|
|
|
Kretingos technologijos ir verslo mokyklos ateitis – miglota
Nedarant esminės pertvarkos dėl prastos infrastruktūros ir mažėjant mokinių skaičiui, uždarymas yra neišvengiamas, – tokią išvadą apie VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklą Kretingos rajono savivaldybės tarybai pateikė mokyklos būklės analizę ir perspektyvos galimybių studiją atlikusi tarptautinė konsultavimo kompanija „Civitta“.
Dėl profesinio ugdymo mokyklų šalyje pertekliaus 2017–2018 mokslo metais nė viena iš jų nesurinko reikiamo mokinių skaičiaus. Kretingsodyje įsikūrusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla mokinių priėmimo užduoties neįvykdė 3 pastaruosius mokslo metus. Dėl minėtų bei kitų priežasčių Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos. Nuspręsti dėl Kretingos technologijos ir verslo mokyklos ateities turi Kretingos rajono savivaldybės taryba. Taryba šią problemą jau svarstė, tačiau vieningos pozicijos nepareiškė, kadangi kilo daug neaiškumų. Taryba tąsyk pritarė, kad reikia išsamaus tyrimo dėl mokyklos dabartinės būklės ir ateities galimybių. Savivaldybės administracija tyrimui atlikti už 9 tūkst. 680 eurus pasamdė „Civittą“. Švietimo ir mokslo ministerija įžvelgė galimybę Kretingoje profesinį mokymą išsaugoti sujungiant Kretingos technologijos ir verslo mokyklą su viena Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Neatmetė galimybės ir mokyklai išlikti savarankiškai, tačiau buvo pabrėžta, jog šis variantas būtų itin brangus. Ministerijos atstovas tuomet, prieš kelis mėnesius, Savivaldybės tarybai piršo mintį profesinę mokyklą jungti su Kretingos universitetine Jurgio Pabrėžos gimnazija. „Civittos“ specialistai taip pat patvirtino, jog jungimosi atveju palankiausia jungtis būtų su universitetine Jurgio Pabrėžos gimnazija. Kretingos technologijos ir verslo mokyklos 68 proc. mokinių yra iš Kretingos miesto bei rajono, o iš jų beveik 51 proc. – iš Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos. Dėl galimybės su šia mokykla sujungti profesinę mokyklą, „Civittos“ ekspertai abejojo. Jie akcentavo tai, kad Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje mokosi ir taip daug – apie 800 mokinių, o sujungus su profesine mokykla nauja įstaiga, pagal rajono mastą, taptų gigantiška. Be to, nuo šio rudens Marijono Daujoto pagrindinė mokykla reorganizuojama į progimnaziją. Tuo atveju, jeigu profesinė mokykla taptų kažkurios Klaipėdos profesinio ugdymo įstaigos padaliniu, ilgainiui jo Kretingsodyje neliktų. Padalinys persikeltų į Klaipėdą. Jungtis su Kretingos technologijos ir verslo mokykla nenori nei Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, nei Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija. Nepritarimą tokiai galimai reorganizacijai praėjusį ketvirtadienį dar kartą patvirtino Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavę šių įstaigų atstovai. Daugeliui labiausiai priimtina būtų, kad profesinė mokykla Kretingoje išliktų savarankiška, tačiau ir ekspertai pripažino, kad šis optimistinis variantas yra vargiai įgyvendinamas dėl didelio lėšų poreikio. Kaip tvirtinama „Civittos“ išvadoje, profesinės mokyklos infrastruktūra (pastatai ir kt.) yra perteklinė, nerenovuota. Praleista galimybė renovacijai gauti ES parama. Labai didelės mokyklos komunalinės išlaidos. Mažėjant mokinių – personalo praktiškai nesumažėjo, brangus jo išlaikymas. Mokyklos dabar rengiamos profesijos tik iš dalies atitinka rinkos poreikius. „Jeigu mokykla tęsia veiklą kaip yra, ji sunyksta savaime“, – tarė „Civittos“ atliktą studiją Savivaldybės tarybai pristačiusi Kristina Bružienė. „Civittos“ preliminariu skaičiavimu, vien mokyklos pastatams atnaujinti reikia apie 3 mln. eurų. Ekspertai nurodė, kokias profesijas mokykla turėtų ruošti ateityje tiek, jeigu liktų savarankiška, tiek, jeigu būtų sujungta su kita. Tai apdailininko, statybininko, geležinkeliečio-geležinkelio tiesėjo. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministerija regiono profesinio ugdymo įstaigoms nebeleidžia dubliuoti mokymo programų, todėl didžios dalies dabartiniam mokymo programų tinklelyje esančių profesijų mokyklai teks atsisakyti, nes šių profesijų moko Klaipėdos bei kitose regiono profesinio ugdymo įstaigose. Tarybos narys Vladas Baltuonis priekaištavo „Civittos“ atstovams, kad studijoje neįvertino galimybės profesinio mokymo įtaigoje Kretingoje rengti žemdirbiškų profesijų atstovus, jo kolega Dangiras Samalius – darbininkus rajono medžio apdirbimo įmonėms. Politikai norėjo, kad „Civitta“ studiją papildytų atsižvelgusi į jų pageidavimus. „Pirmiausia – ar Savivaldybė turės tiek lėšų investicijoms? Abejoju, ar tų 3 milijonų užteks infrastruktūrai sutvarkyti, dar vien įrangai reikės per 2 mln. eurų mažiausiai“, – tarybos narė Dalia Martišauskienė perspėjo, jog Kretingos rajono savivaldybei išlaikyti profesinę mokyklą būtų sunki finansinė našta. Tarybos nariai Valerijonas Kubilius, Povilas Turauskis pareiškė, jog profesinės mokyklos prijungimas prie universitetinės Jurgio Pabrėžos gimnazijos pakenktų gimnazijai, ir tam nepritarė. Liepą Kretingos rajono savivaldybės taryba atostogaus ir posėdžio nebus. Sprendimą dėl Kretingos technologijos ir verslo mokyklos ateities politikai turi priimti dar šiemet, sprendimas įsigalioti turėtų nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.
|
|
