Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gėid maju – jautas gluobuojami Dieva muotėnas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2018-05-15
Gėiduore sosieda pryšas Žemaitėjės dievdėrbiu Marėjės skolptūras.

Bova laiks, kumet Kretinguos rajuona Padvariu kaima gėiduore gėiduotė majaus rinkdavuos pri padvarėškiu pastatyta kryžiaus, katras men tuo kaima trėmtinius ėr anu kančias. O šion pavasari Kretinguos moziejaus Etnuografėjės skyriaus vediejė Nijolė Vasiliauskienė kaima gėiduorius sokvėitė gėiduotė i senuojė malūna, katram gėiduore sosieda pryšas žemaitiu dievdėrbiu Marėjės skolptūras, iškeltas ėš moziejaus fuondu. „Pamėslyjau – toram tuokės gražės erdvės, tuokė ėšskėrtėnė pavelda – dievdėrbiu skolptūras. Diel ko nesuejus ėr čia nepabovus tuokė poikė – majaus – pruoga“, – ruokava N. Vasiliauskienė.

Anuos paragėnti majaus gėiduotė sosirinka padvarėške Vida ėr Kazimieras Rojai, Onutė Stončienė, Antanina Lipskienė, Danutė Einikytė, pri anu prėsėdiejė ėr miestietės Kretinguos Jorgė Pabriežas malduos grupelės muotrėškas Kleta Gindvilienė, Morta Jautakienė, Halina Šakinienė, Angelė Pazdrazdienė, Irena Varkulevičienė, moziejaus darbuotojės Jolanta Klietkutė, Aušrinė Kasparavičiūtė ėr pati Nijolė Vasilliauskienė. Paskiau, sakė, ates gėiduoriu ėr daugiau – jok maju gėiduos vėsa gegožė.

Majaus, arba gegužėniu pamaldu, tradicija yr dėdele sena: anuos piedsaku jau gal rastė Ispanijuo, Francūzėjuo, Vuokietėjuo, vėliau – Italijuo. Ypač greta majus pradiejė plėstė, kumet Pijus VII apie 1805 m. skyrė atlaidus visim, katrėi maldinga gėid a kalb Šv. Mergelės Marėjės litanija, malda „Atsimink“ ėr gėismė „Sveka, Marėjė“. Jau tumet bova tvarka gieliem ėšpouštė Marėjės altuoreli, melstėis. Lietuvuo gegužėnės pamaldas pradietas vesti 1853 m. Seinu katedruo. Galvuojama, kad Žemaitėjuo tuos pamaldas atsėrada onkstiau negu Vėlniou, nes vyskops Motiejus Valončius bėčiolavuos so Seinu prelatu.

Maju gėismie „Sveka, Marėjė, Muotėna Dieva“ yr kėlosi ėš Lėnkije, bet solietovėnta skamb savap. Tuokė gėismie gėid tėktas Lėnkijuo ėr Lietuvuo. „Majus yr ne tėktas maldas, bet ėr šėlts kaimynu pabėndravėms. Dėl tuo ėr onkstiau majus bova dėdele puopuliarus, ypatings, nes pasibaigos malda sklėsdava dainas, o jaunimas savaitgales da ėr šuokius sosirėngdava“, – pasakuojė N. Vasiliauskienė.

Mūsa pruotėve kuoplyteles statydava diel Dieva sūnaus, Marėjės ėr švėntūju pagalbas ėr apsauguos, o švėtasias poušė šėlka, atlasa a druobės sokniuom, diejė mezgėniu, stėkla karuoliu, tep pat – auku, votu.

---

Ku reišk Marėjės skolptūras:

Švč. Mergelė Marėjė Dongaus karalienė – pamynosi žalti, so karūna ont galvuos – gluobiejė, ožtariejė, gailestėngoma muotėna. Nekalta pradieta Švč. Mergelė Marėjė – jauna, balto drabožiu, mielėnu apsiaustu.

Švč. Mergelė so kūdikeliu – muotėnystės garbėnėms.

Švč. Mergelė Skausmėnguojė, Suopolėnguojė – su skausma simbuoles, 7 kalavijes ėr skausma ašaruom.

Pietas Marėjė – laika nu Kryžiaus nuimta Kristas kūna – muotėnas meilės ėr kančiuos simbuolis.

Mergelė Maluoninguojė – so ėš ronku etantes spėndoles – tauroma simbuolis, gyda dvasės biedas, teik maluonės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas