Rūpintis savo kūnu yra ne puikybė, o būtinybė

Savo pirmąją knygą pristačiusi trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova perteikė idėją, kad rūpintis savo kūnu yra tiesiog būtina, jei norima kuo ilgiau išlikti energingu, sveiku, o tuo pačiu ir naudingu savo artimiesiems, tapti pavyzdžiu atžaloms.

Pristatydama Kretingoje savo pirmąją knygą „Ideali figūra: tobulo kūno linijų paslaptis“, trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova juokavo, kad iš savo klientų prašymo „spirti į vieną vietą, kad pradėtų sportuoti“ sulaukia taip dažnai, jog kyla mintis, ar tokios paslaugos nereiktų įtraukti į savo kainoraštį. R. Beišytė-Aminova įsitikinusi: pokyčiai ateis tik tada, kai žmogus supras, kad rūpintis savo kūnu yra būtinybė, o sportas taps tokiu įpročiu, kaip išsivalyti dantis.

„Ar jums reikia, kad kiekvieną rytą sutuoktinis spirtų į „tą vietą“, jog eitumėte į darbą? Tai kodėl to prašoma, kai kalba eina apie sportą? Jei kaskart tada, kai reikia sportuoti, bus spardoma sėdynė, ji liks mėlyna, – juokavo R. Beišytė-Aminova. – Atrodytų, kad rūpintis savo kūnu yra puikybė, bet iš tiesų tai yra būtinybė, jei norime kuo ilgiau išlikti sveiki, energingi, atitolinti senatvę.“

Lietuvos kūno kultūros akademijoje sporto bakalaurą įgijusi, o šiuo metu ir dietetiką studijuojanti R. Beišytė-Aminova savo knygoje perteikia idėją, kad ideali figūra yra tokia, kokiame kūne pats žmogus asmeniškai geriausiai jaučiasi, visiškai nesvarbu, kokios yra apimtys ar svoris. Tačiau jei jaučiamas energijos trūkumas, vangumas, kyla sveikatos problemų, R. Beišytė-Aminova ragina nieko nebelaukti ir kažką savo gyvenime keisti.

Sportuojantis žmogus jaučiasi laimingas Pasak R. Beišytės-Aminovos, vienas efektyviausių būdų save motyvuoti ir pradėti sportuoti bei sveikiau maitintis – išsikelti sau konkretų tikslą ir jo siekti. „Nebūtina ir skubėti visiems girtis – svarbiausia, kad jūs žinote, dėl ko stengiatės“, – kaip atlaikyti visuomenės spaudimą, patarė R. Beišytė-Aminova.

Sunkiausia yra įveikti tingulį bei norą pasiteisinus kitais reikalais, atidėti treniruotę. „Nėra buvę tokio atvejo, kad įpusėjus treniruotei ar po jos, kas nors sakytų: „Ai, be reikalo čia aš atėjau“. Taip jau yra, kad sportuojant išsiskiria tas laimės hormonas ir tiesiog negali būti nelaimingas. O ką bekalbėti apie pasididžiavimo savimi jausmą“, – sakė R. Beišytė-Aminova.

Pašnekovė pabrėžė, kad jos knygoje nėra pavaizduota nė vieno pratimo sporto salėje, tad pats žmogus laisvas rinktis, kokia judėjimo forma jam yra priimtiniausia: sportuoti namuose, užsirašyti į grupines treniruotes ar raumenis stiprinti treniruoklių salėje.

Taip pat, įsitikinusi, R. Beišytė-Aminova, nėra ir vienos pačios geriausios sporto šakos, nes kiekviena turi savų pliusų ir savų minusų. Tad R. Beišytė-Amoniva patartų nesiblaškyti, ieškant pačios geriausios sporto šakos, o derinti kelias pačias mėgstamiausias – tai būtų efektyviausias pasirinkimas.

„Sportas turi tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, tokiu įprastu, kaip išsiplauti plaukus ar išsivalyti dantis“, – sakė R. Beišytė-Aminova.

Organizmas – kaip tekanti upė

Kalbėdama apie mitybą, R. Beišytė-Aminova ragino visų pirma prisiminti patarimą dažniau gerti vandens.

„Ieškome hialurono rūgšties procedūrų, kad sudrėkintume odą, tačiau patys esame išdžiūvę, nes per mažai vartojame vandens. Kaip gali gerai veikti žarnyno peristaltika, jei negersime vandens? Girdžiu skundžiantis, kad geriant vandens, tenka dažnai lakstyti į tualetą, bet juk tai yra natūralu, taip ir turi būti. Organizmas turi būti kaip tekanti upė“, – sakė R. Beišytė-Aminova.

Ji pasidalino žiniomis, kad taurė vyno sulėtina medžiagų apytaką trims dienoms, tačiau vakarojant dažnas tik viena taure vyno neapsiriboja. „Dažniausiai prie vyno būna sūrių ir kaloringų užkandžių, kurių suvalgius ir vėl norisi gerti. Kadangi šalia ant stalo yra vyno – vėl užsigeriama juo, ir taip tarsi užsukamas ratas“, – paaiškino R. Beišytė-Aminova.

Maistas neturi tapti meilės forma

Akcentavusi, kad nesveika mityba lemia ne tik kūno svorį, tačiau teršia odą ir visą išvaizdą, R. Beišytė-Aminova kategoriškai pasisakė prieš griežtas dietas.

„Kiekvieną dieną turite gauti tiek kalorijų, kiek sudeginate. Jei jausite deficitą ir paskui grįšite prie įprasto maisto, grįš ir visas svoris. Dieta suteikia tik momentinį rezultatą. Kaip neužtenka vieną kartą susitvarkyti namų, kad jie visada būtų švarūs, taip yra ir su mūsų mityba“, – teigė R. Beišytė-Aminova.

Ji laikosi nuostatos, kad reikia visada rūpintis savo kūnu, tačiau nereikia paniškai sekti savo svorio ir jaudintis dėl nedidelio svyravimo. Reikia atsiminti, kad moters kūno svoris kiekvieną mėnesį prieš mėnesines padidėja 1-2 kg, nes organizme sulaikoma daugiau skysčių ir tai yra natūralu, būtų kvaila galvoti, kad „neveikia“ mitybos planas ar sporto programa.

R. Beišytės-Aminovos pastebėjimu, norint laikytis sveikos mitybos principų tenka atlaikyti aplinkos spaudimą, kai maistas tampa savotiška meilės išraiška. „Mano artimieji žino, kad jie neturi teisės įsižeisti, jei aš kažko nevalgau, nes manęs laukia pasirodymas ar fotosesija, – sakė. R. Beišytė-Aminova. – Nesiteisinkime, kad turėjome suvalgyti uošvienės cepelinų ar kažkur paviešėti svečiuose. Maistas nėra meilės forma, ir tai gali būti tik išskirtiniai atvejai, pavyzdžiui, jei vyras namuose laukia pagaminęs romantišką vakarienę. Bet jei jis keps picas kiekvieną vakarą? Tuomet reiktų paaiškinti, kad yra ir kitų meilės formų.“

Šventė – ne kasdien

R. Beišytė-Aminova kalbėjo, kad rūpintis savo kūnu būtina ne tik dėl savo geros savijautos, bet ir dėl artimųjų, kad kuo ilgiau būtų galima išlikti energingam. Be to, tuo pačiu rūpinamasi ir savo vaikais, kurie savaime iš tėvų perima jo gyvenimo būdą – juk draudimas vartoti alkoholį, valgyti traškučius nebus veiksmingas, jei patys tėvai tuo mėgaujasi.

Kita vertus, R. Beišytė-Aminova įsitikinusi, kad reikia mėgautis gyvenimu, o sveika mityba ne tik neatima švenčių, bet ir padeda jas iš tikrųjų pajusti.

„Šiandien mes važiuosime į pusseserės gimtadienį ir tikrai nesimaivysiu, paragausiu torto. Tačiau mes su vyru susitarėme, kad prieš tai apsilankysime sporto salėje. Jei saldumynus valgysite kasdien, tai jau nebus šventė, bet jei jau jų paragavote, turite nepamiršti, kad tai teks atpirkti savo judėjimu. Jūs negalite pykti, jei kolega, dirbęs viršvalandžius, mėnesio pabaigoje gauna didesnį atlyginimą. Taip negalite pykti ir ant žmogaus, kad jis turi tvirtesnį kūną, jei jūs tingėjote tada, kai jis liejo prakaitą“, – kalbėjo R. Beišytė-Aminova.

• Rašyti komentarą (1)