|
|
|
Kretingiškiai trispalvę išsikėlė treti
Poryt, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Lietuvos miestai ir miesteliai vėl sužydės nuo 1988-ųjų lapkričio 18-osios oficialiu valstybės simboliu tapusios vėliavos spalvomis. Kretinga po Vilniaus ir Kauno yra trečias miestas, kuriame pirmąkart viešai buvo iškelta trispalvė. Pasirinko sakralinę vietą Tų pačių metų spalio 16 dieną ji suplevėsavo ant sakralinio objekto – Kretingos muziejaus, kuris tuomet buvo įkurdintas pranciškonų vienuolyne, – frontono. Pasak muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, tinkamesnės vietos ir negalėjo būti – nuo senų laikų bažnyčia, vienuolyno kompleksas buvo dvasinis žmonių traukos centras, o vėliavos iškėlimas reiškė savotišką kretingiškių, žemaičių pritarimą Lietuvos Sąjūdžio idėjoms, valstybės nepriklausomybei. „Tai buvo iškilminga ir jautru, kartu su kitais kretingiškiais ceremonijoje dalyvavome visi muziejaus darbuotojai“, – prisiminimais dalijosi V. Kanapkienė. Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupė, vėliau tapusi Lietuvos sąjūdžio Kretingos rajono taryba, pradėjo kurtis 1988-aisiais. Šios tarybos pirmininku tapo dabartinis Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis. Jo žodžiais, nuo pat grupės įkūrimo dienos buvo suplanuota įvairi veikla: surengtas pirmasis didelis mitingas, senosiose miesto kapinėse sumanyta pastatyti paminklą Tautos kančioms atminti. Tarp numatytų darbų buvo ir iškelti tautos vėliavą. Anot B. Anužio, kur ją iškelti, buvo svarstoma, derinama su tuometine miesto valdžia. Oficialų potvarkį, kad vėliava ant vienuolyne veikusio Kretingos muziejaus frontono turi būti iškelta ir ten likti nuolat, pasirašė tuometinės merijos vadovas a. a. Algimantas Elinskas. Anot B. Anužio, gaila, kad ši vėliava jau – tarp išnykusių Sąjūdžio ženklų. Kiekviena akcija galėjo būti paskutinė „Daug gausesnė ir radikalesnė Klaipėdos sąjūdiečių grupė mums pavydėjo, mat ji dėl vėliavos, kurią ketino iškelti virš dabartinio Muzikinio teatro, ilgai nesutarė su valdžia“, – pasakojo B. Anužis. Jam pačiam dėl veiklos Sąjūdžio grupėje taip pat teko išgyventi ne vieną jautrią akimirką. „Būdavo, kad, išeidamas iš namų, atsibučiuodavau su tuomet beveik 8-erių ir 4-erių dukromis, su žmona, žinojau, kad kiekviena sumanyta akcija galėjo būti paskutinė, o kai ji pavykdavo, vadindavom stebuklu“, – atviravo B. Anužis. Tą dieną, kai pirmąkart Kretingoje suplevėsavo Lietuvos trispalvė, Pranciškonų gimnazijos stadionas buvęs pilnas žmonių, eiles skaitė ceremonijoje dalyvavęs klaipėdietis Sąjūdžio grupės narys aktorius Bronius Gražys. Valstybinės vėliavos naudojimą reglamentuoja įstatymas. Vėliavos turi atitikti reikalavimus: būti tvarkingos ir nenublukusios, jos gali būti keliamos prie pastatų, virš ar ant jų. Vėliavą privaloma iškelti valstybinių švenčių dienomis, tarp jų: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; Sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną; Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną (su gedulo ženklu). Geltona Lietuvos vėliavos spalva reiškia saulę, šviesą, gerovę; žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, kraują, pralietą už Tėvynę.
|
|
