Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Matuoja pėsčiųjų alėjos įvaizdį

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-11-21
Savivaldybės atstovai tikino, kad Vytauto gatvės pradžioje įrengta poilsio zona buvo bandymas iš turimų priemonių sukurti kažką nauja ir taip visuomenę pakviesti diskusijai dėl to, ar čia galėtų atsirasti pėsčiųjų alėja.

Poilsio zona su suoliukais ir gėlių klombų kompozicijomis jau kurį laiką puošia Vytauto gatvę ir tai, Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus žodžiais, yra tarsi provokacija diskusijai –kokią šią gatvę norėtų matyti patys miestelėnai. Savo atsakymą jau seniai turi verslininkė Jurgita Simonaitė, kuri įsitikinusi, kad Vytauto gatvė kretingiškių sąmonėje jau dabar yra lyg pėsčiųjų alėja, tereikia pasistengti, joje sukuriant daugiau jaukumo.

„Kai kurie sako, kad tos betoninės klombos su gėlėmis atrodo bjauriai ir negražiai, bet visi labai greitai pamiršo, kad dar visai neseniai šioje vietoje buvo automobilių stovėjimo aikštelė“, – sakė J. Simonaitė, prisipažinusi, kad sukurti poilsio zoną buvo jos idėja, kurią išgirdo rajono Savivaldybė.

Ideali vieta jaunoms šeimoms

J. Simonaitė pasakojo, kad savo viziją dėl Vytauto g. ji pirmiausia išsakė dalyvaudama projekte „Jaunų šeimų tribūna“, kuomet vyko diskusijos, ko trūksta Kretingai. „Uždaviau klausimą, kur pavalgyti ledų ar atsigerti kavos mamai, atėjusiai į miestą su vežimėliu? Eiti į daubą Rotušės aikštėje, kur aplink automobiliai, ar į parkelį, kur matai tik važiuojančias mašinas ir virš galvos skraidančias varnas? Kol iki ten nusinešiu kavą, ji spės ir ataušti“ – kalbėjo J. Simonaitė.

Ji įsitikinusi, kad Vytauto gatvė būtų tiesiog ideali vieta laiką leisti jaunoms šeimoms: čia įsikūrusios kavinės, konditerijos gaminių parduotuvės, tad būtų galima išgerti kavos su pyragaičiu, išsinešti ledų kaušeliuose, užeiti į žaislų, vaikiškų rūbų ar kosmetikos parduotuvę.

„Bet paleidi vaiką ir bijai, kad tik iš už kampo neišlįstų kokia mašina. Gatvė yra uždara ir, jei čia negalėtų įvažiuoti automobiliai, tai būtų saugi erdvė pasivaikščioti kartu su mažais vaikais, – sakė J. Simonaitė. – Girdžiu ir kitų žmonių atsiliepimus, kad būtų smagu gatvėje prisėsti, paskaityti laikraštį, gurkšnojant kavą. Vytauto gatvė man asmeniškai Kretingoje yra vienintelė tokia sena ir graži. Jau dabar joje nė vienas žmogus neina šaligatviu, nes ji jau ir yra tarsi pėsčiųjų.“

Taptų miesto švenčių tąsa

Artėjant didžiausioms metų šventėms, J. Simonaitė judina Vytauto g. verslininkus ir Savivaldybę, kviesdama ir šiai gatvei suteikti daugiau kalėdinės dvasios.

„Rotušės a. centre turime daubą, kurioje būna eglutė, bet kad iki jos nueitumėme su vaiku, reikia kirsti aikštę, pilną automobilių. Teisybė yra tokia, kad eglė stovi automobilių stovėjimo aikštelės vidury. Tačiau ir įžiebus eglę, toje dauboje daugiau nėra, ką veikti – žmonės eis atsigerti kavos, ko nors užkasti – ko gero, į Vytauto g., o čia net lempos normaliai nedega, tai apie kokią kalėdinę dvasią galime kalbėti? – sakė J. Simonaitė. – Tai ir vėl pradėjau: išsakiau idėją, kad būtų smagu, jei gatvėje kabėtų girlianda – komunalininkai atsakė, kad tam nėra lėšų. Bet jei jų nėra šiemet, gal atsirastų kitąmet? Gal miesto seniūnija ar miškų urėdija parūpintų vienodų eglučių, o verslininkai jas papuoštų? Tuomet gatvė būtų graži tąsa einant nuo Rotušės a. įžiebtos kalėdinės eglės. Vytauto g. yra kavinių, kurios galėtų pakviesti svečius atsigerti karšto vyno ar imbierinės kavos, konditerijos parduotuvės – paskanauti kūčiukų ar meduolių, daug, parduotuvių, kur galima įsigyti dovanų ar suvenyrų. Idėjų yra daug ir kiekvienas galime prisidėti, mieste sukuriant kalėdinę dvasią, juk geri darbai visus „užkrečia“.

Klubo-baro „Britanija“ šeimininkė Loreta Latakienė taip pat teigė palaikanti idėją Vytauto gatvę paversti pėsčiųjų alėja. „Mūsų vizijose ši gatvė ir yra tokia, kuri yra gyva, joje verda gyvenimas. Jeigu Vytauto gatvė taptų pėsčiųjų alėja, mes mielai prie to prisidėtumėme“, – patikino L. Latakienė.

Papildė ir naujomis klombomis

Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė įsitikinusi, kad vietos verslininkų požiūris yra labai svarbus, formuojant miesto įvaizdį ir viziją.

„Tik pati gatvė yra miesto, o iš pastatų Vytauto g. nėra nė vieno, kuris priklausytų Savivaldybei. Taigi labai daug priklauso ir nuo jų savininkų – jeigu jie atvažiuoja į savo parduotuvę ir mašiną pasistato po langu, tai pėsčiųjų alėjos idėja ir neprigis“, – teigė R. Kasnauskė, kuri atkreipė dėmesį, kad įvaizdį apie miestą formuoja ir tokios smulkmenos, kaip nenuvalyti vitrinos langai ar išklypusios įėjimo į parduotuvę plytelės.

Pasak R. Kasnauskės, kad Vytauto g. oficialiai taptų pėsčiųjų alėja, reikalingas techninis projektas, kuriame būtų numatyta patraukli danga, mažoji architektūra, želdiniai ir kt. Visa tai, vyriausiosios architektės įsitikinimu, turėtų darniai sietis su Rotušės a. sprendiniais.

„Ir visa Vytauto gatvė, jei ji taptų pėsčiųjų alėja, tikrai neatrodytų taip, kaip įrengta poilsio zona gatvės pradžioje – tai tebuvo bandymas padaryti kažką nauja iš jau turimų priemonių. Vytauto g. nėra jokios žalumos ir jeigu pastatytume tik suoliuką, nebūtų taip jauku sėdėti, o kai šalia pasodini kokį augalą, taip sukuri mažą jaukią erdvę. Pabandėme sukurti kažką neįprasta, kad pažiūrėtume, kaip į tai reaguoja žmonės – ar jiems reikia tokios poilsio zonos, ar ne“, – kalbėjo R. Kasnauskė.

Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius taip pat teigė, kad, įrengiant poilsio zoną Vytauto g., norėta visuomenę pakviesti diskusijai apie šios gatvės ateitį. „Visi galvojo ir pritarė, kad Vytauto g. galėtų labiau traukti žmones – tokios nuomonės buvo ir seniūnaičiai, bendruomenė. Poilsio zona – tarsi užuomina, kad galėtume turėti gatvę, kur būtų daug prekybos, ji būtų judri ir atiduota pėstiesiems“, – nuomonę išsakė S. Juknevičius.

„Kretingos komunalininkas“ pateikė informaciją, kad dalis Vytauto g. papuošusių betoninių klombų jau buvo nupirktos anksčiau – seniau jos puošė Rotušės a., tačiau, miesto seniūnijos užsakymu, šiemet dar buvo papildomai įsigyta 14 betoninių gėlinių ir 10 vazonų. Už viską sumokėta puspenkto šimto eurų.

Įgyvendinti tikslą stabdo lėšų stoka

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika įsitikinęs, kad Vytauto gatvė ateityje tikrai taps pėsčiųjų alėja – tai yra Savivaldybės siekiamybė.

„Šis sumanymas bus įgyvendintas netolimoje ateityje. O kol kas susilaikome tik dėl vienos pagrindinės priežasties – pirmiausiai norime mesti visas pajėgas į Vilniaus g. rekonstrukciją, kuri pareikalaus daug lėšų ir tikrai neturėsime atliekamų pinigų, kad galėtumėme kibti dar ir į Vytauto gatvę, – paaiškino J. Mažeika. – Antra priežastis, kodėl planai dėl Vytauto gatvės yra atidėti, – ši gatvė yra asfaltuota, o Kretingos mieste dar esama žvyruotų gatvių. Jei, jų taip ir neasfaltavę, pradėsime ardyti Vytauto gatvę ir jai skirti lėšas, galime būti žmonių nesuprasti.“

Pasak J.Mažeikos, Vytauto gatvės vizija buvo aptarta su architektu Algirdu Žebrausku, kuris išsakė pasiūlymą pėsčiųjų alėją pratęsti ir į Rotušės a., iki prekybos centro „Maxima“, nes tokia Vytauto g. egzistavusi praeityje. „Mums toks pasiūlymas, atsižvelgiant į Kretingos miesto istoriją, atrodo logiškas ir priimtinas“, – teigė J. Mažeika.

Jo pastebėjimu, nors logiška būtų vykdyti Vytauto gatvės ir Rotušės a. rekonstrukcijas kartu, tačiau gali būti, kad Vytauto gatvė pėsčiųjų alėja taps ir anksčiau. „Negaliu pasakyti, ar tai atsitiks po dvejų ar trejų metų, nes tai priklausys nuo finansinių galimybių ir rajono tarybos sprendimo“, – teigė J. Mažeika.

Buvo prekybinis traktas

Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas, paprašytas priminti Vytauto g. istoriją, teigė, kad ji niekada nebuvo pėsčiųjų alėja. Atvirkščiai – iki XX amžiaus vidurio tai buvo pagrindinė važiuojamoji gatvė, jungusi Plungę, Karteną, Salantus, Platelius su Kretingos turgaviete bei Klaipėdos uostu.

„Šia gatve ėjo Kretingos prekybos traktas: Vytauto ir Birutės gatvės buvo pagrindinės miesto arterijos, kuriomis tekėjo prekyba ir ėjo keliautojai“, – teigė J. Kanarskas.

Ji paaiškino, kad Vytauto g. reikšmė pradėjo mažėti apie 1939 metus, kuomet buvo tiesiamas šiaurinis miesto apvažiavimas – dabartinė Žemaitės al. Šis naujas kelias turėjo nutraukti transporto srautą nuo centro Palangos, Šventosios arba Klaipėdos link. Nors prieškariu suspėta būsimos Žemaitės alėjos kelią nutiesti tik iki dabartinės Vilniaus g., tačiau pati idėja išliko gyva ir ji visiškai buvo įgyvendinta vėliau – tuomet atsirado ir tiltas per Akmeną.

J. Kanarskas pasidalino žiniomis, kad Vytauto gatvė ir seniau užsibaigdavo ties turgaus aikšte, kuri dabar turi Rotušės a. pavadinimą, ir tik pagal šios aikštės pakraštį ėjo važiuojamoji dalis, kuri susijungdavo su Vilniaus g. O ta maža gatvelė, pasak J. Kanarsko, kuri būtų tarsi Vytauto g. tęsinys – jos vietoje dabar stovi prekybos centras „Maxima“ – turėjo visai kitą pavadinimą ir ji vedė į žydų gyventą Akmenės g., tačiau ja jau nevyko toks intensyvus eismas.

Atkurtų akmenimis grįstą gatvę

„Laikas diktuoja savo sąlygas – kažkada Laisvės alėja Kaune irgi buvo tvirtovės pagrindinė gatvė, o dabar yra pėsčiųjų alėja, – paklaustas, ar tiktų Vytauto g. paversti pėsčiųjų alėja, sakė J. Kanarskas. – Jei miestiečiams reikia pėsčiųjų alėjos – darykim, bet aš šią viziją matau kiek kitaip. Vytauto g., nors ir buvo pagrindinė gatvė, bet ji buvo perpus siauresnė negu yra dabar – vietos buvo tiek, kad prasilenktų du vežimai. Tad būtų galima gatvės centre atstatyti senąją akmenimis grįstą gatvę, kokia buvusi XVII–XVIII amžiuje – maždaug 3-5 metrų pločio, o iš abiejų pusių įrengti plačius pėsčiųjų takus.“

J. Kanarskas įsitikinęs, kad išsiaiškinti, koks buvo pirminis senosios gatvės plotis, būtų galima, atliekant archeologinius tyrimus. Istorikas mano, kad, ko gero, po asfalto danga dar gali būti ir išlikusių senosios gatvės akmenų.

Atkurti senąją Vytauto gatvę J. Kanarskas siūlytų iki susikirtimo su J. K. Chodkevičiaus gatve, nes nuo šios rytų link buvusi miesto siena – pylimas iš akmenų. Į rytus, žvyrduobės link, teritorija nebuvo apgyvendinta, ten driekėsi dirbami laukai.

Tad J. Kanarskas mano, kad būtų gražu Vytauto g. ties susikirtimu su J.K. Chodkevičiaus g. įrengti simboliškus miesto vartus, nes tokie išties egzistavę. „Ten turėjo būti įvažiavimas į miestą. Netgi teismai už nusikaltimus miestiečiams galėjo skirti bausmę – išvarymą už miesto sienos. Palei sieną naktimis vyko sargyba, budėjusi, ar neartėja priešai, be to, pylimas saugojo ir nuo žvėrių. Taigi miestas buvo mini tvirtovė“, – teigė J. Kanarskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas