Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Privatizuojant bendrabutį nenusikalto

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-03-09

Buvusį technikumo bendrabutį Kretingos dvaro teritorijoje uždaroji akcinė bendrovė „Ringesta“ įsigijo nepažeisdama įstatymų – tokį atsakymą Kretingos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcinė komisija gavo iš Klaipėdos apygardos prokuratūros.

Įtarė bendrapartiečių suokalbį

Buvusio bendrabučio pastatą „Ringesta“ nupirko 2013 metais, Savivaldybei sumokėjusi 320 tūkst. litų. Bendrabučiui parduoti Savivaldybė skelbė net 9 aukcionus, iš kurių 8 neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų.

Į prokuratūrą dėl bendrabučio privatizavimo Savivaldybės antikorupcinė komisija kreipėsi pernai, t. y. 2017 metais. Buvę Privatizavimo komisijos ir dabartiniai tarybos nariai Jonas Drungilas, Steponas Baltuonis, prie jų prisijungęs tarybos narys Alvydas Jonaitis, kiti apkaltino Kretingos grafų Tiškevičių dvare įsikūrusio Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę. „Ringestai“ sudarius palankesnes pastato pirkimo sąlygas, o tiksliau – leidus aplink pastatą suformuoti ir jam priskirti žemės sklypą. Anot politikų, V. Kanapkienė buvo pareiškusi, kad pastatas turi būti parduodamas be žemės. Jų tvirtinimu, tai atbaidė kitus pirkėjus ir sumažino pastato kainą. V. Kanapkienė ir A. Skruibys priklauso tai pačiai politinei partijai – Lietuvos liberalų sąjūdžiui.

Lošimas svetimais pinigais

Kai buvo kreiptasi į prokuratūrą, Antikorupcinei komisijai vadovavo Edmundas Valantiejus, kuris procesui įsibėgėjus atsistatydino. Komisijos sudėtis pasikeitė, E. Valantiejus liko eiliniu komisijos nariu, jos pirmininku Savivaldybės taryba patvirtino Vilių Adomaitį, komisijos narius papildė Almantas Skruibys. Šią savaitę komisijai aptariant prokuratūros išvadą, A. Skruibys pareiškė, jog visą pusmetį, kol buvo nagrinėjamas bendrabučio privatizavimo teisėtumas, jis negavo galimybės paaiškinti situaciją iš savo pozicijos. „Aš – jūsų kolega, galėjau jums padėti išsiaiškinti. Tačiau jūsų tai nedomino, jūs lošėte kazino su svetimais – „Ringestos“ pinigais“, – rėžė A. Skruibys. Jo teigimu, į nupirktą pastatą „Ringesta“ investavo per 1 mln. eurų, tam ėmė banko paskolą. A. Skruibys tvirtino, jog žiniasklaidoje paskelbta žinia, kad renovuotas pastatas gali likti be jam aptarnauti reikalingos žemės, atbaidė renovuotame pastate įrengtų butų potencialius pirkėjus. „Ringesta“ turi nuostolių, žmonės atsisakė išankstinių butų pirkimo sutarčių“, – sakė jis.

Kliūtis buvo ne žemė, o gyventojai

A. Skruibys priminė, jog privatizuojant pastatą, jis Privatizavimo komisijos nereikalavo jokių geresnių salygų, negu buvo nustatyta iš anksto. Verslininkas tvirtino, jog žemė pastatui aptarnauti buvo skirta dar vykstant to pastato privatizacijai, kad prie bet kokio pastato turi būti žemė jo aptarnavimui. O dvaro teritorijos žemės reikalus griežtai reglamentuoja dvaro teritorijos tvarkymo reglamentas, patvirtintas Vyriausybės 2003 metais. „Ne muziejus žemės reikalus dvaro teritorijoje sprendžia, o Nacionalinė žemės tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas“, – aiškino A. Skruibys.

Verslininkas pareiškė, jog pastato pirkėjus atbaidė ne žemės klausimai ir netgi ne griežti reikalavimai dvaro teritorijoje renovuojamo statinio projektui („Ringesta“ samdė patyrusį šioje srityje projektuotoją Juozapą Tilviką, derinant projektą prireikė pateikti netgi 4 jo variantus.) „Turėjome visai kitą to pastato renovacijos viziją, kol nebuvome susipažinę su dvaro teritorijos tvarkymo reglamentu“, – A. Skruibys prisipažino, kad „Ringestai“ pirkinys iš pat pradžių apkarto. Tačiau, anot jo, didžiausias iššūkis buvo tame pastate esantys 5 privatizuoti butai. „Čia esmė, kodėl tuos aštuonis kartus pastato niekas nepirko“, – tvirtino jis.

Darbo neatliko komisija

A. Skruibys neslėpė, jog bendrovė „Ringesta“ svarsto galimybę dėl patirtų nuostolių kreiptis į teisėsaugą. „Net nežinau, kaip jaustis. Ar jūs esate nusistatę prieš V. Kanapkienę, ar prieš „Ringestą“, jos savininkus, ar prieš mane – direktorių, o gal prieš save?“ – klausė galimybę išsisakyti gavęs A. Skruibys. Jis akcentavo, jog visą pusmetį svarstant bendrabučio privatizavimo peripetijas buvo laikomas už durų. „Būčiau laimingas, kad nacionalizuotumėte šitą objektą“, – žmogus išliejo neviltį.

Komisijos posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pasidžiaugė, kad bendrabučio pastatas, ant kurio stogo jau augo medžiai, o vamzdynuose užšaldavo vanduo, yra sutvarkytas. „Kretingoje privatizuotų vaiduoklių netrūksta, pačiame centre turime „Mėguvą“, – pastebėjo jis. V. Domarko įsitikinimu, jei Privatizavimo komisija būtų padariusi savo darbą, gal Savivaldybė ir būtų laimėjusi kokius 50 tūkst. eurų, tik nežinia, ar nupirkusieji šiandieną jau būtų tą pastatą renovavę. „Ruošiant pastatą privatizacijai, reikėjo išnagrinėti teisės aktus“, – privatizavimo komisijos neveiklumą pripažino ir V. Adomaitis.

V. Drungilo netenkino nei prokuratūros sprendimas, nei kolegų paaiškinimai. Jis reikalavo kreiptis į generalinę prokuratūrą, kad ši išaiškintų, ar V. Kanapkienės veiksmai turėjo reikšmės bendrabučio privatizacijai. Supratęs kolegų paaiškinimus, jog nėra jokio V. Kanapkienės vienokio ar kitokio pasakymo įrašo ir kad kreiptis į generalinę prokuratūrą yra beprasmiška, J. Drungilas pasiūlė surengti V. Kanapkienės ir jos pasisakymą dėl žemės girdėjusių tarybos narių akistatą. „V. Kanapkienė yra Savivaldybės įstaigos vadovė, todėl tarybos nariai turi teisę kviestis ją, aiškintis“, – konstatavo meras Juozas Mažeika.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas