Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 5 %
Naktį3°C debesuotumas 74 %
Apklausa

Ar reikėtų viešinti neblaivių vairuotojų pavardes?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kad kūnas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-02-23
Trenerė ir mitybos konsultantė Rūta Beišytė-Aminova mokiniams patartų nepasikliauti sporto ar mitybos programomis, kurios žada greitą rezultatą.

Statistika skelbia, kad Lietuvoje vis daugėja mokinių, kurių kūno svoris yra per didelis, kad mokiniai per daug valgo nesveiko maisto ir per mažai juda, laisvalaikį praleisdami prie kompiuterių ar su išmaniaisiais telefonais rankose. Kaip suvaldyti kūno svorį, kuris paauglystėje bręstant neretai staiga pasikeičia, patarė asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova.

R. Beišytė-Aminova pasakojo vaikystėje buvusi „apvalus vaikas“, o paauglystėje gimęs noras pakeisti savo kūno formas vėliau ją ir paskatino pasirinkti trenerio profesiją. Tad ne iš vadovėlių žinanti, ką reiškia būti apkūniam, šiandien R. Beišytė-Aminova padeda kitiems pakeisti savo gyvenimo būdą, kad būtų galima džiaugtis ne tik gražėjančia figūra, bet ir geresne sveikata bei energija.

Būtinas suaugusiojo palaikymas

Paklausta, kokių patarimų duotų paaugliams, norintiems pagražinti savo kūno formas, R. Beišytė-Aminova akcentavo, kad visų pirma jų pagalbininkai ir padėjėjai turėtų būti tėvai – tai jie turėtų padėti atsirinkti, koks treneris ar mitybos specialistas galėtų padėti, kieno parašytais straipsniais, patarimais verta tikėti, o kam trūksta kompetencijos.

„Tėvai turi žinoti, ką vaikas valgo ir kaip jis sportuoja, kad nepadarytų klaidų ir nesužalotų savo sveikatos“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.

Jei tėvai nepalaiko noro labiau rūpintis savo kūnu, galbūt paauglys rastų kitą žmogų, kuriuo pasitikėtų ir su kuriuo galėtų pasitarti, tačiau, pasak R. Beišytės-Aminovos, suaugusio žmogaus žvilgsnis į mitybos ir sporto programas, kurių imamasi, – būtinas.

Atsirenkant sporto ir mitybos specialistą, kurių internete reklamuojasi labai daug, R. Beišytė-Aminova patarė atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar jis – šarminga asmenybė, bet kokius mokslus yra baigęs, kokius kursus išklausęs, kokie jo paties asmeniniai pasiekimai.

„Jei reklamoje yra tokie žodžiai kaip „sparčiausias“, „greičiausias“ būdas sulieknėti ir pan., tai yra pirmas pavojaus ženklas, kad mitybos specialistas nėra patikimas ir jam trumpalaikis efektas svarbiau už sveikatą“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.

Kūno kultūros pamokų nepakanka

R. Beišytė-Aminova teigė, kad norint būti sveikam, vien dalyvauti kūno kultūros pamokose jaunam žmogui tikrai neužtenka. „Per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkst. žingsnių, tai yra apie 7 km – toks turėtų būti mūsų judėjimas. Tad 2 kūno kultūros pamokų augančiam organizmui yra tikrai per mažai, fizine veikla reikėtų užsiimti 3-4 kartus per savaitę. Taigi jei 2 kartus per savaitę vyksta kūno kultūros pamokos, tai dar pajudėti būtų galima savaitgalį. Nebūtina sportuoti kaip profesionalams, tiesiog daugiau laiko praleisti lauke, su tėvais susiorganizuoti išvyką į mišką ar kartu pasivažinėti riedučiais ir pan. Taip ir su šeima smagiai praleisime laiką ir turėsime naudos sveikatai“, – idėjomis pasidalino R. Beišytė-Aminova.

Ne paslaptis, kad paauglystėje ne visi mokiniai puola į kūno kultūros pamokas, nors laisvu laiku ir nueina į sporto klubą ar pabėgioja. „Žinote, atrodo, kad kūno kultūros pamokoms niekada nėra tinkamo laiko – jei po šios pamokos reikia eiti į kitas pamokas, mokiniai skundžiasi, kad sėdi klasėje suprakaitavę, nes ne visi spėja ar nori nusiprausti, bet jei kūno kultūra yra paskutinė pamoka – vėl blogai, nes jau tingisi į ją eiti ir geriau suktų namų link. Taigi svarbiausia yra paties mokinio motyvacija sportuoti. Žinoma, puiku jei ir mokytojas yra įkvepiantis ir sudomina sportu“, – įsitikinusi R. Beišytė-Aminova.

Be to, vertinga kūno kultūros pamokas lankyti dar ir todėl, kad mokytojas yra kvalifikuotas ir gali pamokinti, kaip taisyklingai atlikti pratimus, pavyzdžiui, paaiškinti tokius dalykus, kaip kad atliekant pratimus pilvo presui, negalima išriesti nugaros, nes tai gali „padovanoti“ išvaržą. O neturint žinių ir sportuojant tik pagal video internete, nematant savęs, ar gerai darai, galima patirti traumų.

Būtina pusryčiauti

Kalbant ir apie sportą, ir apie mitybą, R. Beišytė-Aminova patarė nesiimti tokių programų, kurios žada greitą rezultatą, nes besaikės treniruotės ir drastiškos dietos tik nualina organizmą, gali sužaloti sveikatą ir po kurio laiko sugrįžti dar didesniu svoriu.

R. Beišytė-Aminova patarė būtinai valgyti pusryčius. „Galiu išeiti nepasidažius, bet būtinai turiu pavalgyti, – šypsodamasi prisipažino pašnekovė, kuri pasiūlė išeitį ir tiems, kurie rytą nejaučia apetito. – Jei negali pusryčių suvalgyti, tuomet juos išgerk. Galima pasigaminti įvairius kokteilius iš vaisių, sulčių, jogurtų. Receptų yra daugybė, svarbu, kad pusryčiauti taptu tvirtu įpročiu.“

Nors atrodytų, kad mokiniams sudėtinga laikytis mitybos plano – jie juk nesinešios kuprinėse dėžučių su namuose gamintu maistu, tačiau R. Beišytė-Aminova įsitikinusi, kad išeitis visada yra, net ir maitinantis mokyklos valgykloje.

„Visų pirma patarčiau praeiti pro bandelių skyrių, o renkantis patiekalus paprašyti, kad prie mėsos, žuvies vietoj bulvių ar makaronų įdėtų daugiau daržovių. Patarčiau valgyti sriubos – tai yra šiltas maistas ir ypač tinkantis tiems, kas linkę į nutukimą. Be to, jei vandens gurkšnojama per mažai, sriuba tampa papildomu skysčiu“, – sakė R. Beišytė-Aminova.

Nepamiršti užkandžių

Jei tenka ilgai būti mokykloje, laukti būrelių, būtinai reiktų ko nors užkąsti, kad nesusidarytų ilgas laiko tarpas iki vakarienės namuose, nes pasak R.Beišytės-Aminovos, medžiagos apykaita yra kaip laužas kurį reikia nuolat po truputį kūrenti.

Užkandžiams galima rinktis vaisius, riešutus, džiovintus vaisius (tik jei jie nėra mirkyti sirupe), galima javainius iš sėklų, riešutų pasigaminti iš anksto namuose. Tiktų ir produktai iš varškės, jogurtai, jei jie įsigyjami ir iš karto suvartojami.

Paklausta, kaip pasiryžti imtis sveiko gyvenimo būdo, kaip paskatinti save ir draugus daugiau dėmesio skirti savo kūnui, R. Beišytė-Aminova pasidalijo mintimis, kad suaugusiųjų patarimai ir moralai jaunimo paprastai neveikia, tad visų geriausia kalbėti faktais. Pavyzdžiui, yra daug dokumentinių filmų apie tai, kaip organizmą veikia „greitas“ maistas, taigi po filmo apie cukraus žalą tikrai parduotuvėje nebesities ranka į šokoladinių batonėlių lentyną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas