Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną15°C debesuotumas 50 %
Naktį-1°C debesuotumas 38 %
Apklausa

Ar dalyvaujate aplinkos švarinimo talkose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Psichologas Evaldas Karmaza mano, kad bet kurio amžiaus žmogui yra vertinga savęs paklausti: ar aš vis dar augu? Juk, E. Karmazos pastebėjimu, žmogaus fizinius pokyčius dėsningai nulemia bėgantys metai, tačiau tai ne visada tinka kalbant apie psichologinę žmogaus brandą, kuri gali vystytis, tarsi prašokdama tam tikrus etapus.

Psichologas Evaldas Karmaza pasidalijo įžvalgomis, kad žmogaus kūnas, einant metams, dėsningai keičiasi, tačiau tai ne visada tinka kalbant apie psichologinę žmogaus brandą, kuri pasiekiama tarsi kylant laiptais – ir ne visada juos įveikiant iš eilės.

Savo įžvalgomis apie žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnių iššūkius E. Karmaza pasidalijo skaitydamas pranešimą Kretingoje įvykusioje konferencijoje „Biopsichosocialinė edukacija psichikos sveikatos priežiūros kontekste“.

„Nesvarbu, ar eini į kalną – tai amžiaus tarpsniai, kada kūnas auga, ar eini nuo kalno, vis tiek tu eini. Juk tai yra ta pati kelionė, ir einant nuo kalno taip pat reikia jėgų“, – teigė E. Karmaza.

Kūno ir psichologinė branda – ne visada kartu

E. Karmazos pastebėjimu, kūno pokyčiai matomi akivaizdžiai ir jo vystymasis yra tarsi savaiminis – mokinsi vaiką vaikščioti ar nemokinsi, jis anksčiau ar vėliau vis vien vaikščios.

Kitaip yra kalbant apie psichologinę brandą: juk 15-20 metų jaunuolis gali elgtis tarsi būtų 7 metų vaikas ir atvirkščiai – 40 metų slenkstį peržengusi moteris staiga pajunta paauglystei būdingą maišto svaigulį, kurio neturėjo galimybės patirti, nes dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų buvo priversta greičiau suaugti ir prisiimti didelę atsakomybę.

Asmenybės brandos sąvoka domino XX a. mąstytojus, kurie suformulavo savo teorijas apie žmogaus psichologijos vystymosi stadijas, tam tikrus polinkius, elgseną nulemiančius veiksnius.

Pristatydamas vieno jų – psichologo Eriko Eriksono – psichosocialinį žmogaus vystymąsi, E. Karmaza apibūdino kiekvieną pakopą. „Mūsų vidinis žmogus eina laiptų principu ir gali būti, kad užlipama ant vieno laiptelio, o kitas – prašokamas, praleidžiamas. Vadinasi, tas laiptelis dar laukia ateityje“, – teigė E. Karmaza.

Sėkmingas įvaizdis gali slėpti vaikystės žaizdas

Pirmasis laiptelis, kuris sutinkamas vaikystėje – pasitikėjimo ir, jį įgijus, vaikas pasaulį išmoksta suvokti kaip saugų ir patikimą. „Jei paprašysiu pagalbos, ar aš jos sulauksiu? Ar man reikia auginti kaukę, kad galėčiau būti toks, kokio jūs pageidaujat, o ne toks, koks esu iš tiesų“, – apibūdino E. Karmaza.

Jo pastebėjimu, vaikystėje patyrę vienatvę, atstūmimą, suaugę žmonės kuria dirbtinį ir patrauklų savo įvaizdį, nes nepasitiki kitais. Išoriškai toks žmogus gali atrodyti sėkmingas: sukūręs šeimą, vystantis verslą, tačiau tol, kol jis nepripažins, kad nėra įveikęs „pasitikėjimo laiptelio“, jis toliau gyvens iliuzijų pasaulyje.

„Dėl to aš kritiškai žiūriu į tas vadinamąsias sėkmės mokyklas, nes jos padeda stiprinti tą pristatomąjį veidą, o ne tai, koks aš tikras esu ir kokias savo spalvas turiu“, – teigė E. Karmaza.

Neužkimšti geromis idėjomis

Kita brandos pakopa – savarankiškumo. „Siūlau tokią taisyklę: ką gali pats padaryti, padaryk pats. Ir dėmesio: netobulai. Tai yra vienas iš svarbiausių etapų“, – akcentavo psichologas, tarp savarankiškumo įtvirtinimo pavyzdžių pateikęs ir gebėjimą užbaigti pradėtus darbus.

Trečias E. Eriksono raidos teorijos „laiptelis“ – iniciatyvos. „Kai tu už tą žmogų darai, ką jis pats gali sugalvoti, tu jam nepadedi. Žmonės, bendraudami grupėse, turi išmokti ne tik pasiūlyti viską, kas geriausia, bet ir išgirsti kitus, turi vykti nuolatinis dalinimasis, – kalbėjo E. Karmaza, atkreipęs dėmesį, kad ypač tai aktualu kalbant apie vaikų auklėjimą. – Norėdami jiems padėti, atimame iniciatyvą. Atsargiai: mes neturime kitų žmonių linksminti. Dabartinę jaunimo kartą linksmino mobilusis telefonas, planšetė, televizorius, kai kurie žmonės suaugę net šeimą sukuria, kad kitas jį linksmintų. O iš tiesų: geriau mano prasta idėja, negu tavo įgrūsta auksinė.“

Su tuo yra susijęs ir kitas „laiptelis“ – darbštumo, mokančio padaryti vis geriau. „Ir tai yra didžiulė problema: mes gyvename šalyje, kur egzistuoja didžiulis lyginimasis įvairiose srityse. Ir čia ne tiek pavydo, kiek varžybų: varžosi gimnazijos, rajonai ir t.t.., – kalbėjo E. Karmaza, pastebintis, kad varžybos skatinamos ir šeimose, pavyzdžiui, pasiūlant vaikui lygiuotis į brolį ir pan. – Koks būtų atsakymas į šią situaciją? Šiandien aš padarysiu tik truputį geriau negu vakar – vakarykštė diena turi būti mano asmeninio tobulėjimo atskaitos taškas.“

Charizmatiškasis E. Karmaza pateikė pavyzdį: jei gerovės komisijoje svarstomas vaikas, kuris jau šiandien susimušė 3 kartus, gal jam verta duoti užduotį įsivelti ne daugiau kaip į vienas muštynes rytoj. „Čia jau būtų didžiulis pasiekimas – 60 proc.“, – provokuodamas diskusijas, sakė E. Karmaza.

Turėti savo vidinį vaizdą

Apibendrinęs, kad psichologijos mokslas tyrinėjo vaikus ir suaugusius, E. Karmaza pastebėjo, kad tik vėliau susidomėta paauglyste. „Kas tas paauglys – lietuviškai šis žodis skamba pobaisiai: paauglys, kaip koks auglys... Ir uždėta hipotezė – kad šiuo laikotarpiu reikia laukti audros, bet juk yra daug paauglių, kurie užauga labai ramiai“, – kalbėjo E. Karmaza. Paauglystės amžiaus tarpsniui būtų priskirtina tapatybės pakopa – tai yra mokėjimas daryti pagal save, nors ir girdint kitų nuomones, bet atsirenkant tik tas, kurios atitinka vidinę paties būseną.

„Ir to neužtenka, nes turime išmokti dar vieną dalyką – būti su pasauliu, jam atskleisti tai, kas jautriausia. Kalba eina ne tik apie seksualinį intymumą, bet ir jausmų intymumą, pažeidžiamumą, savo žaizdų atvėrimą,“ – intymumo pakopą apibūdino E. Karmaza.

Brandžiame amžiuje jaučiamas poreikis žengti ant „laiptelio“, kuriuo išreiškiama bendrystė su ateinančia karta ir savęs įprasminimu, po to seka integralumo pakopa, kuomet žmogus atsigręžia į savo praeitį ir ją įvertina kaip prasmingą.

„Kas yra augantis žmogus? Tas, kuris moka būti su savo kūnu, jis pripažįsta, kad žino ne viską, bet kiekvieną įvykį priima kaip pamoką, moka būti su žmonėmis, atskleisti savo intymumą ir juo dalintis, nepardavinėti savęs. Galų gale toks žmogus turi savęs paveikslą – kuria identiškumą“, –apibūdino E. Karmaza.

Lavinti bendravimo įgūdžius

E. Karmaza pranešime atskleidė ir emocinio intelekto vystymo svarbą, jau mokyklose mokant pažinti savo jausmus ir bendrauti su kitais žmonėmis. „Išskirčiau keturis įgūdžius: mokėjimą prieiti prie žmonių ir užmegzti santykį; mokėjimas tą santykį išsaugoti, kai nesi tik vartotojas, ir mokėjimas pasakyti „ne“. Taip pat – mokėjimas sudaryti kontraktą: jeigu susipykome, mes tai ateityje išspręsime. Pastebiu, kad kartais sutaikyti vaikus yra lengviau negu sutuoktinius, nes trūksta paprastų bazinių įgūdžių, pavyzdžiui, tiesiog pakartojimo to, ką sakė kitas, taip parodant, kad yra girdimas. Tai yra geriausias barjeras, trukdantis barniui toliau vystytis“, – kalbėjo E. Karmaza.

Svarbu išmokti ir tai, kad ne visus santykius verta saugoti, reikia atsirinkti tuos, kuriuose egzistuoja partnerystė, o ne tarnavimas.

Keturios temos – tarsi brandos egzaminas

Santykiuose atsiskleidžia ir žmogaus moralė, kuri tai pat susijusi su asmenybės branda. „Mes kiekvienas turime paaiškinimą, kodėl taip ar kitaip elgiamės: mane išprovokavo, o ko pats lindo, aš nieko blogo nedariau, o jei ir dariau – kaip įrodysite, niekas nematė“, – tipines reakcijas vardijo E. Karmaza.

Šiek tiek aukštesnės moralės žmogus laikysis nuostatos „būsiu geras, jei bus naudinga“, kuomet siekiama naudingos sąjungos: šypsomasi, pataikaujama, imituojant nuoširdžią draugystę.

Kitas moralės lygmuo, įvardijo E. Karmaza, apibūdintinas „apie mane – tik gerai“, kurį atspindėtų teigiamas elgesys viešumoje ir taisyklių laužymas, jei niekas to nemato. O aukščiausios moralės žmogus ne tik taisyklių ir įstatymų laikysis visada, nes supras to prasmę, bet ir pats susikurs savo vidinius dėsnius ir normas.

„Aš – geras ir elgiuosi vis geriau, aš – augantis ir saugantis, aš – ne viską moku, ne viską žinau, bet vis tiek esu nuostabus, aš turiu ir ieškau savo žmonių ir moku save užimti“, – brandžios asmenybės bruožus apibendrino E. Karmaza. Pasak jo, yra 4 temos, kurios yra tarsi suaugusiojo pasaulio egzaminai ir jie niekada nesibaigia – tai mirtis, kuomet nuo baimės ateinama iki jos priėmimo; laisvė, kuri yra santykyje su atsakomybe už savo pasirinkimą; izoliacija arba vienišumo išgyvenimas, nuo kurio gali būti bandoma bėgti pasineriant į santykius; prasmės suteikimas gyvenimo reiškiniams, laviruojant nuo hedonizmo iki altruizmo. Pasak E. Karmazos, brandžios asmenybės nebijo šių temų ir joms turi savo paaiškinimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas