Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingsodyje veikianti Kretingos technologijos ir verslo mokykla yra prie reformos slenksčio. Tokios savarankiškos, kaip lig šiolei, profesinio ugdymo įstaigos, nuo 2019 metų rugsėjo 1 d. neliks: mokykla gali būti sujungta su Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla arba su kažkuria Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokykla – svarstoma šios profesinės mokyklos ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos junginio galimybė vietoj šių dviejų įstaigų, įsteigiant vieną viešąją įstaigą Kretingos technologijos gimnaziją.

Sprendimą priimti turinti Kretingos rajono savivaldybės taryba kovo mėnesio posėdyje pritarė merui Juozui Mažeikai, kad pirmiausia Savivaldybės administracija turi užsisakyti studiją-analizę, koks turėtų būti šitos mokyklos modelis.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos atvykęs Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas tarybos nariams pasiūlė steigti bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo darinį, kaip tą padarė Lazdijų rajono savivaldybė, pirmoji respublikoje sujungusi Veisiejų gimnaziją su šiame miestelyje veikusia profesinio ugdymo mokykla. „Veisiejai nykstantys, o čia yra miestas“, – profesinės mokyklos jungimuisi su Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija Kretingoje nepritarė tarybos narys Vilius Adomaitis. Nedžiugino tokia perspektyva ir gimnazijos direktorės Astos Burbienės bei su ja kartu posėdyje dalyvavusių pedagogų, per pastaruosius metus jau patyrusių dvi šios mokyklos reformas. „Antroji reforma – gimnazijos išgryninimas bent mūsų gimnazijai buvo nevykusi. Ir ši planuojama gali turėti neigiamų pasekmių, ypač akademiniam ugdymui“, – teigė gimnazijos fizikos mokytojas Pranas Stukanas.

Šiandieną Kretingos technologijos ir verslo mokyklą lanko apie 300 mokinių. Įstaiga turi 17 mokymo programų, iš kurių tik viena – ūkininko mokymo – yra žemdirbiška. Mokykla ruošia virėjus, barmenus, šaltkalvius, logistikos ekspeditorius, kitus. Visas nežemdirbiškas profesijas, kaip tvirtino S. Zybartas, jaunuoliai gali į įgyti Klaipėdoje, todėl ministerija Kretingai tvirtintų 1–3 žemdirbiškų profesijų programas. Rajono politikams susirūpinus „pavargusios“ mokymo bazės Kretingsodyje atnaujinimu, svečias iš Vilniaus teigė, jog yra tikimybė iš ES struktūrinių fondų vieneriems metams gauti 300–500 tūkst. eurų mokymo technologinei įrangai atnaujinti. ES Struktūrinių fondų parama 2020 m. baigsis. Išlaidos pastatams, kitoms reikmėms patuštintų Savivaldybės biudžetą. Mokykloje dirba per 80 žmonių, sumažėjus programų jų tiek nereikėtų. Studija-analizė turėtų atsakyti ir į klausimą, kiek, kokių profesijų mūsų bei aplinkinių rajonų ūkininkams reikia, nes šalyje vykdomos profesinio ugdymo pertvarkos vienas tikslų yra jaunuolius ruošti šalies ūkiui, o ne emigracijai.

S. Zybartas neslėpė, kad sujungus su viena iš Klaipėdos mokyklų, Kretingos profesinės mokyklos po metų–kitų greičiausiai neliktų.

Kretingos technologijos ir verslo mokykloje 2015 metais mokėsi apie 400 mokinių, t. y. per porą–trejetą metų jų sumažėjo apie 100-ą. Vienam mokiniui šioje įstaigoje tenka apie 50 kv. m ploto, kai rajono mokyklose – apie 8 kv. m.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas