Pajūrio naujienos
Help
2018 Sausis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 1 %
Naktį0°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar pasigendate apylinkės inspektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kretingos rajono vadovai – meras Juozas Mažeika (kairėje) ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Prasidėjo paskutiniai – ketvirtieji – šios kadencijos Kretingos rajono savivaldybės valdžios metai. 2019-ųjų vasarį rinksime naują Savivaldybės tarybą, merą, o balandį, jiems pradėjus dirbti, bus paskirtas ir naujas Savivaldybės administracijos direktorius.

Kiek šiais nueinančios kadencijos metais Savivaldybė planuoja gauti pinigų, kokius darbus už juos atlikti ir kaip tai keis Savivaldybės žmonių gyvenimą, „Pajūrio naujienos“ kalbėjo su Savivaldybės administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku. Meras Juozas Mažeika pasidalijo įžvalgomis dėl Savivaldybės ateities.

Eurų – milijonai, ir visi surikiuoti

– Dešimtmečius Kretinga garsėja prastais keliais ir gatvėmis, o pastarąjį dešimtmetį dar prilipo ir įstrigusių grandiozinių statybų etiketė. Visą tai kaip estafetę perduosite toliau – ateinančiai Savivaldybės valdžiai?

Virginijus Domarkas:

– Nebuvome prie pirmaujančių ir pagal iš sovietmečio paveldėtas asfaltuotas gatves. Tačiau pastarųjų metų teigiamų poslinkių, manau, nenuneigs ir didžiausias pesimistas. Lėšų rajono keliams ir gatvėms tvarkyti iš Automobilių kelių direkcijos (KD), šiems metams turėtume gauti panašiai kaip pernai – apie 1,3 mln. eurų. Be to, dar gausime tikslinių KD lėšų konkrečių gatvių renovacijai, skirsime jų iš Savivaldybės biudžeto. Už tikslines lėšas spalio mėnesį turėtų būti užbaigta Žemaitės alėjos renovacija, šiame kelyje pastatytas naujas tiltas per Akmeną. Šį rudenį turėtume užbaigti J. Jablonskio gatvės remontą, kurio kaina – 629 tūkst. eurų, iš jų – 291 tūkst. eurų Savivaldybės biudžeto, 338 tūkst. eurų – KD. Pagal bendradarbiavimo su KD sutartį, šiemet bus parengtas Vytauto ir Melioratorių gatvių žiedinės sankryžos projektas. Sankryžą įrengti esame numatę 2019-aisiais. Apmaudu, kad pasikeitus KD vadovams, nebegalioja ankstesnis KD ir Savivaldybės susitarimas dėl Kretingos centrinės Vilnius gatvės rekonstrukcijos iš privačių rangovo pinigų, vėliau per sutartą laiką išperkant atliktus darbus. Keičiasi KD reikalavimai, todėl nėra garantijos, kad šią gatvę pavyks atnaujinti 2018-aisiais. Daugiau aiškumo dėl to bus, kai tiksliai suskaičiuosime, koks bus pinigų investicijoms metinis poreikis iš Savivaldybės biudžeto. Džiaugiamės, kad neprapuls pinigai, pernai skirti asfaltuoti žvyrkeliams Šukė–Voveraičiai, Kretinga–Raguviškiai–Budriai ir Triušiai–Klaipėda. Dėl liūčių pernai nepavyko užbaigti darbų, tačiau su KD pavyko sutarti, ir darbų terminai bei jų finansavimas buvo perkelti į 2018 metus. Rangovai yra pažadėję šituos žvyrkelius išasfaltuoti iki vasaros.

Nuo 2017 metų Kretingos miesto žvyruotose gatvėse, kurios turi sutvarkytas komunikacijas ir nėra magistralinės, asfaltą klojame tik važiuojamajai daliai. Joje nubrėžiama juosta dviratininkams, pėstiesiems. Sutaupome pinigų šaligatviams, žmonės gali eiti ir važiuoti asfaltu, nebedulka. Taikos g. tvarkymui iš ES paramos šiemet skirta apie 130 tūkst. eurų, už kuriuos bus įrengtas šaligatvis ir apšvietimas. Šaligatvius klosime J. Pabrėžos, Palangos gatvėms, taip pat sumontuosime šiuolaikinę apšvietimo įrangą. Tai kainuos 320 tūkst. eurų ES paramos.

Kretingos gatvių tvarkymą spartina ir patys gyventojai: prieš porą metų startavęs projektas, kai savo gatvės ar daugiabučio kiemui renovuoti gyventojai skiria 20 proc. visų reikiamų pinigų, likusius duoda Savivaldybė, pavyko. 2018-iems gyventojai pateikė 15 paraiškų. Savivaldybė šiam reikalui metams planuoja skirti 600 tūkst. eurų. Negalime užtikrinti, kad Savivaldybės pinigų užteks visiems 15-ai projektų. Yra šitų pinigų skirstymo kriterijai, komisija, kuri spręs Savivaldybės pinigų paskirstymą. Kai kurių gyventojų indėlis viršija Savivaldybės tarybos nustatytus 20 proc. Šia galimybe naudotis suskato ir kaimų bei pavienių sodybų gyventojai, ne vien kretingiškiai. Prasti keliai ir gatvės Vydmantų seniūnijoje, ypač pačiuose Vydmantuose. Ši gyvenvietė pastatyta pelkėje, todėl prieš renovuojant gatves būtina atnaujinti suniokotą melioracijos sistemą. Asfalto reikia žvyrkeliams į Kalniškius, Valėnus.

Užsibrėžėme šiemet užbaigti Kretingos viešosios bibliotekos statybą. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) šiai statybai skirtos sumos yra likę 468 tūkst. eurų. Savivaldybė iš savo biudžeto projektui užbaigti planuoja atseikėti 837 tūkst. eurų statybos darbams ir šiuolaikinei technologinei įrangai, baldams. Kai tik pastatas bus priduotas eksploatuoti, skelbsime kavinės patalpų (apie 140 kv. m su sandėliais) šiame pastate nuomos konkursą.

Įpusėjo Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statyba.

– Gal ir šiame objekte kvepia įkurtuvėmis?

– Norime kuo greičiau įrengti sporto salę ir su ja susietą infrastruktūrą (persirengimo kambarius, sanitarinius mazgus ir kt.) Bijau garsiai sakyti, kad šiemet tai pavyks. Gal kitąmet... Priklausys ir nuo biudžeto galimybių.

Šiemet užbaigsime Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos renovaciją. Sausio pabaigoje šios mokyklos rūsyje įrengsime patalpas rajono sunkiaatlečių treniruotėms.

Salantų gimnazijos remontui iš VIP dar turėtume gauti apie 700 tūkst. Gimnazijos remontas turėtų būti baigtas 2019-aisiais. Mažėjant mokinių, racionalu būtų į naująjį gimnazijos priestatą perkelti Salantų meno mokyklą, kuri gautų šiuolaikiškas, su atskiru įėjimu patalpas. Tikimės, kad bendruomenė tam pritars. Šiais metais bus modernizuojami kabinetai, chemijos laboratorija Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, tai kainuos 450 tūkst. eurų. Turėtų būti pradėta Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statyba. Vis dar diskutuojame, ar bereikia priestato, kurio statybai lėšų – 240 tūkst. eurų – gauname iš ES. Džiaugiamės kad šiemet visi darželinio amžiaus vaikai gavo vietas ugdymo įstaigose ir vos kelių betrūksta lopšelinukams. Tačiau pastatę priestatą galėtume sumažinti vaikų kitose Kretingos darželiuose – „Žilvityje“, „Žibutėje“. Atlaisvintume po patalpą sportui, laisvalaikiui, kurių dabar neturi, nes yra kimšte prikimšti.

Paskelbtas konkursas Kretingos stadione futbolo aikštės su dirbtine danga pagrindams įrengti. Tam turime 150 tūkst. eurų ES paramą. Dar apie 300 tūkst. teks skirti iš Savivaldybės biudžeto. Aikštelėje bus įrengtas specialus apšvietimas, 200 vietų žiūrovams, atlikta melioracija, sutvirtintas ir dangai kloti paruoštas pagrindas. Dangą gausime iš šalies futbolo federacijos, kuri, neatlikus išvardytų darbų, dėl dangos net nesikalba.

– Solidžią paramą iš ES gauna kelios rajono gyvenvietės. Kas už tuos pinigus bus padaryta?

– Trys didieji projektai gyvenvietėms, turinčioms per1 tūkst. gyventojų, – Salantų, Kūlupėnų ir Darbėnų (projektų bendra vertė – 2,4 mln. eurų) – kiekvienai teks maždaug po 800 tūkst. eurų. Darbėnuose bus tvarkomi šaligatviai, gatvės, dalis apšvietimo. Naujai apšvies Vaineikių gatvę, įrengs miestelyje naują viešąjį tualetą. Viešasis tualetas bus įrengtas ir Kūlupėnuose. Šiuo metu agentūra vertina kitus projektus, kuriems tikimės 1,2 mln. eurų ES paramos, kuri pagal paramos skyrimo kriterijus numatyta gyvenvietėms, turinčioms iki 1 tūkst. gyventojų. Šįkart – Kartenos, Grūšlaukės, Rūdaičių, Baublių, Laivių, Nasrėnų, Kurmaičių ir Kluonalių–Dupulčių. Baubliuose bus įrengtas Minijos g. šaligatvis, tvarkomas sporto aikštynas, Nasrėnuose – Motiejaus Valančiaus paminklo apšvietimas, paviljonas laukiantiems autobuso, Kalno g. apšvietimas, lankytojams pritaikys ąžuolyno teritoriją, Laiviuose bus sutvarkyta bendruomenės centro pastato išorė, viduje – įrengtas tualetas. Rūdaičiuose atnaujinsime dalį Ežero g. dangos, įrengsim šaligatvį gyvenvietės pagrindinėje Mokyklos g., aikšteles laisvalaikiui prie kultūros namų, mokyklos ir taką prie koplyčios. Grūšlaukėje atnaujinsime kultūros namų išorę, pastatysime laiptus, pandusą neįgaliesiems, įrengsime aikštelę prie šio administracinio pastato (bus paklota kieta danga), aikštelę prie kapinių. Kapines galutinai (likusią neaptvertą dalį) aptversime riedulių tvora, Kartenoje Mokyklos, Laukų ir Plungės gatvese atnaujinsime asfaltą. Plungės g. bus įrengtas ir šaligatvis. Plungės, Mokyklos ir Kretingos gatvės bus naujai apšviestos. Prie mokyklos bus pastatyta treniruoklių aikštelė. Kurmaičiuose Darželio g. bus išasfaltuota, įrengtas šaligatvis. Šaligatviai bus pakloti Akmenos, Žaliosios gatvėse. Bus nutiestas pėsčiųjų takas iki mokyklos. Vykdant Kluonalių–Dupulčių projektą, šiuolaikinį apšvietimą sumontuos 2 km atkarpoje: nuo Dupulčių iki Taikos g. Kretingoje.

– ES paramos rajonas gaus ir centralizuotai tiekiamo vandens kokybei, nuotekų tvarkymui gerinti?

– Šios srities projektams iš ES skiriama 4 mln. 538 tūkst. eurų. Čia nuo 25 proc. iki 50 proc. svyruoja Savivaldybės ir pačios įmonės – „Kretingos vandenų“ prisidėjimas, vadinamas projektų kofinansavimas. Šiemet prasidės pagrindinės Kretingos miesto nuotekų siurblinės Pievų g. rekonstravimas. Lengviau atsipūsime, nes pagal specialistų išvadas siurblinė jau daug metų yra avarinės būklės ir bet kada gali įvykti katastrofa – miesto nuotekos suplūsti į Akmenos upę. Bus rekonstruojama Kurmaičių nuotekų valykla, plečiami gyvenvietės nuotekų tinklai. Padvarių (už muziejaus) nuotekų tinklų plėtrai ir atnaujinimui numatyta apie 300 tūkst. eurų. Darbėnuose bus sumontuoti geriamojo vandens valymo (nufluorinimo ir kiti) įrenginiai, tai kainuos 508 tūkst. eurų. Geriamojo vandens valymo įrenginiai bus pastatyti Lazdininkų, Rūdaičių, Grūšlaukės, Darbėnų, Kurmaičių, Baublių vandenvietėse. Be jų rajone liks dar 21 kaimas – 2,5 tūkst. žmonių, – daug vandens bokštelių, bet mažai vartotojų.

– Pinigų iš ES teks ir viešosioms erdvėms tvarkyti, kitiems projektams.

– Pernai pradėjome tvarkyti Kretingos Jauryklos slėnio parką, bet įsismarkavę lietūs darbus pristabdė. Birželį–liepą juos turėtume užbaigti. Skelbiame konkursą 680 tūkst. eurų vertės Pastauninko parko tvarkymo darbams. Parinkti rangovai, komplektuojame įrangą žvyrduobės – Šeimos slėnio poilsio zonai įrengti už 125 tūkst. eurų. Nesvarbu, kad esame viena saugiausių šalies savivaldybių – 70 tūkst. eurų išleisime stebėjimo kameroms, kurios bus sumontuotos Kretingoje prie autobusų stoties, Jokūbavo gyvenvietėje.

Šiemet duris atvers nakvynės namai su DOTS kabinetu (sergantiems tuberkulioze.) Šiam projektui 245 tūkst. eurų esame atseikėję iš Savivaldybės biudžeto ir ES paramos. Pagal projektą, namai skirti 12 benamių, tačiau suprojektuoti kambariai nėra maži, pagal standartus į didžiąją pusę, tad esant poreikiui čia glaustis galės ir daugiau žmonių. Startuoja programa – kompleksinės paslaugos šeimai. Tai 3 metų trukmės 300 tūkst. eurų vertės ES finansuojamas projektas, kurį vykdys Šv. Antano dienos veiklos ir Socialinių paslaugų centrai.

– Tokie pinigai, apie kuriuos kalbėjote, taip paprastai iš dangaus turbūt nenukrenta?

– Reikia dirbti, mąstyti. Džiaugiuosi jaunų, gabių Strateginio skyriaus specialistų komanda. Jų didelis nuopelnas, kad Savivaldybei pavyksta laimėti ES lėšas. Rūpintis projektų įgyvendinimu tenka kitų administracijos skyrių – Statybos, Vietinio ūkio – specialistams, seniūnams.

– Kaip reaguojate į priekaištus, kaltinimus, kad Savivaldybės valdžia yra snaudžianti ir pan.? Nemažai jų pažeria ir „Pajūrio naujienų“ internetinės svetainės komentatoriai.

– Dirbame. Neįmanoma išpildyti visų žmonių lūkesčių, bet jų pastabos, prašymai yra vertingi, kuriant Savivaldybės strategiją, rengiant projektus bei juos vykdant. O keikti valdžią yra įprasta.

Mero įžvalgos

– Gerbiamas mere, ar kandidatuosite į mero postą ketvirtai kadencijai?

Juozas Mažeika:

– Sau turiu tvirtą atsakymą. Šiandieną viešai jo dar neskelbsiu.

– Savivaldybė gauna gana svarią ES paramą, kurios upių tėkmė po 2020-ųjų keisis. Ar Savivaldybė ruošiasi tiems pokyčiams?

– Po 2020-ųjų baigsis ES paramos Lietuvai antrasis laikotarpis. Viena ausimi jau girdėti, kad keisis ir ES paramos šalims narėms modelis – paramą gauti galės tik stambūs regionai. Mes, Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių vadovai, Lietuvoje pirmieji aktyviai pradėjome telkti Vakarų Lietuvos regioną. Be buvusių Klaipėdos apskrities savivaldybių, prisijungti pakvietėme Šiaulių, Telšių ir Tauragės buvusių apskričių savivaldybes. Procesas įsibėgėjo ir yra ganėtinai sklandus. Manome, jog Lietuvoje formuosis 3 regionai: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, t. y. Vakarų Lietuvos. Lietuva be Vakarų regiono nebus, nes čia ir uostas. Tam regiono modeliui rengiame naują strategiją. Jau aiškios 6 pagrindinės regiono vystymosi kryptys: jūrinė ekonomika, bioekonomika, kūrybinė ir paslaugų ekonomika, pažangios pramonės ekonomika, darnus pakrančių ir jūros turizmas bei inovatyvus, ekologinis žemės ūkis. Pirma ir antra kryptys labiau tinka Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėms. Mums ypač artima paskutinioji kryptis. Mūsų ūkininkai, be žemės ūkio produkcijos gamybos ir realizavimo, jau šiandieną turėtų orientuotis į jos perdirbimą, kuriant produkcijos – grūdų, pieno, mėsos ir kt. – perdirbimo kooperatyvus, kad parduotume ne žaliavą, o galutinį produktą, sukurtume daugiau darbo vietų, daugiau uždirbtume.

– Jūsų vadovaujami Savivaldybės tarybos politikai kartkartėmis paragina peržiūrėti Savivaldybės administracijos struktūrą, mažinti skyrius. Ar bus kokių pakeitimų?

– Struktūrą svarstysime. Jaučiamas intelektinio potencialo trūkumas, kad ir švietimo įstaigų vadovų sistemoje. Tai ir žmonių migracijos pasekmė. Centrinės šalies nuostata – naikinti skyrius, turinčius 2 ir mažiau darbuotojų. Mes turime 2 tokius skyrius – Sporto ir Kultūros – ir juos svarstome sujungti į vieną.

– Keisis ir Kretingos miesto seniūnas?

– Kretingos miesto seniūnui šiemet sukaks 65-eri ir jam pratęsti darbą galėsime tik iki tol, kol bus paskirtas naujas seniūnas.

– Pabaigos nematyti švietimo įstaigų tinklo pertvarkoje. Kaip ją paveiks Pranciškonų gimnazijoje steigiamos pirmosios klasės?

– Dar nepamiršome modelio, kai, atėjęs į pirmą mokyklos klasę, mokinys tą mokyklą palikdavo įgijęs brandos atestatą. Tas modelis turėjo daug pranašumų. Vaikai ir tėvai nepatirdavo blaškymosi, streso. To neišvengia dabar, kai tenka tris kartus keisti mokyklą, t. y. pereiti trijų pakopų ugdymo įstaigas, pagal sistemą 4+4+4. Pranciškonų tikslas turėti ir pradines klases, šiuo požiūriu, yra superinis, kurio mes visi norėtume. Savivaldybės lygmeniu daryti tinklo pakeitimus nėra taip paprasta. Pastaraisiais metais rajone prasidėjęs mokinių mažėjimas nesustoja. Kaip sureguliuoti mokinių srautus, kad be darbo neliktų vienos ar kitos mokyklos mokytojai? Mokytojas ne verslo žmogus, kur išėjęs į gatvę jis dėsis? Švietimo įstaigų tinklo galutinė pertvarka nėra įmanoma jau vien dėl pastebimai kintančio mokinių skaičiaus. Mažėjant mokinių keliame darželinukus į mokyklas. Štai darželį „Voveraitė“ svarstome įkurdinti Simono Daukanto progimnazijos patalpose, kurios už darželio yra kur kas geresnės, renovuotos, tereikia įrengti sanitarinius mazgus mažiesiems. Į renovuotą Salantų gimnazijos fligelį siūlome perkelti Salantų meno mokyklą, o šios mokyklos dabartinį pastatą – parduoti. Sprendimai dėl tinklo bus kasmet, nes keičiasi situacija.

– Šie metai priešrinkiminiai. Kaip tai paveiks Savivaldybės darbą?

– Neužilgo prasidės rinkiminės kampanijos pats gražumas, o pati kampanija jau vyksta. Kyla dažnai nepamatuotos kritikos bangos ir bangelės. Gyvenime stebukladarių nėra. Kas belaimėtų Savivaldos rinkimus, turės tvarkyti, prižiūrėti tuos pačius kelius, gatves, vykdyti kitas savivaldai priskirtas funkcijas: švietimo, socialines, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitas.

Nuolatos peržvelgiu mūsų Savivaldybės Strateginį planą, žinodamas ir visus rajono užkaborius, pasidžiaugiu, kad planas parengtas gerai. Yra numatyti darbai, kuriuos teks padaryti. Suprantama, kad laikas kai ką pakoreguos. Svarbiausias mano palinkėjimas būsimai valdančiajai daugumai – nebeužlipti ant to paties grėblio, kuriuo į kaktą esame gavę turbūt visų ankstesnių kadencijų politikai. Valdžios atėjo ir nuėjo, jos visada keisis, tai demokratija, bet esminiai, strateginiai projektai turi būti griežtai tęstiniai. Konkretus lipimo ant tokio grėblio pavyzdys yra bibliotekos statyba. Visi lyg ir norėjome to objekto, kad jis atsirastų, bet patys lyg ir trukdėme, bent jau vienu laikotarpiu nedėjome reikiamų pastangų, kad ši statyba nestrigtų. Galėjome pasistengti ir šią statybą paspartinti iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Dabar tą darome – vėl norime ją užbaigti. Kalbant apie Savivaldybės valdžios įgalumą–neįgalumą, manau, šioje kadencijoje turi įvykti lūžis: pasiryžome šiemet užbaigti bibliotekos statybą, sparčiai statome Sporto kompleksą, sklandžiai vykdome ir kitus projektus. Tik dalį projektų pernai rudenį pristabdė ekstremalios gamtos sąlygos, tačiau ir jų tęstinumas yra sudėliotas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas