žirgais susišnekėti, juos išmokyti komandų?

– Žirgas ir žmogus yra partneriai. Jie privalo visiškai pasitikėti vienas kitu ir padėti vienas kitam. Tai išties nelengvas procesas žiūrint iš raitelio perspektyvos, nes su žirgu paprastai nesusišnekėsi, privalai suprasti, nujausti, ko žirgui reikia, jie vienas kitą turi papildyti, kad pasiektų rezultatą. O tam, kad žirgą suprastum, reikia ilgai jodinėti ir perprasti, kaip jam padėti, o ne tik stengtis išsilaikyti balne. Aišku, yra tam tikros komandos, bet žirgai turi tvirtą charakterį ir emocijas, būna dienų, kada jie būna be nuotaikos ir kažko nenori daryti.

– Kurios varžybos buvo tau įsimintiniausios ir kodėl?

– Tai buvo „Gargždo festivalyje“ Gargžduose, nes tada iškovojau pirmąją vietą ir kai pagerinau savo asmeninį, šuolio į aukštį, rekordą. Tąsyk su žirgu Hariu peršokome 1,95 metrų aukštį. Šios varžybos buvo labai sėkmingos man, viskas klojosi kaip per sviestą. Tą kartą įsitikinau tuo, jog žirgas gali visiškai pasitikėti raiteliu. Tą jausmą galėčiau apibūdinti kaip euforiją. Taip pat įsimintinas man tapo ir Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas, kur tarp jaunučių su žirgu Juta laimėjau I vietą.

– Kokie ateities planai?

– Planuoju stoti į veterinariją, išmokti gydyti žirgus, aišku, ir kitus gyvūnėlius, o vėliau ateityje turėti savo arklides, keletą žirgų, vesti treniruotes įvairaus amžiaus žmonėms, nors jas jau vedu ir dabar, taip sakant, semiuosi patirties iš anksto.

Irmina MONTRIMAITĖ

„P. n." akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas