Kūrybiškumas nėra tik meno privilegija

„Kūrybiškumo lavinimas vaikui padeda pasiekti sėkmę ne tik dailės pamokose, bet ir apskritai gyvenime“, – įsitikinusi Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė, kuri kartu su kolege Lina Nikartiene suorganizavo teorinę-praktinę konferenciją „Kūrybinės pamokų interpretacijos“. Joje dalyvavo daugiau kaip 100 dailės ir technologijos mokytojų iš visos Lietuvos.

Režisierius, aktorius ir edukacinių projektų koordinatorius Justas Tertelis paskatino mokytojus mokiniams suteikti ne tik žinių apie atlikimo technikas, bet ir ugdyti kūrybiškumą.

Kretingos meno mokykla dailės ir technologijos mokytojus į tokią konferenciją sukvietė jau trečią kartą, šįsyk joje pranešimus skaitė per 20 pranešėjų – kiekvienas pasidalijo savo patirtimi ir idėjomis, ugdant kūrybiškumą.

Ž. Sabaliauskaitė ir L. Nikartienė pasidžiaugė, kad dailės ir technologijos mokytojai noriai atsiliepė į jų kvietimą susiburti, pasimokyti vieniems iš kitų sėkmės istorijų, aptarti didžiausias aktualijas, pasidalinti naujomis idėjomis. „Iki šiol nelabai tokių renginių ir būdavo“, – sakė organizatorės.

Ž. Sabaliauskaitė teigė, kad šįsyk konferencijos pranešimų bendras vardiklis tas, jog dailės ir technologijos pamokų tikslas nėra tik vaikus išmokyti įvairių technikų, bet ir lavinti savo kūrybiškumą.

„Norisi paskatinti mokytojus dirbti ne tik su tais vaikais, kurie yra „prie meno“, nes kūrybiškumo ugdymas padeda patirti sėkmę ir kitose pamokose. Turime siekti, kad vaikai į pamokas ateitų su malonumu, lauktų prie durų su gera nuotaika ir troškimu mokytis“, – sakė Ž. Sabaliauskaitė.

Kūrybiškumas – tarp svarbiausių kompetencijų

Konferencijoje mokytojai iš įvairių šalies miestų skaitė pranešimus, pristatė stendus su savo mokinių darbais.

Tačiau pradžią mokytojų pasidalinimui patirtimi davė pirmasis konferencijos pranešėjas – dramaturgas, režisierius, „Keistuolių teatro“ aktorius ir edukacinių projektų koordinatorius Justas Tertelis, atskleidęs temą „XXI amžiaus mokiniai ir kūrybingumas“.

J. Tertelis pasidalino žiniomis, kad per šį šimtmetį iš kultūros, grįstos žodžiu, visuomenė perėjo prie kultūros, grįstos vaizdu – ją atnešė televizija ir internetas. Technologijos lėmė ne tik tai, kad šiandien informacijos yra taip gausu, jog visko nebeįmanoma aprėpti, bet ir tai, jog vaikai turi visai kitokius įrankius ugdytis.

„Jeigu anksčiau muzikantas turėjo visą gyvenimą lavinti įgūdžius, tai šiandien penkiametis vaikas, atsisėdęs prie kompiuterio, naudodamas tam tikras programas, jau kuria muziką. Taigi kiekvienas gali būti kūrėjas“, – kalbėjo J. Tertelis, pateikęs tyrimų rezultatus, jog kūrybiškumas yra viena svarbiausių kompetencijų, kuri ateityje bus reikalinga žmogui, norinčiam būti sėkmingu.

Konferencijos organizatorės (iš dešinės) Lina Nikartienė ir Živilė Sabaliauskaitė pasidžiaugė, kad dailės ir technologijų mokytojai entuziastingai palaikė idėją susiburti renginyje, kur būtų galima pasidalinti savo gerąja patirtimi.

Ugdyti kūrybiško mąstymo įpročius

J. Tertelis išsklaidė vyraujančius mitus apie kūrybiškumą: kad jis susijęs tik su menais ir tik su saviraiška, kad kūrybiški yra tik išskirtiniai žmonės.

„Aš lankiau muzikos mokyklą – mane mokė dainuoti vieną ir duetu, chore, mokė groti muzikos instrumentais, atpažinti natas, mokė muzikos istorijos ir kitų dalykų, bet per visą laiką nebuvo nė vienos pamokos, kurioje būtų mokę kurti muziką, – savo asmenine patirtimi su konferencijos dalyviais pasidalijo J. Tertelis. – Tik kai vėliau, jau baigus muzikos mokyklą, man pasiūlė parašyti muziką pagal duotą eilėraštį, aš suvokiau, kokia yra žodžių ir muzikos jungtis, kaip gali būti kuriama daina. Aišku, muzikos mokykloje mane išmokė naudingų dalykų, bet tai nebuvo kūrybiškumo ugdymas. Atlikėjo ir kūrėjo prigimtys yra visiškai skirtingos.“

J. Tertelis pasidalijo žiniomis, kaip gali būti formuojami kūrybiško mąstymo įpročiai: lavinant vaizduotę, žadinant smalsumą, ugdant atkaklumą, skatinant bendradarbiavimą ir propaguojant nuoseklią praktiką.

„Kartais atrodo, kad šiuolaikiniams vaikams niekas neįdomu, todėl, skatinant jų smalsumą, mokytojui tenka užduotis – kaip juos suintriguoti, – sakė J. Tertelis, pasidalinęs vienu pavyzdžiu iš paties bendradarbiavimo su mokyklomis. – Dailės mokytojo užduotis buvo pristatyti dailininką. Mes galėjome tiesiog išrikiuoti jo darbų reprodukcijas, kad vaikai jas apžiūrėtų. Bet padarėme kitaip: reprodukcijas uždengėme baltais lapais, kuriuose buvome prakirpę kvadratėlius, taip atidengiant tik piešinio dalį, kuri intriguotų. Iš pradžių pasiūlėme vaikams nupiešti to atidengto piešinio tęsinį, pamąstyti, kas toliau paslėpta, o tuomet jau visai atidengėme ir pačias reprodukcijas.“

J. Tertelis tai pat atkreipė dėmesį, kad kūrybingumas ugdomas per kūrybiškos, įtraukiančios erdvės kūrimą bei paties mokytojo pavyzdį, ryšį su mokiniais, kuomet jie ne tik klausosi, kas dėstoma, bet ir patys gali išsakyti savo nuomonę, klausimus, siūlyti idėjas.

• Rašyti komentarą (1)