Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kaip motyvuoti mokinius, patirties pasisėmė JAV

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-11-17
Šv. Antano mokyklos direktorius Gary Cregan (kairėje) Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktoriui Alvydui Virbaliui parodė sieną, kurią Šventojo Rašto motyvais dekoruoja mokiniai.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos delegacija neseniai sugrįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur viešėjo privačioje Šv. Antano mokykloje. Ten puoselėjama mokinius motyvuojanti mokymo sistema, glaudus mokslo ir tiriamosios veiklos ryšys bei didelis dėmesys kūno kultūrai ir menams, kretingiškiams pedagogams paliko įspūdį – jie tikisi, kad kai kurias idėjas bus galima pritaikyti ir pas mus.

Niujorko valstijoje įsikūrusioje Šv. Antano mokykloje kretingiškius šiltai priėmė jos direktorius brolis pranciškonas Gary Cregan, turintis lietuviškų šaknų – jo motina buvo lietuvė.

„Šv. Antano mokykla yra įkurta Trečiojo ordino pranciškonų, ji yra privati ir didžiulė – mokosi daugiau negu 2 tūkst. mokinių, – teigė Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis pranciškonas Alvydas Virbalis. – Amerikoje švietimo sistema yra visiškai kitokia, ten valstybė nesikiša į tvarką katalikiškose mokyklose ir jų nefinansuoja. Mūsų atveju – kartu su valstybinėmis mokyklose esame viena sistema, mums formuojamas vienas tikslas ir visiems skiriamas vienas finansavimas. Nesakau, kad ši sistema yra kažkuo geresnė ar blogesnė, nes Amerikoje privačios mokyklos susiduria su kitokiais iššūkiais.“

Aukštų rezultatų siekiama nuolat

Pranciškonų gimnazijos direktorius A. Virbalis, o taip pat ir šios gimnazijos mokytojas Vilius Adomaitis pasakojo, kad vaikai veržiasi mokytis į šią privačią Šv. Antano mokyklą, nors ši galimybė kainuoja 10 tūkst. dolerių per metus.

„Šioje mokykloje mokosi motyvuoti ir aukštus pasiekimus turintys moksleiviai, išlaikę stojamuosius egzaminus. Mokiniai turi tikslą pasiruošti stojimui į universitetus – ten mokslus tęsia net 98 proc. šios privačios mokyklos abiturientų, – pasakojo V.Adomaitis. – Teko stebėti ir pamokas – klasėse yra apie 40 mokinių, jų gali būti ir daugiau, taigi mokytojai labai nustebo, kad pas mus Lietuvoje vaikų limitas klasėje yra 32. Jei vyksta teorinė pamoka, tai mokytojas išdėsto medžiagą, o mokiniai – klauso ar užsirašinėja, be to, visą informaciją jie ras ir vadovėliuose, skaitmeninėse laikmenose. Po kurio laiko visi mokiniai laiko testą – pagal jų rezultatus semestro pabaigoje mokiniai grupuojami į klases pagal lygius. Tai priverčia mokinius nuosekliai mokytis ir siekti aukščiausių įvertinimų, kad patektų į geriausių mokinių klasę ir iš jos neiškristų.

Pasitelkia specialistus iš šalies

Pranciškonų gimnazijos direktorių A.Virbalį sužavėjo tai, kaip organizuojamos tiriamosios gamtos mokslų pamokos.

„Pagal mokymosi rezultatus atrenkami stipriausi ir didžiausią motyvaciją turintys mokiniai, kuriems, pasirinkus biologijos, fizikos ar chemijos kryptį, paskiriamas mentorius. Juo dažniausiai būna jau ne mokytojas, o specialistas iš kažkokios įstaigos, pavyzdžiui, universiteto, ligoninės ar kitokios veikiančios organizacijos“, – pasakojo A. Virbalis.

V. Adomaitis papildė, kad mentoriais neretai tampa ir buvę tos pačios mokyklos mokiniai – jie savo globojamą mokinį vedasi į savo darbo vietą, suteikia galimybes susipažinti ar atlikti kokį nors praktinį darbą, projektą gamtos mokslų srityje.

„Ši idėja drąsina, nes šiais metais to net nežinodami, savo gimnazijoje pradėjome kažką panašaus, – prisipažino A. Virbalis. – Aštuntokams kartą per savaitę skiriama dar viena papildoma gamtos mokslų tiriamoji pamoka – biologijos, fizikos arba chemijos. Per tokią pamoką mokytojams suteikiama galimybė taikyti tiriamuosius metodus ir, pavyzdžiui, kartu su mokiniais atlikti kažkokį bandymą, taip sudominant vaikus ir skatinant juos atsiskleisti. Taigi, galvoju, kad mes žengiame teisingu keliu.“

Pasak A. Virbalio, kol kas anksti kalbėti, ar ateityje Pranciškonų gimnazija ieškos ir į mokymo procesą taip pat bandys įtraukti mentorius – specialistus iš šalies. „Ši mintis yra be galo graži ir prasminga, bet surasti partnerius būtų didelis iššūkis. Kol kas iki tokių sprendimų nesame priėję, – prisipažino A. Virbalis. – Svarbu ir tai, kad tie specialistai mentoriais sutinka būti ne tik todėl, kad nori padėti vaikams. Kartu jie sau ieško ir ugdo būsimus studentus ir darbuotojus. Gaila, bet pas mus tokios sistemos dar nėra.“

Pavydėtinos sąlygos sportui

V.Adomaitis pasidžiaugė, kad jam teko pabendrauti su vienu Šv. Antano mokyklos mokiniu, kurio mama yra lietuvė. „Jis papasakojo, kad mokytis tenka išties daug. Pagrindiniai dalykai: matematika, fizika, chemija, biologija, užsienio kalba, istorija, geografija, anglų kalba, tikyba. Visi kiti dalykai – kūno kultūra, menai – vertinami kitokiu būdu, tačiau jiems skiriamas ne mažesnis dėmesys“, – pasakojo V. Adomaitis.

Jis ir A. Virbalis prisipažino netekę amo, pamatę, kokia Šv. Antano mokyklos mokiniams sukurta sporto bazė – stadionai, uždaras lengvosios atletikos maniežas. „Lietuvoje net mūsų profesionalūs sportininkai ne visada turi tokias geras sąlygas sportuoti“, – pastebėjo A. Virbalis.

Pašnekovai pasakojo, kad kūno kultūros pamokos mokiniams yra privalomos, tačiau jos yra laisvo tipo: vaikai patys renkasi, kokia sporto šaka užsiimti: bėgioti, žaisti futbolą ir pan. „Mokytojai padės, patars, tačiau nelieps vykdyti jokių testų – o tai yra ir žalinga, jei didelis krūvis duodamas nesportuojančiam vaikui“, – pasakojo V.Adomaitis.

Suteikia platų pasirinkimų spektrą

Tačiau po pamokų mokiniai lanko kokį nors prie mokyklos veikiantį sporto klubą – jų pasirinkimas yra labai didelis, pavyzdžiui, galima mokytis irklavimo ar net šaudymo iš lanko. „Tie vaikai taip motyvuoti, kad jiems nereikia kokio nors skatinimo ar raginimo, kad įsilietų į kokią nors komandą – futbolo, imtynių, amerikietiško futbolo, beisbolo ir t.t. Mokiniai patys suinteresuoti atstovauti mokyklai, jiems tai – garbė, – kalbėjo A.Virbalis. – Tokia visuomenės kultūra, bendrai tvyrantis supratimas, kad žmogus turi sportuoti.“

Pasak V. Adomaičio, taip pat mokiniai turi pasirinkti ir meninio ugdymo kryptį – lankyti chorą, džiazo grupę, orkestrą, piešimo, grafikos dizaino, keramikos pamokas ir t.t. „Akademinė bazė – tai kaip įrengtos klasės – mažai skiriasi nuo lietuviškų mokyklų. Tačiau tokių sąlygų, kokios sukurtos fizinių ir meninių gebėjimų ugdymui, net mūsų sporto ar meno mokyklos neturi“, – sakė V. Adomaitis. Mokykla turi skatinimo priemonių, kaip motyvuoti mokinius aktyviai užsiimti sportine, menine ar visuomenine veikla po pamokų – už tai, kaip ir už gerą mokymąsi, yra renkami balai, o už drausmės pažeidimus – jų netenkama. Surinkus daug balų, laukia koks nors apdovanojimas, pavyzdžiui, slidinėjimo kelionė, įmokos už mokslą sumažinimas ir pan.

Tikisi organizuoti mokinių mainus

A. Virbalis prisipažino, kad jį, kaip katalikiškos mokyklos vadovą, ypač domino ir dvasinis mokytojų bei mokinių ugdymas.

„Sužinojome, kad jų mokiniai po rekolekcijų privalo parašyti samprotavimo tipo referatą ir tas pažymys yra įskaitomas į religijos pamokas. Ši patirtis labai įdomi, gal ir mes ją pritaikysime, – svarstė A. Virbalis. – Kalbėjome ir apie tai, kaip vyksta mokytojų paieška, kaip tai suderinama su tikėjimo dalykais. Ši Šv. Antano mokykla turi labai aiškią poziciją – mokytojas, dėstantis katalikiškoje mokykloje, laikosi katalikų tiesų ir pamokos metu, ir po jos. Jei mokyklos ir mokytojo vizijos, mintys, pasaulėžiūra išsiskiria – atsisveikinama ir su tuo mokytoju. Be to, priimant mokytojus į darbą, jie yra siunčiami pranciškoniškų studijų ir taip paruošiami darbui katalikiškoje mokykloje.“

A.Virbalis tikisi, kad užmegzti draugiški ryšiai su amerikietiškąja Šv. Antano mokykla tęsis ir ateityje. „Pasižadėjome bendradarbiauti, galbūt pavyks suorganizuoti mūsų mokyklų mokinių mainus“,– vylėsi A.Virbalis, pasidžiaugęs užsimezgusia bendryste.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas