|
|
|
Orientaciniame sporte kaskart tenka įveikti vis naujus iššūkius
Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos antraklasis Dominykas Skripkauskas nė už ką nepraleistų orientavimosi sporto treniruočių, per kurias jis mokosi, vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu, kuo greičiau surasti ir pasižymėti punktuose, išdėliotuose vis kitose vietose. Nors berniukas treniruojasi dar tik vienerius metus ir dalyvaudamas varžybose apie laimėjimus negalvoja, tačiau jis jau gali pasigirti tarptautinėse varžybose „Kurzemes pavasaris“, kurios prieš tris savaites įvyko Latvijoje, finišo liniją kirtęs ketvirtas. Puikiai D. Skripkauskui sekėsi ir pernykštėse orientavimosi sporto varžybose „Klaipėdos taurė“, kuriose jis pelnė II vietą. Be to, pernai bėgimo varžybose „Ekomaratonas“ jis gavo medalį, nes sėkmingai įveikė 4,2 km ilgio trasą. Vietovės – vis kitos D. Skripkauskui – dar tik 8-eri, tad orientavimosi sporto varžybose jis būna vienas jauniausiųjų dalyvių ir neretai jam tenka rungtyniauti vienoje amžiaus grupėje su dešimtmečiais. Tačiau D. Skripkauskas yra užsidegęs orientavimosi sportu, per kurį jis ne tik gali pademonstruoti greitą bėgimą, bet ir lavinti pastabumą, atidumą, gebėjimą planuoti savo maršrutą. Anot D. Skripkausko, bėgioti stadione jam net nebūtų įdomu, nes per treniruotes, kurias jis lanko pas klubo „O! Klaipėda“ trenerį Ričardą Tėvelį, jam tenka įveikti įvairius iššūkius. Per treniruotes jis turi surasti punktus, išdėliotus vis kitose vietose Palangos botanikos parke, tačiau būna, kad šie užsiėmimai perkeliami į kitas erdves – pavyzdžiui, Palangos ar Klaipėdos miestą, įvairias miškingas pajūrio vietoves, žiemos metu – netgi į kokią nors mokyklą, kur, lakstant koridoriais, reikia greitai susiorientuoti, kaip pasiekti reikalingą patalpą, išsisukti, jei tiesiausias kelias į ją yra užtvertas ir t.t. Be to, esama ir treniruočių salėje bei baseine – tuomet siekiama sustiprinti kūno raumenis. Orientavimosi sportu užsiiminėjančių vaikų beveik kiekvieną savaitgalį laukia kokia nors stovykla ar varžybos, o šiuo metu klubas „O! Klaipėda“ rengia ir „Orientavimosi sporto ketvirtadienius“, kurie vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Juose organizatoriai būna numatę 4 skirtingo sudėtingumo trasas, kurių viena yra skirta tiems, kurie norėtų orientavimosi sportą išbandyti pirmą kartą. „Užsidegė“ nuo pirmos treniruotės Būtent taip – atėjęs į orientavimosi sporto varžybas Palangoje, su šia sporto šaka susipažino ir D. Skripkauskas. Jo mama Sandra Jašinskaitė-Skripkauskienė pasakojo tiesiog ieškojusi veiklos, kuri sudomintų sūnų, mėgstantį bėgioti. „Nenorėjau, kad jis laisvalaikį leistų prie kompiuterio, todėl pamatę skelbimą apie orientavimosi sporto varžybas Palangoje, nusprendėme į jas nuvažiuoti. Treneris Dominykui paaiškino taisykles ir palydėjo į pirmą trasą, kurią įveikė kartu. Orientavimosi sportas Dominykui patiko išsyk, o ir treneris taip sugeba su vaikais bendrauti, kad jie prie jo kaip prilipę“, – pasidžiaugė S. Jašinskaitė-Skripkauskienė. D. Skripkauskui tapus orientacininku, pasikeitė ir visos šeimos gyvenimo būdas – tėvai ir ketvirtus metus skaičiuojanti sesutė Žemyna jį lydi į treniruotes ir varžybas, per šias išgyvena didžiulį jaudulį. „Aš už jį labiau bijau, nerimauju, kad pasiklys – visgi atsiduriame svetimame miške. Nors vaikams trasos būna pažymėtos, skirtingai negu suaugusiesiems, bet vis tiek neramu, kad nuklys. Kita vertus, dar nebuvo tokio atvejo, kad Dominykas nerastų kelio ir treneriui tektų jo ieškoti“, – pasakojo S. Jašinskaitė-Skripkauskienė. D. Skripakauskas paaiškino, kad, ieškant punktų, labai svarbu yra ne tik sekti žemėlapį, bet ir legendą – joje pateikiamos nuorodos apie vietovę, pavyzdžiui, kad punktas yra prie daubos ar kalvos ir pan. Be to, per varžybas vaikų ir suaugusiųjų trasos dažnai susidubliuoja, tad svarbu nesusipainioti ir atskirti, kuriame punkte pasižymėti, o ir punktai turi būti aplankomi griežtai tik nurodytos eilės tvarka. Lavina ir gebėjimą mastyti Orientavimosi sporto klubo „O! Klaipėda“ treneris R. Tėvelis „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad tėvų palaikymas jauniesiems sportininkams yra labai svarbus. „Visų geriausia, jei bendradarbiauja visi: vaikas, treneris ir tėvai. Pas mus yra bent šeši vaikai, kurių tėvai taip įsitraukė, kad patys pradėjo treniruotis: kai nuvykstame į varžybas, vaikai rungtyniauja savo amžiaus kategorijose, o jų tėvai varžosi tarp suaugusiųjų“, – kalbėjo R. Tėvelis. Pasak jo, orientavimosi sportas yra naudingas ne tik tuo, kad kaip ir kitos sporto šakos fiziškai lavina kūną, tačiau kartu tai ugdo gebėjimą mąstyti, suvokti žemėlapį, mokėti naudotis kompasu, pažinti pasaulio šalis. „Be to, laikas leidžiamas gamtoje, tad sportininkai susipažįsta su ja – savo kelyje sutinkame paukščių, pro šalį prabėga žvėrių“, – sakė R. Tėvelis. Dėl orientavimosi sporto specifikos R. Tėvelis teigia vaikų neatsirenkantis tik pagal fizinius duomenis – reikia laiko, kad išaiškėtų gebėjimas perskaityti žemėlapį. „Orientacinį sportą patariama pradėti lankyti nuo III-IV klasės, tačiau mano praktikoje yra buvęs atvejis, kai atėjo jau 15 metų jaunuolis ir, aplenkęs bendraamžius, kurie treniravosi 3–5 metus, užėmė XI vietą pasaulyje“, – pasakojo R. Tėvelis. Kita vertus, orientaciniame sporte nėra ir amžiaus limito – R. Tėvelis veteranų varžybose Portugalijoje matė du dalyvius, kuriems buvo jau 92 metai.
|
|
