Šv. Antano globojamas miestas pasitiko savo šventę

Vasaros estradoje įvykusi Dainų šventė pranoko lūkesčius dalyvių gausa – jų buvo apie 1 tūkst. 600.

„Įspūdinga, gražu“, – tokiais žodžiais ne vienas pakalbintas kretingiškis apibūdino praėjusį savaitgalį praūžusią su Šv. Antano atlaidais sutampančią Kretingos miesto šventę.

Pristatė miesto simbolius

Jos atidarymo ceremonijos „vinimi“ tapo iš molio, bičių vaško, gipso, plastiko ir kitų medžiagų šiuolaikinėmis technologijomis sukurtų miestą reprezentuojančių 9-ių miniatiūrinių pastatų – Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų komplekso, Tėvo Ambrozijaus Jurgio Pabrėžos kapo ir šv. Jurgio koplyčios, Kretingos muziejaus su grafo Juozapo Tiškevičiaus įsteigtu Žiemos sodu, grafų Tiškevičių koplyčios Kretingos parapijos naujosiose kapinėse, evangelikų-liuteronų bažnyčios, Kęstučio gatvėje esančio namo, kuriame gyveno literatas gydytojas Feliksas Janušis ir rašytoja vertėja Liūnė Janušytė, lurdo, šv. Antano rūmų, banko – atidengimo ceremonija.

Idėją sukurti sumažintą miesto kopiją subrandino Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, o įgyvendino Simono Daukanto progimnazijos, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų, Kretingos meno, Marijono Daujoto bei Technologijos ir verslo mokyklų, Švento Antano dienos veiklos ir Dienos veiklos centrų ugdytiniai bei pedagogai.

Iškilminga Kretingos miestą reprezentuojančių miniatiūrinių pastatų atidengimo ceremonija.

Už kruopštų ir sutelktą kelių mėnesių darbą Savivaldybės ir miesto gyventojų vardu šiems patriotams padėkojo rajono meras Juozas Mažeika.

Nuo XV a. buvo žinomas Kretingos dvaras, o nuo 1598 m. Kretinga įvardinta miesteliu. Niekas negalėtų pasakyti, kaip būtų susiklosčiusi mūsų miesto istorija, jei dvaro nebūtų įsigijęs žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Karolis įsteigė vienuolyną, pastatė iš pradžių medinę, o po pergalingo Salaspilio mūšio ir mūrinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. 1609-aisiais J. K. Chodkevičius miestui suteikė Magdeburgo teisę bei herbą, kuriame pavaizduota Marija su kūdikiu Jėzumi rankose. Tad tradicija tapo kasmet, pagerbiant miesto įkūrėją, šventę pradėti Rotušės aikštėje, prie šiai asmenybei įamžinti skirto paminklo.

„Metraščiai sudyla, rašalas išblunka, žmonės užmiršta, akmuo išsaugo...“ – skelbė renginio vedėjai N. Gedminas ir Toma Surblytė.

Apie tikėjimą, viltį ir meilę

„Ant paminklo kunigaikščiui Vytautui Didžiajam parašyta, jog jis gyvas bus, kol gyvas bus nors vienas lietuvis. Šiandien galime pasakyti, kad Jonas Karolis Chodkevičius mūsų atmintyje gyvas bus tol, kol gyvas bus nors vienas kretingiškis“, – sveikindamas kraštiečius kalbėjo Lietuvos Seimo narys Antanas Vinkus. Jis ragino žmones kurti gražius gyvenimus, būti vieningiems, nekritikuoti vieniems kitų, turėti drąsos pripažinti kitų sėkmę ir savo klaidas. A. Vinkus džiaugėsi, kad į šventę atvyko Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kaimyniniams miestams linkėjo draugauti. „Mus sieja ne tik kaimynystė, bet ir istoriškai svarbus grafų Tiškevičių paveldas. Be to, daug kretingiškių dirba Palangoje. Atvažiavę visada jauskitės kaip namie“, – kvietė Š. Vaitkus.

Kretingiškių ir palangiškių į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktas Antanas Vinkus (iš kairės) į šventę atvyko su dovanomis – kaimyninių savivaldybių merams Juozui Mažeikai ir Šarūnui Vaitkui įteikė po Lietuvos valstybės vėliavą , simbolį, kuriam šiemet, kaip ir atkurtai Lietuvai, – 100 metų. Dešinėje – Seimo narė Levutė Staniuvienė.

Kretingiškius taip pat pasveikino Seimo narė Levutė Staniuvienė, Kretingos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Darius Petkūnas. Anot jo, kurdamas Tautinę giesmę, Vincas Kudirka šaliai linkėjo gerų ir dorų piliečių. Dorybė neatsiranda savaime, o susiformuoja šeimoje. Todėl bažnyčia ir akcentuoja šeimos kaip pašaukimo svarbą mūsų krašto ateičiai. Tik būdamas mylimas žmogus išmoksta mylėti kitus. D. Petkūnas išskyrė tris aukščiausias krikščioniškas vertybes, paveldimas šeimoje: tikėjimą, viltį ir meilę. „Tradicinė šeima yra Lietuvos ateitis“, – akcentavo jis. Simboliška, kad miesto šventę globoja Bažnyčios mokytojas, misionierius, garsus pamokslininkas šv. Antanas Paduvietis – stebukladarys, kurio pagalbos meldžiama bet kuria proga. Aukas, kurias žmonės sunešdavo, jis išdalindavo vargšams, tad neatsitiktinai šios aukos vadinamos šv. Antano duona. Renginį ir duoną, kuria dalijosi Rotušės a. viduryje įvykusios tarptautinės folkloro šventės „Pastauninko pintinis“ žiūrovai ir dalyviai, tarp kurių – mūsų ir aplinkinių rajonų saviveiklos kolektyvai, taip pat svečiai iš Slovakijos ir Estijos, palaimino Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Antanas Blužas.

Aikštėje – mugė, šventoriuje – „blusturgis“

Tuo pat metu įsibėgėjo tautodailės ir amatų šventė „Nežiopsosi – nestokosi“. Tiesa, ne vienam nuolatiniam tokių mugių lankytojui šiemet ji pasirodė šiek tiek mažesnė. Pasak vicemerės Danutės Skruibienės, pati Savivaldybė pageidavusi, kad organizatoriai aikštę ties J. K. Chodkevičiaus paminklu paliktų erdvesnę. Kretingos turgaus direktoriaus Nerijaus Tertelio duomenimis, iš viso buvo parduota apie 300 prekybos vietų Rotušės aikštėje ir 40 – Maironio gatvėje. Vienos prekybos vietos kaina svyravo nuo 10 iki 35 Eur, iš viso surinkta per 8 tūkst. Eur. „Nusipirkau kanapių arbatos, akys vis kliūva už moteriškų dalykų – papuošalų, dailių lininių drabužių“, – sakė kretingiškė Ilma Mažeikaitė. Prieskonių rinkosi klebonas A. Blužas. „Man ir pačiam patinka gaminti, kartais nustebinti parapijiečius. Esu labiau Azijos ir Kinijos virtuvių šalininkas“, – atviravo jis.

Šventoriuje vykusiame „blusturgyje“ galėjai pigiau įsigyti naudotų, bet gerų daiktų ir tuo pačiu paaukoti bažnyčios fondui.

Eilutė rikiavosi prie Bronės Šlimienės obuolių sūrių. „Turiu sodą ir daug obuolių. O ką veikti senjorams? Skutam, pjaustom obuolius ir verdam sūrius“, – juokėsi ši.

Anksčiau išbandęs pynimo iš vytelių subtilybes, kurį laiką dirbęs prie statybų, kretingiškis Antanas Ramanauskas pagaliau susigalvojo širdžiai mieliausią amatą – iš lankstytos faneros gamina skoningus lengvučius baltus padėklus, indus vaisiams sudėti bei kitokius buičiai reikalingus daiktus. „Į šią mugę atnešiau naujovę – originalių duoninių“, – sakė kretingiškis. Paklaustas apie kainas, pripažino, kad jos nei per didelės, nei per mažos: už duoninę prašė 45 eurų, nedidelį padėklą galėjai gauti ir už 16, didesnį – už 25 eurus.

„Pirk skydą ir kalaviją – samurajus būsi!“ – kokių 7-erių berniuką viliojo mediniais ginklais prekiaujantis panevėžietis. Bet atrakcijų vaikams buvo ir daugiau – kretingiškė dailininkė Rasa Lazdauskaitė grimo dažais ant veidukų piešė drugelius. „Už nedidelę kainą mažiesiems pardavinėju didelį džiaugsmą“, – šypsojosi ji.

Šventinėmis dienomis renginių netrūko ir katalikų bažnyčioje: keliskart buvo aukojamos šv. Mišios, vyko įvairūs klasikinės muzikos koncertai, o pagrindinę šventės dieną šventoriuje surengtas ir „blusturgis“. Pasak vienos organizatorių Dalios Bieliauskienės, tokia mintis kilo klebonui. Prieš maždaug porą mėnesių parapijiečiai buvo paprašyti atnešti jiems nereikalingus, bet dar gerus daiktus, tarp kurių vinilinės plokštelės, rankų darbo papuošalai, vaikiški vežimėliai ir žaislai, buities reikmenys. Apie 10 – 15 savanorių juos įvertino, surūšiavo ir siūlė pirkti. Surinktos lėšos perduotos bažnyčios fondui ir bus panaudotos jaunimo veiklai.

Apdovanojimai ir fejerverkai

Nuo J. K. Chodkevičiaus paminklo iki vasaros estrados nusidriekė spalvinga moksleivių saviveiklininkų, tarp kurių buvo atvykusių ir iš kitų miestų, eisena. Pasak D. Skruibienės, iš viso dalyvių – apie 1 tūkst. 600. Į Lietuvos 100-mečiui skirtą Dainų šventę Vilniuje ne visi kolektyvai buvo atrinkti, nors ir jie nuoširdžiai ruošėsi, repetavo. „Norėjome suteikti galimybę bent mūsų miesto Dainų šventėje pasirodyti visiems“, – sakė ji.

Slovakijos Levice, Estijos Viljandi – tai miestai, su kuriais susibičiuliavusi Kretingos rajono savivaldybė. „Mūsų miestai panašūs gyventojų skaičiumi ir istorija, žmonės – tokie pat draugiški, o ir miesto šventes švenčiame panašiai“, – sakė gydytojas Levice savivaldybės tarybos narys Marek Foldesi.

Meras Juozas Mažeika (iš dešinės) Savivaldybės kultūros ir meno premijomis apdovanojo Gediminą Staškauską, Kristiną Rimienę, Artūrą Jušką, Romutę Girskienę ir Ievą Garjonienę.

Su Viljandi Kretingą sieja 10 draugystės metų. Vicemerė Janika Gedvil teigė, jog naudinga savivaldybių politikams vieniems iš kitų pasimokyti, pasisemti patirties, tačiau siekiamybė – kad kultūros ir mokslo srityse bendradarbiautų, delegacijomis keistųsi kuo platesnis ratas viljandiečių ir kretingiškių. Šįkart į Kretingos miesto gimtadienį iš Viljandi atvyko 7 atstovų, tarp kurių 4 įvairiais instrumentais grojantys saviveiklininkai, delegacija.

Vasaros estradoje – ir 765-ąsias metines mininčio Kretingos miesto šventės bei Antaninių kulminacija. Iškilmingos ceremonijos metu įteiktos 5-ios rajono Savivaldybės kultūros ir meno premijos: amatininkei Ievai Garjonienei – už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą; Vydmantų filialo vyresniajai bibliotekininkei Romutei Girskienei – už išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą; Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai – už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę bei kultūrinę veiklą; Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristalė“, buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“, retro muzikos ansamblio „Gija“ vadovei Kristinai Rimienei – už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę ir kultūrinę veiklą; tautodailininkui Gediminui Staškauskui – už rajono kultūros ir meno reprezentavimą užsienio šalyse. Už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenės kultūrai ir švietimui, Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje ir užsienyje Kretingos rajono garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovei Živilei Adomaitienei – ne tik įvairių respublikinių bei tarptautinių konkursų, festivalių dalyvei ir nugalėtojai, bet ir respublikinių Dainų švenčių vyriausiajai baletmeisterei, moksleivių dainų švenčių meno vadovei.

Kretingos rajono garbės piliete šiemet išrinkta choreografė Živilė Adomaitienė (dešinėje).

„Apėmė geras jausmas, kad gimtasis kraštas taip aukštai įvertino mano nuopelnus. Kita vertus, ką sugebu, dariau ir darau ne dėl apdovanojimų, o iš širdies, kad tuo rezultatu pasidžiaugtų kiti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė prieš dvejus metus iš Kretingos Vilnių gyventi išsikėlusi Ž. Adomaitienė.

Vasaros estrada skambėjo nuo muzikos ir dainų – koncertavo Kauno bigbendas ir atlikėja Sofija Rubina iš Estijos, Marija Naumova iš Latvijos, taip pat – grupė „Rondo“ ir choras „Božolė“. Vidurnaktį dangų išraižė šventiniai fejerverkai.

---

Statistikos duomenimis, 2018 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 37,9 tūkst. gyventojų, vien Kretingos mieste – 17,3 tūkst. Metų pradžioje darbingo amžiaus gyventojų buvo 61,2 proc., 22,4 proc. pensininkų,16,4 proc. – vaikų iki 15 m. amžiaus. Vienam tūkstančiui vyrų teko 1 tūkst. 136-ios moterys. 2017 m. buvo įregistruotos 276-ios santuokos ir 102 ištuokos. Pernai iš Kretingos išvyko 1 tūkst. 856 nuolatiniai gyventojai, iš jų 647 emigravo į užsienį. Atvyko gyventi 1 tūkst. 369 žmonės. Vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2017-aisiais sudarė 652 Eur.

• Rašyti komentarą (16)