Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 56 %
Naktį-5°C debesuotumas 27 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Lenkijos prezidentų šaknys – Žemaitijoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-04-20
Kretingiškis Juozas Pelionis atsekė garsių Lenkijos žmonių sąsajas su mūsų kraštu.

Susipažinęs su Kretingos katalikų bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo didiko Jono Karolio Chodkevičiaus gyvenimu Lenkijoje ir Ukrainoje, kretingiškis Juozas Pelionis taip pat atsekė daugybę lietuvių ir kaimyninių tautų istorijos sąsajų. Jį itin sudomino ir tai, kad dviejų garsių Lenkijos prezidentų Gabrieliaus Narutavičiaus ir Bronislavo Komorovskio kilmės šaknys siekia Žemaitiją.

Du broliai – didžiavyriai

J. Pelionio teigimu, Alsėdžiuose, Plungės r., gimė pirmasis atgimusios Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ir jo brolis Stanislovas, kuris buvo 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, o, kai kurių istorikų manymu, – ir šio dokumento teksto autorius.

„Aplankiau Stanislovo Narutavičiaus kapą Alsėdžiuose: jis – itin kuklus, niekuo neišsiskiriantis. Pagal specialybę teisininkas, 1932 m. jis nusišovė Kaune. O inžinierius Gabrielius Narutavičius 1922-ųjų gruodį krito nuo žudiko kulkos, išbuvęs Lenkijos prezidentu vos kelias dienas, ir buvo garbingai palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje“, – apie garsius brolius žemaičius bajorus ir jų likimus pasakojo J. Pelionis.

Abu broliai Narutavičiai augo Brėvikių ir Renavo dvare, prie Mažeikių. Jų mokytojas buvo garsus švietėjas Laurynas Ivinskis, tad jiedu anksti susidomėjo lietuvių tautosaka, platino lietuviškas knygas, dalyvavo visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Išvažiavęs gydytis į Šveicariją, G. Narutavičius baigė Ciuricho valstybinį institutą ir tapo žymiausiu šios šalies hidroelektrinių statybų vadovu, Šveicarijos elektrifikacijos pradininku ir jos ekspertu Europoje. Užmezgęs ryšius su lenkų atgimimo judėjimo atstovais, persiėmė maršalo Juzefo Pilsudskio idėjomis.

G. Narutavičių ir J. Pilsudskį siejo ne vien draugystė, bet ir giminingas ryšys: manoma, kad Stanislovo Narutavičiaus žmona buvo J. Pilsudskio pusseserė. Beje, J. Pilsudskio šaknys – taip pat Žemaitijoje: 3 iš 4 jo senelių kilę iš Žemaitijos, motina Marija Pilsudska-Bilevičiūtė užaugo Adomavo dvare, Šilalės r., o tėvas, taip pat Juzefas, Repšių dvare, Mažeikių r.

Sąšauka ir su Salantų kraštu

J. Pelionio žinias apie kitą politinę asmenybę – 66-erių B. Komorovskį, kuris Lenkijos Respublikos prezidentu buvo išrinktas 2010–2015 metais – patvirtina lietuviškai išleista jo močiutės Marijos Magdalenos Komorovskos iš Nalenč-Gorskių giminės atsiminimų knyga „Sugrįžimas į Žemaitiją“.

M. M. Gorska-Komorovska 1900-aisiais gimė Šauklėnuose, Telšių valsčiuje. O šios senelė, arba prezidento proprosenelė Marijona Regina Vainaitė buvo gimusi Salantuose, didikų Vainų dvare.

Lenkų bajoraitė M. M. Gorska-Komorovska savo vaikystę ir jaunystę praleido Žemaitijoje, Šauklėnų ir Džiuginėnų dvaruose. Žemaitija jai, išsilavinusiai, apylinkėse turėjusiai autoritetą ir puikiai valdžiusiai poetinį žodį, buvo kraštas, kuriame gyvena savo vertę suvokiantys, tradicijas ir artimo meilę puoselėjantys žmonės.

Ištekėjusi už grafo Juliaus Komorovskio, M. M. Gorska apsigyveno šeimos dvare Kavoliškyje, prie Rokiškio, vėliau – Peterburge ir Vilniuje. Iš viso turėjo 10 anūkų, tarp jų – ir Lenkijos prezidentą. Prezidento senelis Julius mokė valstiečius gerbti krašto istoriją, saugoti švedų kapus, neleido kasti duobių daržovių saugykloms pilkapiuose bei senkapiuose.

Brangina protėvių tėvynę

Komorovskių palikuonys ligi šiol saugo lietuviškas šaknis ir pagarbą mūsų kraštui. Prezidentas B. Komorovskis 1952 m. gimė Lenkijoje, tačiau apie savo tėvoniją Kavoliškyje, kur jo giminė gyveno kelis šimtus metų, atsiliepia labai šiltai. Prezidentas buvo pirmais iš Komorovskių, kuris po 50 sovietinio režimo metų, 1989-aisiais atvyko į Lietuvą ir aplankė senelio dvarą.

To meto spauda rašė, jog jis susirado ir savo prosenelio Zigmunto Leopoldo Petro Komorovskio kapą, o iš tiesų – duobę, nes kažkas ieškodamas lobio ją išsprogdino. „Ėjau kaip paspirtas šuo. Jaučiausi nepaprastai nuskriaustas, kadangi man buvo atimta vaikystės legenda“, – prisiminimais viešai pasidalijo B. Komorovskis 2015 m., jam suteikiant Rokiškio Garbės piliečio titulą.

Močiutė jam nuolat pasakodavusi, kokia graži Žemaitija ir visa Lietuva. Prezidentas taip pat prisiminė, kaip jį, paauglį, tėvas nusivežė prie sienos su spygliuota viela, liepė priklaupti ir sukalbėti poterius. Pasakė: „Atsimink, ten yra tavo protėvių tėvynė, turi ją mylėti“.

---

„Lenkų-lietuvių-ukrainiečių-baltarusių tautų istorija yra stipriai persipynusi nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų: didikai tuokėsi ir plėtė savo įtakos ribas, maišėsi žemės ir tautos. Mano manymu, jei mes visi nebūtume pernelyg linkę į nacionalizmą, gal Baltarusija ir Ukraina šiandieną taip pat jau būtų buvusios Europos Sąjungoje. Ir jeigu mūsų požiūris į lenkus Vytauto laikais būtų buvęs toks, koks yra šiandieną, gal nė nebūtume laimėję Žalgirio mūšio“, – drąsiomis įžvalgomis pasidalijo J. Pelionis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas