Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną16°C debesuotumas 30 %
Naktį6°C debesuotumas 53 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Liūtys atvėrė melioracijos bėdas

  • Žemė ir ūkis
  • 2017-12-22

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialisto Leono Rimeikos, melioracijos sistemų senėjimas, techninės būklės blogėjimas tampa vis aktualesnė Lietuvos problema. Daugelis ūkininkų ypač pajuto tai šiemet, kai jų laukus nuniokojo liūtys.

Eilė gali pailgėti

Šiemet valstybei priklausantiems melioracijos statiniams prižiūrėti ir remontuoti Žemės ūkio ministerija Kretingos rajonui skyrė 198 tūkst. eurų. Specialisto teigimu, jie laiku panaudoti.

Pagal melioracijos įstatymą mažesnio negu 125 mm skersmens drenažas yra žemės savininkų nuosavybė. Valstybei nuosavybės teise priklausančių 125 mm ir didesnio skersmens drenažo rinktuvų mūsų rajone yra 1 tūkst. 530 kilometrų, ir tai sudaro tik apie 4 proc. visų drenų. Jų remontui leidžiama panaudoti iki 30 procentų skirtų lėšų. Šiais metais už 59 tūkst. eurų buvo pašalinti 68 gedimai, perklojant 2,2 km drenažo rinktuvų. Pagrindine drenažo gedimų priežastimi specialistas įvardijo užžėlimą medžių, krūmų ir asiūklių šaknimis.

Melioracijos statinių remontas organizuojamas atsižvelgiant į žemės naudotojų prašymus, kurių per metus Žemės ūkio skyrius gauna apie šimtą.

„Gedimų sąrašą privaloma suderinti su melioracijos statinių valstybinės priežiūros inspektoriumi. Iki sezono pradžios gautus prašymus tais metais iš esmės patenkiname. Po šio lietingo rudens prašymų, be abejo, bus daugiau, ir eilė gali pailgėti“, – sakė L. Rimeika.

Specialisto teigimu, 2017 metais nuo augmenijos ir sąnašų išvalyta 20,6 km melioracijos griovių, suremontuotos 7 vandens pralaidos, pakeista arba suremontuota 120 drenažo žiočių, nušienauta 8,2 km griovių, pašalinta 3,9 ha krūmų, atlikti 4 tiltų priežiūros ir smulkaus remonto darbai. Tam išleista 108 tūkst. eurų. Tvarkyti grioviai sudaro tik 2,5 proc. visų rajone esačių valstybei priklausančių 847 km magistralinių melioracijos griovių.

Ieško būdų situaciją pakeisti

„Esant menkam finansavimui, tuos pačius griovius galėtume tvarkyti vidutiniškai po 40 metų. Todėl valome tik tuos griovius, kuriuose sąnašų susikaupę virš drenažo žiočių“, – akcentavo specialistas.

Savivaldybė patikėjimo teise taip pat valdo ir prižiūri 16 valstybei priklausančių tvenkinių hidrotechninius statinius ir Juodupėnų polderį. Šių melioracijos statinių eksploatacija kainavo 22 tūkst. eurų.

Melioracijos darbus 2017 m. atliko viešųjų pirkimo konkursus laimėjusios Kretingos rajono įmonės „Bebrūnė“ ir kooperatinė bendrovė „Kretingos ūkininkas“. Darbų kainą sudarė 68-82 proc. sąmatinės vertės.

„Kartais gali atrodyti, kad grioviai prižėlę, balos laukuose telkšo dėl mūsų apsileidimo. Deja, tokios yra valstybės ir žemės savininkų finansinės galimybės. Ieškoma būdų, kaip situaciją pakeisti“, – teigė L. Rimeika.

Žemės ūkio ministerija rengia melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelį. „Ministras Bronius Markauskas jokių konkrečių pažadų, kol neišanalizuotos visos galimybės, šiandien duoti tikrai negali. Tačiau sakė nesutiksiantis, kad visa našta būtų perkelta ant ūkininkų pečių“, – sakė L Rimeika.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas