Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Dviračių žygio aplink Lietuvą dalyviai pasiekė Lazdininkus.

Per Lietuvą dviračiais, papuoštais trispalvėmis bei istorinėmis Lietuvos vėliavomis, keliaujantys entuziastai, žygį pradėję liepos 6-ąją Vilniuje, trečiadienį pasiekė ir Kretingos rajoną. Nors tądien buvo 13-oji dviračių žygio diena, nuvažiuota apie 900 kilometrų, nuovargio veiduose nematyti – vien tik šypsenos ir džiaugsmingi šūksniai.

Dviračių žygio, skirto Lietuvos šimtmečiui, dalyviai važiuoja perimetru aplink Lietuvą, lanko labiausiai nutolusias Lietuvos vietas bei valstybių sankirtas. Pakeliui esančiuose miesteliuose sustoja, lanko bendruomenes, įvairius istorinius, gamtinius ir kitus lankytinus objektus. Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubo surengto žygio dalyviai trečiadienį pasiekė Lazdininkus, apsilankė Baltų mitologijos parke, važiavo į S. Įpiltį, kur juos pasitiko ir pietumis vaišino kaimo bendruomenė. Nuo Lazdininkų iki S. Įpilties žygio dalyvius dviračiu lydėjo Darbėnų seniūnijos sporto organizatorius Rolandas Juknevičius.

Karių asociacijos keliautojų klubo prezidentas Rolandas Lubys sakė, kad žygis – turistinis, o ne sportinis, tad kelionė kupina nuotykių.

„Važiuodami patys susikuriame sau nuotykį su edukacija. Apvažiavome visas galimas karines rinktines, lankėmės ir karinių jūrų pajėgose, mums aprodė karinius laivus, Klaipėdos policijoje kinologai supažindino su savo išdresiruotais šunimis. Vienas žmogus, prisijungęs prie žygio, Jurbarke mums surengė įspūdingą savo nuotraukų galeriją, o prie Kintų sutikom žolininką, kuris pasidalijo gydymo įvairiomis žolelėmis paslaptimis“, – pasakojo R. Lubys.

Įspūdžiais dalinosi Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubo prezidentas Rolandas Lubys (dešinėje) ir žygio administracijos vadovas Artūras Voveris.

Važiuojant valstybės sienos pakraščiais numatyta per 24 dienas įveikti apie 1,5 tūkst. kilometrų. Žygyje dalyvauja įvairaus amžiaus, skirtingų specialybių žmonės, kurie nėra profesionalūs dviratininkai. Lietuvos karių asociacijos žygio administracijos vadovas Artūras Voveris pasakojo, kad ne visi dalyviai pasiryžta važiuoti tiek laiko, daug žmonių prisijungia skirtingais etapais. Į Kretingos rajoną atvyko apie 30 dalyvių. „Žygyje yra daug ne profesionalų, kurie pirmąkart važiuoja, tai jie pasirenka saugesnius etapus, pavyzdžiui, nuo Nidos iki Palangos tikrai saugus etapas, važiuoji dviračių taku ir džiaugiesi gamta“, – sakė A. Voveris.

Tačiau ne visi keliai, kuriais tenka važiuoti keliautojams, tokie palankūs. Natūralu, kad tokio masto kelionėje tenka susidurti ir su nenumatytais sunkumais. „Rusijos pasienio ruože buvo tokia įdomi vieta, važiavome, ir paaiškėjo, kad artimiausius 5 kilometrus dviračius teks tiesiog tempti, nes pravažiuoti neįmanoma. Kitur teko ir plaustu dviračius plukdyti, per vandenį. Gamta tiesiog diktuoja savo sąlygas, mes prie to prisitaikom“, – pasakojo A. Voveris.

„Kasdien esam numatę, ką reikia pasiekti, turim susitikti su bendruomenėmis, muziejais, ir naujų narių sulaukti. Mus visur pasitinka, todėl ir vėluoti negalim“, – pridūrė R. Lubys.

Dalyviai viso žygio „varikliu“ vadina gerą nuotaiką, kuri ir padeda nekreipti dėmesio į iškilusias problemas. „Jei susiduri su sunkumais, tiesiog nusijuoki. Pavyzdžiui, arti Lenkijos, prie Punsko važiavom, užpuolė nereali liūtis, o mes važiavom ir tiesiog dainuot visi pradėjom“, – sakė R. Lubys, tačiau vis tik pridūrė, kad per lietų važiuoti sunkiau nei per sausrą.

Pagrindinės žygio misija, kurią įvardino pašnekovas – suteikti galimybę kiekvienam įgyvendinti savo svajonę, puoselėti lietuvių pilietiškumą ir sąmoningumą, garsinti Lietuvos kariuomenės vardą bei stiprinti jos įvaizdį.

Laikosi griežtos dienotvarkės

Per dieną žygio dalyviai įveikia nuo 80 iki 100 kilometrų. Visas maršrutas, kuriuo jie važiuoja, iš anksto tiksliai suplanuotas, numatytos sustojimo vietos. A. Voveris pasakojo, kad norint pasiekti užsibrėžto tikslo, privalu laikytis griežtos dienotvarkės. „Keliamės kuo anksčiau, greit apsitvarkome, 7.30 val. jau pusryčiaujame“, – sakė A. Voveris.

Žygio dalyviai iš vietos išvažiuoja 9 valandą, prieš tai sunešę daiktus į juos lydintį autobusiuką bei išklausę saugumo instruktažo. Kad atstumą įveikti būtų lengviau, kas 15 kilometrų numatyti sustojimai, keliautojai tuo metu gali pailsėti ir atsikvėpti. Suplanuotą maršrutą stengiamasi įveikti iki 20 valandos.

Kelionės metu visi žygio dalyviai laikosi taisyklių, kurios iš anksto numatytos. Priekyje ir būrio gale važiuojantys žmonės bendrauja racijomis, gale važiuojantis žmogus atsakingas už saugą. Niekas iš kolonos negali išvažiuoti jo neperspėjęs. Anot R. Lubio, žmogui, kuriam važiuoti darosi per sunku, galima sėsti į autobusiuką ir dalį atstumo įveikti jame.

Atvykus į Baltų mitologijos parką keliautojai buvo įveikę 900 kilometrų, bet nuovargio nematyti.

R. Lubys pasakojo, kad pasirūpinti maistu ir nakvyne turi patys arba parūpina bendruomenės, kurias jie aplanko. „Pietų stojame prie pakeliui esančios parduotuvės, arba kavinės, kartais pavaišina bendruomenės. Nakvynę taip pat dažnai parūpina, miegame miegmaišiuose mokyklose arba lauko sąlygomis, palapinėse, kažkur kiemuose“, – gyvenimo sąlygas žygio metu nupasakojo R. Lubys.

Sutiktiesiems palieka dovanų

Žygio metu bendruomenės pasitinka šiltai ir svetingai, tad ir keliautojai tuščiomis nevažiuoja – sutiktiems gyventojams dovanoja savo pagamintas apyrankes. Jose įkomponuoti keturi Lietuvos simboliai – trispalvė, istorinė vėliava, Gediminaičių stulpai ir Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vėliava. R. Lubys pasakojo, kad jau išdalino jų tūkstančius. Ten, kur gauna nakvynę, žygio dalyviai atsidėkoja pastatydami stiebą bei iškeldami Vyčio vėliavą.

Su savimi taip pat vežasi ir keturis iš dviračių detalių pagamintus kryžius, kuriuos planavo pastatyti Lietuvos šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. „Jie skirti palaiminti keliautojus ir apsaugoti nuo netikėtumų ir bėdų. Stengiamės statyti prie dviračių takų, kur žmonės važiuoja. Du jau pastatėm, tačiau ten, kur buvome numatę, nebeišeina, nes bendruomenės prašo juos palikti, sako, kad prižiūrės, tad negali nesutikti. Ir mums malonu, kad kažkas nori jais pasirūpinti“, – sakė A. Voveris.

Karių asociacijos keliautojų klubo prezidentas Rolandas Lubys paminėjo, kad žygis keliauja su šūkiu „Dovana lietuviui“, tačiau dovana – tai ne tik kryžiai ar apyrankės. Didžiausia dovana lietuviui – apkeliauti savo tėvynę. „Čia dovana. Dovana Lietuvai, dovana sau. Čia pažinimas Lietuvos. Jūs vienaip šnekat, kitam krašte kitaip šneka, ten šypsosi vienaip, čia kitaip, ten duoda grybienę, čia žuvienę, tai tikrai kažkas nepakartojamo“, – įspūdžiais dalijosi R. Lubys.

Erika ALONDERYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas