Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 5 %
Naktį3°C debesuotumas 74 %
Apklausa

Ar reikėtų viešinti neblaivių vairuotojų pavardes?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Rugusi pėina prieplaukas vaizda

  • Vakarų Lietuva
  • 2018-02-27
Kretingos technologijos ir verslo mokyklą prijungus prie kitos mokymo įstaigos, Kretingos mieste nebeliks nė vienos profesinio rengimo įstaigos.

Par sava valstybės gyvavima laikuotarpi Lietova yr toriejosi 7 prezidėntus – Antana Smetuona, Aleksandra Stulginski, Kazi Griniu, Algirda Mykuola Brazauski, Valda Adamku, Rolanda Paksa ėr dabartėnė Dalė Grybauskaitė. Pats iduomiausis kretingėškems yr ontrasis Prezidėnts A. Stulginskis, katras vieliau bova isikurės ėr gyvena Juokubavė, Kretinguos rajuonė.

Moziejou yr i ku paveiziet

Bovosi ontruoji Prezidėnta atmėnėms tamė kaimė yr iomžints – dvara, katru, pasėtraukės ėš, anuo sopratėmu, nešvariuos puolitikas A. Stulginsis 1927-asias nosėpėrka, vėituo 1991 metas juokubavėške pastatė paminkla. Vo Prezidėnta vardo pavadintuo muokykluo-daugiafunkciam cėntrė veik istuorėjės ėr kraštuotyras moziejos, katru 1989 metas ikurė muokytuojė Felicijė Stramilaitė.

Ana pati yr kėlusi ėš Pakruoji rajuona. Kumet atvažiava i Kretinga ėr ėštekiejė ož vietini žmuogaus, ne vėinos metos lėkėms liemė tamė kažkumet bovusiam istuoriniam dvarė so vyra šeima ėr pagyventė, kap saka, pajostė tou prezidėntėnė dvasė.

Daba jau i naujės patalpas parsikielosiuo moziejus ekspuozicijuo gal pamatytė Lietovuos naciuonalini moziejaus ekspuozicijės stėndus, pasakuojėntius apie bovusi Prezidėnta, tep pat anuo asmeniniu daiktu – sienini laikruodi, arbatėnoka, liekštiu, skrybielė. Moziejou daug kėtu daiktu, katras žmuonis tumet dvarė nauduojuos – senuovėšku pruosu, i katruo vėdu, nuorint pruosavuot, žnypliem reikiejė ikėšt ikaitinta špyžiaus gabala, vytovu vėrviems vytė, koltoviu ėr kėtuokiu žemdirbystės ironkiu, kuojėnė siovėma mašina „Zingeri“, katrou ož 20 litu kaimė nopėrka ėr moziejou paduovanuojė muokyklas muokiniu tieva Alduona ėr Algirds Valuže.

Ėš ėšlėkusiu pastatu ėr šėndėin gal pamatytė garbinga praeiti primenontius palivarka, tvarta, svėrna. Tvarts ėr svėrns yr pastatyti XVIII omžiaus pabaiguo – XIX omžiaus pradiuo, ta anu vertie – ne tik istuorėnė, bet ėr arkitektūrėnė. Senieje apylinkės žmuonis nažėna, diel kuo bova lėipta nugriautė dar vėsai nabluoga gyvenamuji noma tep, ka ėr pamata sunke surondami...

Paprastė, darbštė ėr gerašėrde

Felicijė universitetė baigosi lietuviu kalba, literatė, raša eilieraštius, bet žėnuoma ėr kap mandalu pėišiejė, muokykluo vakus muokiosi ėr dailės dalyku. Vo kas anou paskatėna ikortė mozieju? Pasėruoda, tarybėnes metas Lietuvuo budava tuokės kraštuotyras draugėjės. I rajuona atvykusi jauna muokytuojė isidarbėna Kretinguo tuokiuos draugėjės sekretuorė. Pati nosėpėrka joustini, kap tumet bova madingi, magnitafuona ėr vakštiuojė po aplinkinios kaimos, klausėniedama žmuoniu apie ontruji Lietovuos Prezidėnta, rinka nuotraukas ėr daiktos, katrėi bova nauduojami dvarė.

Stulginskis tou dvara nusipėrka, kap vėini šaltėne teig, ož 120 tukstontiu litu ėš ukininka Parčiauski.Tėisa sakont, savu piningu anam neožteka, reikiejė imt paskuola. Ka šeima sunke siekies finansėška, tu laba gera prisėmėnėmus aprašiosi Stulginski doktie Alduona. Ana Kaunė muokies i daktarės, ta yr pasakuojosi, ka dažna atsėdordava sarašus tu studėntu, katrėj vieloudava sosėmuokietė ož studijės.

Gyvenamasis noms bovės medėnis, atbuluos L raidies formas. Vėinam galė bovės dėdėlis saliuons ėr valguomasis. Tėi kombare bova nauduojami tik vasara, nes žėima būtu bovė sunke apšėldytė. Kėtuo noma posie bova daugiau kombariu, mažesniu, tarp anu ėr Stulginski darba kombarys. Pėitėnie noma posie plietuojies vaismediu suodnus, šiaurėnie – parks. Kėimė – murinis tvarts, svėrns, arklidės, kluojėms, lėntpjuvė, kumetiu gyvenamieji noma. Dvarė kuožna dėina darboudavuos po 6-7 somdinius. Ėš pruofesėjės budams agruonuoms, pats šeimininks sava darbininkams, katrims, saka, muokėjė geresnės algas negu kėtė stombiu ukiu savininka, ruodė truopni ukininkavima pavyzdi. Bova dėdėle darbštos – so vėsas lyge laukus plošiejė vėinmarškėnis, kelnės ėr ronkuovės atsėraituojės.

Pri uki darbu prisidiejė ėr anuo žmuona Uona, katra lyge tep pat so muotrėškuom somdiniem raviejė daržus, inspektus ėr šėltnamius, kimša dešras, ruošė maista atsargas žėima, vėrė ougienės. Ana po nomus vakštiuojė apsėrėngusi paprastas drabužes, o ėr pati bova paprasta so somdėniem, elgies maluone. Je uki darbininkams gimdava vaks – butėna tou šeima aplonkydava, nunešdava duovanu – drabužiu, grietėnės, svėista, kiaušėniu. Vo par Kaliedas ėr Naujos metos sava nomus degė eglelė, darbininkus so anu vakas kvėisdavuos pri bėndra stala. Par patefuona dėdėlie salie leda mozėka, bova šuokamis ratele, vyka žaidėma, gėidamas kaliedėnės gėismės.

Dvara ukine pastata ėšlėkė lig šiu dėinu.

Uonėnės – so vaišiem ėr gieliu vainėkas

Šep maists bovės dėdėle paprasts. Kap Felicije yr pasakuojosi bovosi dvara tarnaitė Petruonelė Mažeikienė, vakariene ėr puona, ėr somdėne dažniause valgydava rugšta pėina so vėrtuom naloptuom bolviem. Par šventės vėsumet kepdava ragaiši ar pyraga, ypatinguom pruoguom – torta. Dėdėlė ėr laukama švėntė budava Uonėnės lėipas 26 dėina. Ta pruoga Juokubava apylinkies gyvenė žmuonis, so katras muokytuoje Felicije teka bėndrautė, pasakuojė, kad ėš vakara puonė tyčiuom nuedava onkstiau goltė, nasėmaišydava ėr natrukdydava dvara muoterėškuoms, katruos ėš gieliu pindava tradicinios vainėkos vardadėini pruoga anuos galva papouštė. Moziejaus ikuriejė sakė, kad dvars ne tik tou dėina, bet ėr kėtumet vasara solaukdava garbingu svetiu – ėš Palonguos, kor ėlsiedavuos, čia atvažioudava garsi puoeta Mairuonis, Mykuolaitis-Putins, filuosuofs Stasys Šalkauskis, politine veikieje Zigmis Starkus, Petrus Karvelis. Juokubavėškė Elžbieta Sungailienė Felicije yr pasakuojosi, ka i puokyli atvažiavės tas Karvelis ož palita nuvėlkėma ėr apvėlkėma ana doudavės do, o kartas ėr tris litus. Patys puona ėrgi atuostuogaudava Palonguos kurortė, tėn apsistuodava vėluo „Anapilis“, sosėtėkdava so draugas.

Rūgusi pėina prieplauka

Stulginske laikė kiauliu, apie 50 geruos olandu veislės karviu. Sava uki gierybės – uobulius, kopūstus, markas, braškės, pėina pruodoktos – veždava ėr i Kretinguos ar Klaipiedas torgos, bet pardaviniejė ėr sava krautovikie Juokubavė. Ni Felicijė, katra muokykluo jau nabdėrb, ni istuorėjės muokytuojė Audruonė Končienė, katra periemė vaduovavėma moziejou, ėr šėndėin nagal pasakytė, diel kuo Juokubavs nu sena bova igavės „Rūgusi pėina prieplaukas“ pavadėnėma.

„Aš pati eso kėlusi ėš Baubliu. Jaunims šeštadėines edavuom i šuokios. Kumet kultūras nomus pamatydavuom juokubavėškios bernus, ėr mes špuosydavuom: „Ai, tėj, ėš Juokubava pėina prieplaukas“, – joukies prisimėnusi Audruonė.

Gal tas pavadėnėms nu tuo, ka Juokubava dvarė veikė Stulginskiu pėinėnė ėr mašėnarnė?

Vietėnė gyventuojė Jadvyga Liutikienė F. Stramilaite yr pasakuojosi smagi notėkėma tuo mašėnarnie. Sakė, cemėntėnie vėrtuvie pėina mašėnavuse mergėke špuosydams berns pagriebės pėina potu ožtepė ont žondu ėr lupu. Ta nuoriejė atsėkeršytė – pasisiemė dėdėli kauša tu potu ėr ka svėis! Berns šast pro doris. Tou tarpu ien puons – tekšt anam i veida... Nasupyka ėr nabarė jaunima Stulginskis, tik graže pamuokė, ka išdykautė narek.

Senieje juokubavėške prisėmėnė ėr 1941 metu bėrželi 14-uosės ryta, kumet Prezidėnta šeima, išskyros Kaunė tumet bovosė anu vienintelė dokteri Alduona, bova ėštrėmta i Sėbėra. Sugriža anėj 1956 metu pabaiguo. Aleksandrs prašė ėšskėrt nuors maža kompeli bovosiam anuo dvarė, bet tumetėnė valdžia nadavė.

Poslapi sorėktavuojė „Pajūri naujienas”

---

MŪSA KŪRIEJE

Sning

Sning ōbaga kōusnēs,

Leidas tīlē ėš debesū

Mažās ėr dėdėlēs drėbsnēs

Unt laukū ėr pastatū.

Tas snėigs tuoks poros, minkšts,

Lig būt kas ėškedėnės,

Tuoks balts, tuoks čīsts,

Kap šviežē būt užgėmės.

Atsivertosi veizo

Ī prakiorosi dongo,

Tam sneigou leido

Nupraust mona veida.

Užlėpdė akis ėr borna,

Tėrpdams tek par žonda,

Vėstėik gerā, kad žėima

Īr asablīva, ėīīīr tuoki vėina.

---

Grips

Atsėtėka tuoks daliks,

Ožsipoulė muni grips

Kuoso, čiaudo, smurglis bieg,

Šaltis kret, – jau reks guliet.

Ėšsėvėrsio erbetieliu

Ėš lietovėšku žuolieliu,

Kor par vasara rinkau

Ėr paliepė džiovėnau.

Diesio lėipžėidiu žiopsnieli,

Bezdė žeidų trupinieliu.

Rek jeruonima šakelės

Ėr spėglioutuojė ruožielė.

Ožsiplėkios rek ožvuošt,

Pu adinas viel nukuošt,

Da pašėldios medaus diet,

Sunkas avietiu ipėlt.

Ka ėšgersio tou žuolinė,

Eisio golt i patalinė.

Gerā, ka ėšprakaitousio

Ėr nu gripa ėšsėvadousio.

Juzefa JUCIENĖ

---

ŽUODYNS

Kontėns – patenkintas

Ožkantapytė – užmušti, užvarginti

Konteplė – šlepetė

Pakapintė – paaštrinti, pasmailinti

Ošikpalaikė – prasta, menka ožka

Ošikbarzdis – pakalnutė

Pereuons – kas piktas, negeras

Pesnuotėis – ilgai, pamažu ką nors dirbti

Pestentėis – ilsėtis, kaitintis, voliotis

Poniavuotėis – jaustis šeimininku

Portmanelė – piniginė

Pragijėnis – austas iš prastų linų

Pagal knygą „Kretingos tarmės žodynas“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas