Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Švietimo ministrės vizitas: kalbų – daug, aiškumo – mažai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-06-26
Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas (jai iš dešinės) rajono Savivaldybėje pristatė etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį bei pasikeitusią mokyklų finansavimo tvarką.

Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, pristatę nuo naujų mokslo metų pradžios įsigaliosiantį etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį bei pasikeitusią mokyklų finansavimo tvarką, kretingiškių pedagogų bendruomenei palinkėjo ramių vasaros atostogų.

Linkėjimas neišsipildys

Tačiau iš Savivaldybės posėdžių salės, kurioje vyko susitikimas, besiskirstantys direktoriai gūžčiojo pečiais: esą kaip galima ramiai atostogauti? Ministrė apie tai, kas jau buvo skelbta viešojoje erdvėje, kalbėjusi aptakiai, tad numatoma pertvarka vis tebeskendi miglose.

„Neisim mes į atostogas, kol nesusidėliosim visų darbų. Nors pinigai mokyklai nemažės, bet keturis mėnesius teks gyventi iš to biudžeto, kurį skirs, mes norim žinoti, koks bus tas biudžetas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Jai pritarė Vydmantų gimnazijos vadovė Rasa Stonkuvienė: „Niekas nepaaiškėjo, tai buvo tik pasišnekėjimas, ir nieko daugiau.“

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorės Kretingos rajono direktorių tarybos pirmininkės Astos Burbienės nuomone, kaitos švietime esmė – pažangos siekis. Tačiau mažai tikėtina, kad etatinio apmokėjimo įvedimas turės įtakos mokymosi kokybės ir mokinių pasiekimų gerinimui. Kontaktinių ir nekontaktinių valandų įkainių suvienodinimas nuvertina pamoką, skatina neformalųjį švietimą.

Direktorės manymu, daugiau dėmesio reikėtų skirti pasiruošimui pamokoms, nes užduočių parengimas ir mokymosi medžiagos vizualizavimas, naudojant informacines komunikacines technologijas, reikalauja ilgesnių pasiruošimo laiko sąnaudų. Baugina, kad dar daugės popierizmo, nes visas veiklas reikės reglamentuoti susitarimais, kiekvienam mokytojui parengti atskirus pareigybių aprašus. Nors vyksta konsultacijos, kuriose aiškinama apie etatinį mokytojų apmokėjimą, bei sukurtas specialus internetinis tinklapis informacijai teikti, tačiau daug dalykų – nežinioje. „Išeidami atostogauti negalime pasakyti, kiek konkrečiai turėsime mokytojų etatų nuo rugsėjo 1-osios, nes skaičiuoklė viešai neskelbiama. Labai svarbu, kad etatinio apmokėjimo įvedimo etape vyktų atviras dialogas“, – teigė ji.

Graibstysis papildomų darbų

Įsigaliojus etatiniam darbo užmokesčio modeliui, mokytojų atlyginimai bus skaičiuojami nebe už atskiras valandas, kaip dabar, o už etatą, bus apmokamos ne tik pamokos ir su jomis susijusi veikla, bet ir kiti darbai, atliekami mokyklos bendruomenei. Pasak ministrės, etatinio apmokėjimo idėja švietimo bendruomenei nėra nauja – ir anksčiau šiuo klausimu buvo daug svarstymų, politikavimo bei atsitraukimų. Pagaliau atėjo momentas realiems sprendimams. Šiuo metu tik 5 proc. šalies mokytojų dirba visu krūviu. Taip yra ir dėl Lietuvoje pasikeitusios demografinės padėties – mažėja vaikų.

J. Petrauskienės teigimu, visi teisės aktai pasiekia savivaldybes, kurių situacijos – skirtingos. „Net vienodus krūvius ir tas pačias kategorijas turinčių mokytojų atlyginimai atskirose savivaldybėse būna skirtingi. Bet ir mokyklų vadovams tenka didelė atsakomybė sprendimus įgyvendinti išmintingai“, – kalbėjo ji.

Etatinis darbo užmokestis bus taikomas dviem etapais, pradžia – nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Iš valstybės biudžeto tam skiriama 17,4 mln. Eur. Iki to laiko mokyklų vadovai pagal mokyklos patvirtintą pareigybių sąrašą su mokytojais turės sudaryti sutartis. Kiek etatų gali gauti konkreti mokykla, bus nustatoma lėšų suskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, kurią nutarimu patvirtins Vyriausybė. Mokytojams darbo krūvis, jei per savaitę nesiekia 36 val., galės būti didinamas priklausomai nuo atliekamų papildomų darbų. Naujasis modelis bus baigtas įgyvendinti 2019 m. rugsėjo 1 d. Iš viso mokytojų atlyginimams papildomai bus skirta 95 mln. Eur. Pasak ministrės, ši suma – didžiausia per Lietuvos nepriklausomybės metus.

Galės pamaloninti priedais

Rajono tarybos Švietimo komiteto narys Vilius Adomaitis klausė, ar didės atlyginimai tiems 5 proc. mokytojų, turinčių 36 val. darbo krūvį?

Anot ministrės, etatinio apmokėjimo nereikia suprasti vien tik kaip atlyginimo padidinimą. Gerai dirbantys mokytojai, norint juos motyvuoti, galės būti skatinami priedais.

„Tai ar nebus taip, kad, jei mokyklos vadovas tau draugas, gausi priedą, o jei ne – ne?“ – svarstė V. Adomaitis.

Švietimo komiteto narys Darius Petreikis pareiškė, jog suskaičiavus pagal internetinėje svetainėje ministerijos pateiktą skaičiuoklę, mokytojų atlyginimai dargi mažėja, o ne didėja. Priedai už gimnazines klases nebebus mokami. „Tai kiek reikia pridėti papildomų darbų, kad būtų kompensuojamas tas minusas?“ – klausė jis. D. Petreikio nuomone, įvedus etatinio apmokėjimo modelį, mokytojams prisidės įteisintų privalomų darbų už tą patį atlyginimą.

„Šiandien mokyklos vadovui aš dar galiu pasakyti, kad to ar kito darbo nedarysiu, nes neįeina į pareigybę, o paskui – nebegalėsiu “, – kalbėjo Švietimo komiteto narys. Ministerijos siūlomoje internetinėje svetainėje jis susiskaičiavęs, kad po reformos jo paties atlyginimas sumažės gal 30 eurų. „Kokiems mokytojams atlyginimai didės?“ – neatstojo D. Petreikis, bet konkretaus atsakymo taip ir nesulaukė. A. Aldakausko žodžiais, kadangi didės atlyginimų fondas, tikrai didės ir atlyginimai.

Rėmė prie sienos dėl auklėtojų

Kretingoje įvykusiame susitikime su ministre bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriumi dalyvavo ir grupelė pedagogų iš Skuodo. Kartu su jais atvykusi ir klausimą apie ikimokyklinio ugdymo pedagogų algas iškėlusi buvusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė iš salės susilaukė plojimų.

„Dirbti pradėjusių auklėtojų, nors jos su vaikais praleidžia visą dieną, alga – 395 Eur į rankas. Bėga žmonės iš tokio darbo, nes neišgyvena, neišlaiko šeimų“, – kalbėjo A. Pitrėnienė. Esą tyrimais įrodyta, kad suaugusio žmogaus sėkmė prasideda nuo kokybiško ikimokyklinio ugdymo. „Ar yra kokių nors vilčių? Ar bus mūsų pedagogai 2019-aisiais metais prisiminti?“ – klausė buvusi ministrė.

J. Petrauskienė patikino, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų apmokėjimui peržiūrėti sudaryta darbo grupė, auklėtojoms, dirbančioms darželyje, turi būti apmokama už tai, ką jos per dieną daro, bet vienu metu viso švietimo finansavimo pertvarkyti neįmanoma.

„Problema dabar yra išsiaiškinti, kiek valandų darželyje trunka ugdymo procesas. Ikimokyklinio ugdymo mokytojas, manau, arčiau neformaliojo ugdymo mokytojo paveikslo“, – teigė A. Aldakauskas, kuris ir yra šios darbo grupės vadovas.

Nerimstantį politiką pakvietė į konkursą

Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša klausė apie mokytojų rengimo perspektyvą.

J. Petrauskienės teigimu, šiemet Lietuvoje startuoja 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai – po sujungimo su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais – Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus bei Šiaulių universitetuose. „Sumaišėme kortas kaladėje, sukoncentravome į tas aukštąsias mokyklas, kurios turi didžiausias pajėgas, nes turime ambiciją mokytojus rengti ten, kur geriausia“, – sakė ji.

„Tik ar bebus ten ką rengti, kai mokytojų algos tokios?..“ – ironizavo D. Petreikis.

„O kokią algą galėtų mokėti? Nekalbėkit demagogiškai. Mūsų pačių ministerijoje dabar skelbiama apie 10 konkursų į pareigybes, kurioms nustatyta 600 eurų alga“, – karštai sureagavo J. Petrauskienė ir pakvietė patį D. Petreikį dalyvauti tokiame konkurse.

Mokytojo karjeros siekiančius edukologijos krypties studentus, anot J. Petrauskienės, bus siekiama pritraukti 116-os eurų stipendijomis bei galimybe išvažiuoti pusmetį studijuoti užsienio universitetuose. „Jaunas žmogus turi matyti perspektyvą, tikėti, kad dirbti bus patrauklu ir finansine prasme. Su etatiniu apmokėjimu ateina dar viena naujovė – pradedantysis mokytojas, – kuris taip pat jau galės uždirbti ne pačią mažiausią algą“, – dėstė ministrė.

D. Petreikis pridūrė, kad pedagogų atlyginimams didinti ir toje pačioje švietimo srityje atsirastų resursų – užtektų truputį pamažinti ministerijos struktūrą, mažiau lėšų taškyti naudos neduodantiems išorės auditams ir vertinimams. Ministrė atkirto, kad kur kas daugiau lėšų ištaškoma, kai ugdymo įstaigoje mokosi 100 mokinių, o dirba 60 mokytojų arba, kai mokykloje 60 mokinių, o pastato plotas užima 3 tūkst. kv. m.

Vaikų medžioklei – galas

Kalbėdama apie mokyklos finansavimo modelio kaitą, J. Petrauskienė akcentavo, kad dabartiniu metu ugdymo įstaigose, pradedant vaikų darželiu, baigiant universitetu, vyksta vaikų medžioklė, nes kiekvienas vaikas – pinigai. Dėl vaikų vyksta kova tarp gimnazijų, tarp gimnazijų ir profesinių mokyklų. Tokia situacija, kai labiausiai rūpi pasigauti kuo daugiau ugdytinių, sunkiai suderinama su gera ugdymo kokybe.

Ministrės teigimu, mokinio krepšelis kaip instrumentas buvo geras dalykas, tačiau ne dabartinei demografinei situacijai esant. Mažėja vaikų – menkėja ir mokyklų finansavimas, nebegalima užtikrinti ugdymo kokybės. Todėl siūloma įvesti mišrųjį modelį. Lėšos ugdymo planui įgyvendinti bus skaičiuojamos klasei, o kitoms reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui. Dar siūloma naujovė – vadinamasis kokybės krepšelis. Jo esmė – padėti mokykloms, turinčioms iššūkį, pavyzdžiui, silpnų mokinių mokymosi rezultatams pagerinti. Šiai priemonei, kuri veiks 2 metus, bus skirta beveik 12 mln. Eur.

Naująjį mokyklų finansavimo modelį siūloma įvesti taip pat nuo šio rugsėjo. Mokyklų administravimo lėšos ir lėšos, skiriamos švietimo pagalbai, bus perduotos steigėjoms – savivaldybėms, ir mokyklas pasieks šių nustatyta tvarka.

Kompetencijas pasitikrinti bus lengviau

Meras Juozas Mažeika neprarado progos iškelti problemos dėl ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų patikros ir atrankos Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje. Esą savivaldybės yra ugdymo įstaigų steigėjos, atsakingos už tų įstaigų veiklą, todėl pačios ir turėtų spręsti apie vadovų tinkamumą dirbti. „Mūsų direktoriai, turintys kompetencijas, kategorijas ir vadybinės patirties, iš Vilniaus grįžta taip ir nesupratę, dėl ko neišlaikė vadovavimo testo. Kyla negerų minčių: į žmones iš provincijos ten žiūrima iš aukšto“, – sakė J. Mažeika. Jo manymu, parenkant vadovus pakanka viešųjų konkursų rezultatų. Kodėl taip nepasitikima savivalda?

Ministrės teigimu, ir kitose Europos Sąjungos šalyse kompetencijos tikrinamos taip. Be to, naivu būtų slėpti, kad vadovų parinkimas Lietuvos savivaldybėse – politizuotas.

Pasak J. Petrauskienės, įvedus ugdymo įstaigų vadovų kadencijas, vis dėlto padaryti keli pakeitimai: laikant testą, vietoj balų bus įrašyta tik išlaikė ar neišlaikė, vadovavimo patirties turintieji direktoriai to nebeturės įrodyti, o neišlaikiusieji testo iš naujo galės jį laikyti po pusmečio, kai anksčiau galėjo po metų. Testas anksčiau trukdavo 8 val., dabar jis sutrumpintas, nebėra ir sunkiausiai įveikiamų kriterijų.

Į klausimą apie ugdymo įstaigų vadovų, kuriems baigiasi kadencija, išeitines kompensacijas, buvo atsakyta, kad jos tokio dydžio, koks pagal Darbo kodeksą galioja visiems, – vidutinis darbo užmokestis už 2 mėn.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas