Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Remontavo pamatą, bet pakeitė bokštą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-01-26
Vėjo jėgainės Tinteliuose savininkas tikino, kad po remonto primontuotas tas pats bokštas, nors dar ir šiandien čia guli dalis, anot vietinių gyventojų, atlikusi iš senojo bokšto ir pakeista gerokai aukštesne.

Kretingos rajone, Tintelių kaime, stovėjusi vėjo elektrinė sparnus suko daugiau kaip 4 metus, tačiau praėjusį rudenį ji buvo trumpam sustabdyta remontui. Atgimė vėjo jėgainė jau aukštesniu bokštu – bent jau tuo įsitikinę vietiniai gyventojai, nors pats savininkas tai „Pajūrio naujienoms“ kategoriškai neigė, tvirtindamas, kad remontuotas buvo tik bokšto pagrindas. Kaip yra iš tikrųjų, paaiškės netrukus, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nusprendė atlikti patikrinimą.

Netoli vėjo jėgainės, esančios Tintelių kaime, gyvenantis Darius Drąsutis teigė kreipęsis į Kretingos rajono savivaldybę, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, skambinęs anonimine Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos linija, bet nė iš vienos institucijos taip ir nesulaukęs atsakymo, kokie darbai vykdomi, ir ar jiems atlikti būtini kokie nors leidimai.

Vyras, matydamas į vietą suvažiavusią techniką, tai, kaip pasak jo, paskubomis naktimis nugriaunamas senasis bokštas ir ruošiamasi statyti naują, šiuos darbus nufotografavo.

„Dabar bokštas yra gerokai aukštesnis ir triukšmas, kurį sukelia vėjo jėgainė, yra baisus, ypač – tokiu oru, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Drąsutis, paaiškinęs, kad jo darytose nuotraukose matyti ant žemės tebegulinti senojo bokšto apatinė dalis. – Senasis bokštas buvo iš 2 šviesių dalių. O dabar atvežė žalią ir dvigubai didesnę apatinę dalį – ant jo ir pakėlė viršutinę senojo bokšto dalį. Pamatai taip pat yra kur kas platesni ir nauji. Aš manau, kad dabar jėgainės atstumas iki gyvenamojo namo tikrai neatitinka reikalavimų.“

D. Drąsučiui kilo abejonių, ar šįkart buvo darytas poveikio aplinkai vertinimas, nes pirmą kartą statant vėjo jėgainę, jo namuose lankėsi specialistai, kurie patalpų viduje išmatavo triukšmo lygį.

Savivaldybė duomenų neturi

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Tamošauskas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad Savivaldybės administracija neturi duomenų apie jėgainės nugriovimą ir kitos pastatymą.

A. Tamošauskas paaiškino, kad dokumentas, leidžiantis statyti mažo galingumo (iki 250 kW) vėjo elektrinę Tintelių k., buvo išduotas 2012 metų gegužės 10 d. po suderinimo su kompetentingomis institucijomis.

Paklaustas, ar vėjo jėgainę planuojant nugriauti, Savivaldybės leidimas būtų reikalingas, A. Tamošauskas, remdamasis Statybos įstatymu, paaiškino: „Griaunant ypatingąjį statinį, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą“.

Kadangi Savivaldybė nėra gavusi prašymo išduoti naują leidimą vėjo jėgainės statybai Tinteliuose, neatliekamas ir poveikio žmonių sveikatai vertinimas. Tai, ar vėjo elektrinės keliamas triukšmas, šešėliavimas nekenkia arčiausiai gyvenančių žmonių sveikatai, vertina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Remontuoti buvo būtina

Nuo 2017 metų pavasario vėjo jėgainė Tinteliuose priklauso bendrovei „Berlainių vėjas“. Jos direktorius Ričardas Giriūnas „Pajūrio naujienoms“ telefonu tvirtino, kad buvo atliktas tik bokšto pamato remontas ir tokiems darbams jokie valstybės institucijų leidimai esą ir nėra reikalingi. „Jėgainė buvo nelabai teisingai pastatyta, pradėjo deformuotis jos pamatas, per jį sunkėsi vanduo, atsirado įtrūkimų. Taigi mes tą jėgainę išardėme, sutvarkėme pamatą ir vėl ją pastatėme. Tai yra lygiai tokia pati vėjo elektrinė, kokia ir stovėjo, mes nieko nepakeitėme, – kalbėjo R. Giriūnas, kurio teigimu, neatlikus pamato remonto, jėgainė po kurio laiko būtų tiesiog nugriuvusi. – Nepasikeitė ir atstumai iki sodybų, viskas atitinka tuos planavimo sprendinius, pagal kuriuos vėjo elektrinė ir buvo pastatyta.“

R. Giriūnas kelis kartus patikino, kad ant naujo tvirtesnio pamato buvo „prisuktas“ tas pats bokštas, kuris yra sumontuojamas iš atskirų dalių. Po remonto, kuris R. Giriūno teigimu, buvo atliktas spalį-lapkritį, nepasikeitė ir vėjo jėgainės galingumas – 250 kW.

Paklaustas, tai kodėl remonto darbai vyko naktimis, kaip teigė vietiniai gyventojai, R. Giriūnas neslėpė nuostabos: „Gink, Dieve, naktimis mes nedirbam. Supraskit, čia – milžiniški daiktai ir mes dirbame tik šviesiu paros laiku. Naktimis dirbti būtų absurdas, tai jau su saugumu susiję dalykai.“

Netoli vėjo jėgainės gyventis Darius Drąsutis užfiksavo, kaip buvo gerokai padidintas vėjo jėgainės pagrindas, iškeltas bokštas.

Jei paaukštino bokštą – turėjo suderinti

Tačiau toks R. Giriūno paaiškinimas neįtikino D. Drąsučio, kurio teigimu, ta dalis, kuri ir šiandien tebeguli prie vėjo jėgainės, yra likusi nuo senojo bokšto.

Dėl šio situacijos „Pajūrio naujienos“ konsultavosi ir su vėjo jėgainių statybą bei eksploatavimą išmanančiais specialistais, pageidavusiems būti neįvardintiems. Jie pasidalino žiniomis, kad nuo 2016 metų pasikeitė įstatymai ir vėjo jėgainės aukštis matuojamas be sparnų, o anksčiau jis buvo skaičiuojamas su sparnu. Taigi ,jei vėjo jėgainės statybą Tintelių kaime leidžiančiame dokumente statinio aukštis numatytas 66,89 m, tai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokio dydžio gali būti vien tik jėgainės bokštas, neįskaičiuojant sparnų.

Tačiau, „Pajūrio naujienų“ konsultantų žiniomis, net jei jėgainės bokštas išties buvo padidintas ir jo aukštis neviršija detaliajame plane numatytos ribos, vis tiek projekto architektūrinė ir aplinkosauginė dalys turėjo būti iš naujo suderintos su atsakingomis institucijomis. Pasak specialistų, paaukštinus jėgainės bokštą, nebūtinai pasikeičia jos galingumas. Kalbant apie vėjo jėgainę Tintelių kaime, gali būti, kad jos bokštą būtų buvę naudinga paaukštinti dėl to, kad veiklai netrukdytų šalia esantis miškelis, tačiau tai – tik viena iš prielaidų.

Paklausimą siuntė vieni kitiems

Norėdamos išsiaiškinti, kokius vėjo jėgainės remonto darbus būtina derinti su kontroliuojančiomis įstaigomis, „Pajūrio naujienos“ kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją – iš ten raštas nukeliavo į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Šio direktorius Andrius Kairys „Pajūrio naujienoms“ paaiškino, kad paklausimas nepriskirtinas jo vadovaujamos tarnybos kompetencijai ir raštas sausio 19 dieną buvo persiųstas dar kitiems – Aplinkos apsaugos agentūrai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Iš Aplinkos apsaugos agentūros oficialaus atsakymo „Pajūrio naujienos“ vakar dar nebuvo sulaukusios, tačiau telefonu jo atstovai nurodė, kad vadovautis reikėtų Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.

Šio įstatymo 2 priede yra nurodytos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atranka – tai tokia procedūra, kurios metu nustatoma, ar reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir, jei atrankos metu nustatoma, kad poveikis gali būti didesnis, priimama išvada, kad reikia atlikti visą poveikio aplinkai vertinimą.

Verslui palengvino padėtį

Kalbant apie vėjo elektrines, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama dviem atvejais: kai įrengiamos 3 vėjo elektrinės ir bent vienos iš jų aukštis yra 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau; kai vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų.

Verta pastebėti, kad tai nauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija, nes dar iki šių metų lapkričio 1 dienos jame buvo numatyta, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama įrengiant vėjo elektrines, „kai jų įrengtoji galia viršija 30 kW“.

Įstatymo redakcija palankesnė verslui dar ir dėl to, kad anksčiau bet kuris poveikio aplinkai subjektas, įskaitant ir suinteresuotą visuomenę, galėjo reikalauti, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra būtų atliekama ir veiklai, kuri nėra įtraukta į prieduose išvardintus veiklų rūšių sąrašus. Tačiau įsigaliojus įstatymo pakeitimams, šios galimybės neliko.

Pradėjo patikrinimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė paragino gyventojus, kuriems kyla abejonių, ar nėra vykdoma savavališka statyba, apie tai pranešti Pasitikėjimo linija: telefonu su atsakikliu (8 5) 272 1072, faksu (8 5) 207 4753 ar Inspekcijos interneto svetainėje užpildžius elektroninę formą.

Paaiškinus, kad D. Drąsutis teigė Pasitikėjimo telefonu jau skambinęs, tačiau atsakymo taip ir nesulaukęs, L. Luščiauskaitė neslėpė nuostabos ir apgailestavo, kad praėjo per daug laiko, jog būtų galima tiksliai išsiaiškinti, kodėl į šį skambutį galėjo būti nesureaguota.

Po „Pajūrio naujienų“ kreipimosi dėl vėjo jėgainės Tintelių kaime L. Luščiauskaitė pranešė, kad Inspekcija nusprendė atlikti patikrinimą ir pažadėjo apie jo rezultatus informuoti.

„Remiantis jūsų pateiktais duomenimis, jeigu atliekant statybos darbus pasikeitė ypatingojo ar neypatingojo statinio išorės matmenys, laikytina, kad tai yra statinio rekonstravimas, kuriam yra reikalingas naujas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija“, – paklausta, ar aukštinant vėjo jėgainę, būtina gauti leidimus iš atsakingų institucijų, teigė L. Luščiauskaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas