Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 9 %
Naktį7°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė teigė, jog skųstis karštomis dienomis nereikėtų – tereikia iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis, tinkama apranga ir taip planuoti veiklą, kad nekiltų rizika perkaisti.

Vasariški karščiai yra nemažas išbandymas organizmui, o jautriausiai į jį sureaguoja vaikai ir senjorai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tačiau Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė įsitikinusi, kad žmonės negalavimų patirtų mažiau, jei nepamirštų paprastų, bet efektyvių taisyklių, kaip elgtis per karščius.

„Esame šiauriečiai ir amžinai niurzgame, kad pas mus – mažai saulės. Tačiau šių metų gegužė nustebino pačiais nuostabiausiais saulės spinduliais, šiluma, gėlių ir medžių žiedais, kerinčiais jų kvapais – kaip nesidžiaugsi? Bet mes vėl keliame problemas, skundžiamės: kaip karšta, nėra, kuo kvėpuoti, skauda galvą, negalime dirbti. Siūlau nesiskųsti ir džiaugtis kiekviena puikia saulėta diena“, – optimizmo siūlė neprarasti D. Razgaitienė.

Šią savaitę jai jau teko sulaukti paciento, kuris dėl perkaitimo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, apėmusiu baimės jausmu. „Organizmas neteko skysčių, tad, esant karščiams, būtina gurkšnoti vandens“, – perspėjo D. Razgaitienė.

Kam kyla didžiausia rizika

Karščiui jautriausi yra kūdikiai, vaikai, nes jų termoreguliacinė sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, bei senjorai, ypač – turintys 75 metus ir vyresni, nes šiam amžiui būdina sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai.

Karštį sunkiau išgyvena ir nėščiosios, asmenys, kurie anksčiau sirgo arba šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat tie, kurie turi antsvorio ar kuriems tenka dirbti sunkų fizinį darbą.

Tvyrant karščiams, labiausiai kenčia širdies ir kraujagyslių sistema – tirštėjant kraujui, didėja trombų susidarymo tikimybė, o tai gali tapti smegenų ir širdies infarktų priežastimi. Be to, intensyviau dirbant širdžiai, pulsas pasidaro tankesnis, išsiplečia kraujagyslės, tad dėl „šokinėjančio“ kraujospūdžio gali pradėti skųstis net ir visiškai sveiki žmonės.

Ypač pavojinga yra saulėtą dieną sunkiai fiziškai dirbti pasilenkus, nes tuomet nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas. Tad medikai rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vartoti kalio ir magnio preparatų.

Gurkšnoti – dažnai ir po nedaug

„Kad organizmas nepajustų neigiamo šilumos poveikio, nesutriktų kraujotaka bei kitų organų funkcijos, reikėtų vengti ilgo buvimo kaitroje ir vartoti daug vandens“, – patarė D. Razgaitienė.

Gerti pakankamai skysčių yra būtina, nes per karščius organizmas daugiau prakaituoja. Kartu su prakaitu pasišalina ir druskos, kurių netekus, gali sutrikti širdies ritmas, tad ypač rekomenduojama vartoti mineralizuotą vandenį. Vandens reiktų po truputį gurkšnoti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.

Tačiau D. Razgaitienė atkreipė dėmesį, kad gaivinantis nuo karščio nepatartina vartoti gėrimų su saldikliais, kofeinu, o juo labiau – alkoholinių, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Gydytoja taip pat karštomis dienomis pataria ir vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, stengtis nepersivalgyti.

Tiems, kurie vartoja vaistus, patariama gydytojo ar vaistininko pasiteirauti apie jų poveikį organizmo šiluminio reguliavimo procesams ir skysčių balanso palaikymui.

Vidurdienį – nekišti nosies iš namų

Kitas pavojus, kurį įvardino D. Razgaitienė, – perkaitimas. „Denkime galvas nuo tiesioginių saulės spindulių, gaivinkimės vandeniu ir išoriškai, pavyzdžiui, išsimaudant tvenkinyje ar upėje, – patarė D. Razgaitienė, kurios manymu, žmonės jau planuodami savo veiklą turėtų atsižvelgti į oro sąlygas. – Senjorai, nekiškite nosies iš namų vidurdienį, o ūkininkams patarčiau darbus pradėti labai ankstį rytą, kad vidurdienį galėtų išnaudoti poguliui. Tie, kas keliauja automobiliais, turėtų pasirūpinti susitvarkyti kondicionierius juose, o jei tokių nėra – taip planuoti kelionę, kad nereikėtų kaisti mašinose.“

Tėvams D. Razgaitienė patarė vaikus rengti lengva, „kvėpuojančia“ apranga, o darželių auklėtojoms – būnant kieme saulėtą dieną nepamiršti vaikams pasiūlyti vandens.

Daug laiko praleidžiant karštyje ir nesisaugant, žmogus gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti „mašaliukus“ prieš akis – tai yra ženklai, kad širdies ir kraujagyslių sistemoje vyksta staigūs pokyčiai. Šilumos smūgį pajutęs žmogus taip pat gali jausti galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus. Tokiu atveju žmogų būtina perkelti į pavėsį, uždėti ant galvos ledo ar kitą šaltą kompresą, pasiūlyti atsigaivinti vandeniu ar vaisių sultimis, jei būklė blogėja – kviesti greitosios medicinos pagalbos medikus.

Rizikuojama ir peršalti

Kita vertus, karštą dieną pernelyg intensyviai vėsinantis, rizikuojama persišaldyti ar susirgti ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. „Pasitaiko, kad vasaros metu vaikai suserga angina. Taip nutinka, kai vaikams duodamas gėrimas tiesiai iš šaldytuvo ar su daug ledukų – ledinis skystis pernelyg atšaldo gerklas“, – teigė D. Razgaitienė.

Susirgti peršalimo ligomis gresia ir tiems, kas neteisingai naudoja kondicionierius. Verta atsiminti, kad optimalus temperatūrų skirtumas tarp lauko ir patalpos – nuo 6 iki 8 laipsnių ir labiau šaldyti patalpos, nors ir kaip lauke karšta, negalima. Svarbu ir tai, kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą ar kurią nors konkrečią kūno dalį.

Rizika peršalti kyla ir tuomet, jei, norint atsivėsinti, patalpoje, kurioje yra žmonių, sudaromas tiesioginis skersvėjis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas