|
|
|
Akis paganė į spindinčią techniką
Kauno rajone, Aleksandro Stulginskio universitete, 23 kartą nušurmuliavo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi-2018“, sutraukusi daugybę dalyvių. Atskira parodos dalis buvo šviečiamoji ūkininkų programa. Vyko seminarai, forumai, konferencija. Šių renginių metu savo patirtimi ir žiniomis pasidalijo mokslininkai.
Atbaidė ir šaltas oras Kaip teigė žalių, geltonojo aukso ir sidabro atspalvių pušų, kitų dekoratyvinių augalų, vaismedžių sodinukus ar iškart skoningai suformuotus bonsus, už kuriuos prašė brangiausiai – po 4,60 Eur, – siūlantys sodininkai-daržininkai, pirkėjų tikėtasi daugiau. „Ko norėti, pateisinama priežastis – prastas oras. Žemė tebėra įšalusi, tad dar kol kas nei sėsi, nei sodinsi. Atvažiavus čia iš vakaro, pirmiau mums teko nuo prekiauti skirtos vietos sniegą nusikasti“, – pasakojo Skirma Vyšniauskienė iš Marijampolės. Apie tą patį bėdojo ir serbentų, šilauogių, gervuogių, spanguolių, svarainių, agrastų, smidrų, vaismedžių sodmenis pardavinėjanti vidutinio ūkio savininkė iš Zapyškio seniūnijos Giedrė Daukšienė. Prakutusį šilauogės sodinuką buvo galima nusipirkti už 5 Eur, remontantinės braškės daigą – už 1 Eur, graikinis riešutas kainavo 10 Eur, lazdynas –25 Eur, serbentas – 3 Eur, avietės nuo 50 centų, kriaušės ir obelys – nuo 5 Eur. Ne vieno praeivio žvilgsniai krypo ir į Velykų verbas – už mažą buvo prašoma apie 2,5-3, o už didelę ir – 7 ar 8 Eur. Žolelių arbatomis, gilių, cikorijos ir kiaulpienių šaknų kava nukrautas buvo anykštėno Ramūno Daugelevičiaus prekystalis. Daugumą vaistažolių šeima prisirenka laukuose, miškuose, o sunkiau randamų arba išvis laukinėje gamtoje nesančių, pavyzdžiui, dedešvos, melisos, šalavijų, ramunėlių, juozažolių, ežiuolių, užsiaugina. Vaistažolių mišiniai – sertifikuoti. „Pajūrio naujienų“ paklaustas, kurį mišinį išsirinktų pats, atsakė, jog „Dieve, padėk“, kurio sudėtyje yra kmynų, mėtos, juodųjų serbentų. Didesnis pakelis tokios arbatos kainavo 5, mažesnis – 3 Eur. Anykščiuose R. Daugelevičiaus šeima yra įsteigusi arbatinę. Mugėje buvo galima įsigyti ir kanapių arbatos, taip pat išlukštentų kanapių sėklų (300 g – 5 Eur) bei iš jų išspausto aliejaus (nuo 4 iki 15 Eur). Ketverius metus Gargžduose pluoštines kanapes augina ir pagal užsakymus produkciją paruošia įmonė „Ecohumus“. „Mūsų pirkėjas – tas, kuris rūpinasi sveikata ir skoniu“, – neabejojo šios įmonės direktorius Vygandas Milkintas.
Žmonos – prie sūrių, vyrai – prie kombainų Smalsuoliai šmirinėjo, derėjosi pigiau gauti dešrų, kumpių, lašinių, saldumynų, naminės duonos, žuvų. Kilogramas karšio vyniotinio su dumbliais ir saulėje džiovintais pomidorais kainavo 11 Eur. Tačiau didžiausia parodoje – žemės ūkio technikos ekspozicija, užėmusi 42 tūkst. kv. m plotą. Ryškių spalvų naujutėlaičiai blizgantys traktoriai, sunkieji diskiniai skutikai, plūgai, dydžiu vienas kitą pranokstantys galingų variklių kombainai kaustė ne vieno ūkininko dėmesį. „Bet kas gali įpirkti – pusės milijono reikia. Priekaba, ir ta, kone 30 tūkstančių eurų kainuoja “, – pukstėjo žemaičiai ūkininkai nuo Plungės. „Žmonos pripirko latviškų sūrių, antai dabar į šiltnamius dairosi, o mudu į techniką žvilgčiojam. Sakom, nu gi gražu, galinga, bet kainos – neįkandamos, už naujesnio negu mes savo ūkyje turime „John Deere“ modelį 175 tūkstančių eurų prašo“, – atviravo kasmet šią parodą aplankantys Šukės ūkininkai Artūras ir Ramūnas Turauskiai. Naminius sūrius, kurių paragauti nusipirko brolių Turauskių šeimos, po 12 eurų už kilogramą pardavinėjo latvis Roberts Ostvalds. „Mūsų pagaminti sūriai – patys geriausi, be konservantų“, – pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai tikino šeimos ūkio, kuriame laikomos 29 karvės, savininkas. Paklaustas, ar finansiškai naudinga produktus į Lietuvą gabenti iš Latvijos, nusišypsojo: esą svarbiausia, kad įdomu.
Kontaktai – taip pat nauda R. Ostvalds buvo ne vienintelis latvis parodoje. Krokų, tulpių, vilkdalgių, žolinių ir krūminių bijūnų, sniegrožės bei daugybės kitų gėlių svogūnėlius pardavinėjo iš Rygos atvykęs lietuviškų šaknų turintis Raimonds Petrovskis, gėlininkyste užsiimantis 40 metų. Anot jo, svarbiausia tokiose mugėse yra rimti kontaktai, o nauda lieka antrame plane. Sodininkai, gėlininkai esą savo naudą nuolat investuoja – į naujas rūšis, į veislių pagerinimą. Tik kilometras nuo parodos vietos – Ringaudų kaimas. Prieš 4 metus čia savo ūkį įsteigusi Indrė Benevičienė daigina 15-os rūšių ekologiškas sėklas. Tarp jų – saulėgrąžų, brokolių, avinžirnių, česnakų, ridikų, ypač vaikų mėgstamos spindulinės pupuolės. Kiekvieną susidomėjusį praeivį moteris vaišino šiais sveikuoliškais daigais pagardintais sumuštinukais. Daigai, priklausomai nuo pakuotės svorio, kainavo 1,50 – 2,50 Eur. Moderniu pjūklu iš ąžuolo skulptūras lengvai tarsi sviestą pjaustantis kaunietis Raimondas Uždravis gynėsi neturintis tikslo reklamuoti šio pjūklo, o norintis pademonstruoti darbo šiuo įrankiu procesą, pabendrauti, o gal ir kūrinį parduoti. Tačiau dažniausiai Raimondas dirba savo dirbtuvėse pagal užsakymą. Jo skulptūromis žmonės puošiasi sodybas. O ar brangūs tie darbai? „Už vakar sukurtą gervę prašau 120 eurų, bet galima derėtis“, – šypsojosi pašnekovas. Iš profesijos jis yra medkirtys, o savo talentą laiko tiesiog Dievo duotu. --- Parodoje dalyvavo daugiau kaip 300 firmų ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų, 29 kompanijos buvo atvykusios iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos. Sulaukta svečių iš 18-os pasaulio šalių, tarp jų – iš Belgijos, Suomijos, Italijos,Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos. Tradiciškai gausiausia buvo žemės ūkio technikos ekspozicija, užėmusi 42 tūkst. kv. m plotą. Paviljonuose įsikūrusios 115 įmonių pristatė trąšas, augalų priežiūros priemones, technologijas, fermų įrangą ir kt. Dešimt geriausių eksponatų buvo apdovanoti parodos „Ką pasėsi-2018“ medaliais bei diplomais. Buvo surengti 43 seminarai, du forumai ir viena konferencija, žinių sėmėsi 1 tūkst. interesantų. Iš viso parodoje pabuvojo apie 100 tūkst. žmonių.
|
|
