Vaikus iš šeimos paėmė, nes taip įpareigoja įstatymai

Visuomenė jautriai sureagavo žiniasklaidoje nuskambėjus istorijai, kaip iš jokūbaviškių šeimos buvo paimti ir laikinai globai perduoti du mažamečiai sūnūs, įtariant, kad vyresnėlis galėjo patirti smurtą artimoje aplinkoje.

„Jeigu vaikas būtų paliktas šeimoje, o tada joje įvyktų tragedija. Kokia tada visuomenės reakcija būtų? Sakytų, kodėl niekas nereagavo, nors turėjo signalą apie galimą smurtą?“ – į situaciją pažvelgti iš kitos pusės ragino Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Nuskambėjus tėvų paaiškinimui, kad šešiamečiui sūnui įtariamas autizmas ir jis yra linkęs pats save žaloti, Kretingos rajono savivaldybė sulaukė paklausimų iš Seimo, žmonės socialiniame tinklapyje buriasi protestams, o įtampos neatlaikiusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Violeta Lukoševičienė parašė pareiškimą išeiti iš darbo.

„Kai žiūri TV laidą, skauda širdį dėl to šeimos, bet kai pasiklausai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, supranti, kad viskas nėra taip paprasta, jie turėjo rimtų motyvų sprendimui vaikus paimti iš šeimos. Nėra viskas tiksliai taip, kaip rodyta per televiziją“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Jis teigė dar praėjusią savaitę susikvietęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, norėdamas išsiaiškinti, kodėl du broliai buvo atimti iš tėvų. Jam buvo pateikti ir faktai, kurie kelia nerimą, jog jokūbaviškių šeimoje prieš vyresnėlį galėjo būti vartotas smurtas. Tačiau tai – konfidenciali informacija, tad jos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, negalima viešinti.

Sulaukė Seimo nario paklausimų

Susirūpinęs, ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai neperlenkė lazdos iš šeimos paimdami vaikus, į Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką, Savivaldybės administraciją bei Vaiko teisių apsaugos skyrių su paklausimu kreipėsi LR Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, prašydamas paaiškinti, kiek šalies žiniasklaidoje pasirodžiusioje informacijoje esama tiesos.

„Atsakiau, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai veikė būtent taip, kaip nurodo teisės aktai, ir, atvirai pasakius, šiek tiek keisti tie klausimai, nes gi būtent tuos teisės aktus, kuriais vadovaujantis paimti vaikai iš šeimos, ir sukūrė Seimas bei Vyriausybė, o ne Savivaldybė. Tad Seimo nariai ir gali išanalizuoti ir pasakyti, ar tikrai tie teisės aktai yra geri, ar jų nereiktų tobulinti“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė J. Mažeika.

V. Domarko atsakymas Seimo nariui R. J. Dagiui taip pat buvęs panašus. „Paimti vaiką iš šeimos nelengvas sprendimas vaiko teisių apsaugos specialistams, tačiau jie turi taip elgtis, kaip nurodyta teisės aktuose“, – „Pajūrio naujienoms“ pridūrė V. Domarkas.

Jis neslėpė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai po sprendimų paimti vaikus iš šeimų neretai sulaukia didelio visuomenės dėmesio ir spaudimo. „Praėjusį pirmadienį iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Violetos Lukoševičienės gavau prašymą išeiti iš darbo. Ji nebedirbs nuo kovo 12 dienos“, – kad dėl įtampos darbe Vaiko teisių apsaugos skyrius praranda specialistus, neslėpė V. Domarkas.

Susisiekti su V. Lukoševičiene vakar „Pajūrio naujienoms“ nepavyko.

Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas neslėpė, kad susidarius didžiulei įtampai darbe, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja nusprendė palikti pareigas.

Abejoja norvegiškos sistemos tinkamumu

„Įsivaizduokime situaciją, jei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, gavę pranešimą apie galimą smurtą, nusižengtų įstatymams ir paliktų vaikus šeimoje, o tada joje įvyktų tragedija, – kalbėjo J. Mažeika ir tęsė: – Kokia tada visuomenės reakcija būtų? Sakytų, kodėl niekas nereagavo, kodėl vaikus paliko šeimoje, nors turėjo signalą apie galimą smurtą?“

Kita vertus, įsitikinę V. Domarkas ir J. Mažeika, kyla klausimas ir dėl to, ar teisės aktai, kurie po vadinamosios Matuko tragedijos, buvo kone aklai nukopijuoti nuo Norvegijos, iš tiesų nėra tobulintini.

„Daug metų dirbau mokytoju ir manau, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra griežtai kraštutinė priemonė. Gal priimant tokį sprendimą pirmiausia reiktų apklausti šeimą, kaimynus, pedagogus. Tačiau pagal dabartinius teisės aktus yra antraip – pirmiausiai paimamas vaikas iš šeimos, o tada tiriama situacija, ar buvo smurtauta. Gal tai tinka Norvegijai, bet nežinia, ar tai tinka ir mums, Lietuvai, kur visgi mentalitetas, kultūra, tradicijos yra kitokios. Galbūt dabar ir būtų proga išanalizuoti teisinę situaciją, atrasti, kur jos spragos“, – svarstė J. Mažeika.

Kada baigsis tyrimas – dar neaišku

„Pajūrio naujienos“ dar prieš mėnesį buvo susisiekusios su jokūbaviške, laikinai netekusia savo sūnų. Tąkart moteris tikėjosi artimiausiomis dienomis atgauti savo vaikus ir teigė kol kas nenorinti viešumo.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratin jokūbaviškių šeima pateko lapkričio pradžioje, kai Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo pedagogė ant vyresnėlio kūno pastebėjo sužalojimų. Įtariant, kad šeimoje galėjo būti smurtauta, iš jos paimtas ir jaunesnis berniukas.

Nuo to laiko abu berniukai laikinoje globoje – ar jie bus grąžinti į šeimą, ir kada tai galėtų įvykti, prognozuoti sunku, nes vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė Irena Gedžiuvienė paaiškino, kad šio tyrimo trukmę lemia tai, jog laukiama, kol vaikui bus atlikta psichologinė ekspertizė, kuri patvirtins arba paneigs surinktus duomenis, juos papildys, po ko bus galima priimti procesinį sprendimą byloje. Prokuroras neturi galimybių paspartinti psichologinės ekspertizės atlikimo dėl psichologų ekspertų užimtumo.

„Bylos, kuriose nukentėjusieji – mažamečiai, yra sudėtingos, nes niekada suaugusieji neprisipažįsta smurtavę prieš savo vaikus, tad turime rūpestingai surinkti duomenis, jog išsiaiškintume tiesą“, – teigė prokurorė.

• Rašyti komentarą (12)