Mieste – raitininkai ir žirgų „palikimas“

Prieš mokslo metų pradžią kretingiškiai miesto gatvėse pastebėjo ant žirgų jojant pulką jaunų žmonių, kurie poilsiui būriavosi po medžiais Rotušės aikštės skvere. Tačiau žmonės piktinosi išvydę, kad paskui raitininkus likdavo ir garuojančios krūvos, kurių šie nė nesiskubino surinkti.

Žirgų eisena traukė Kretingos miesto gatvėmis, ir keldama susižavėjimą, ir papiktindama praeivius.

Raiteliai ant žemaitukų – tai Salantų seniūnijoje, Klausgalvų kaime, įsikūrusios viešosios įstaigos „Raitija“, kuriai vadovauja Liudas Augaitis, ir jo suburto jaunuolių būrelio bendrystės maršas per Kretingą.

„Nesistengiame viešintis, tačiau žmonės mus pastebėjo, kalbino, domėjosi mūsų veikla. Dauguma mūsų organizacijos narių yra kretingiškiai. Todėl tradiciškai prieš mokslo metų pradžią susirenkame ir, jodami ant žirgų, per 2 dienas aplankome vieni kitus, pabuvojame šeimose“, – teigė L. Augaitis.

Jis nebuvo linkęs pasakoti apie savo organizacijos veiklą, tačiau raita jaunuomenė dalyvauja įvairiose Salantų miesto šventėse ir savo sambūriu skelbia, jog rūpinasi senolių palikimo puoselėjimu bei patriotiniu jaunuomenės auklėjimu.

Į kai kurių kretingiškių pastebėjimą, jog pasitaikė, kai gatve žingsniuojantys žirgai paliko krūvas mėšlo, o jaunieji raiteliai jų nesurinko, kaip tai privalu šunų šeimininkams, L. Augaitis atsakė: „Civilizacijos kvailystė galvoti – jei žirgas paš..., tai reikia pulti šluoti. Mieste žirgas yra retenybė. Žmonės, ypač tie, pas kuriuos nakvojome, džiaugėsi, galėdami susirinkti tą mėšlą ir panaudoti jį kaip trąšą“.

Tačiau Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis mano, jog tai, kad gyvūnas dergia mieste, o jo šeimininkas nesurenka, yra viešosios tvarkos pažeidimas. „Šio žygio rengėjas L. Augaitis žinojo, kad kelias ves ne per miškus ar laukus, o – gatvėmis, todėl privalėjo pasirūpinti ir tuo, kad gyvūnų mėšlas būtų surinktas. Žinau, kad ir anksčiau buvo įvykęs incidentas, kai policijos pareigūnai per Salantų miesto renginį liepė L. Augaičiui surinkti mėšlą, o jis aikštijosi neva mūsų vaikai užaugs neuostę arklio mėšlo kvapo“, – kalbėjo S. Alonderis.

Jis neslėpė, jog žmonės domisi, ar iš Klausgalvų kaimo, esančio tarp Nasrėnų ir Kalnalio, L. Augaičio žirgyno vadeliojami žirgai nėra išnaudojami. „Mūsų tarnyba žino, kad raitininkai gabenasi pašaro, sustoja pailsėti. Be to, žemaitukai yra ištvermingi. Vaikai į L. Augaičio būrelį veržiasi, nes jis moko jodinėti, leidžia šukuoti, šerti žirgus, o tėvai patenkinti, kad jų vaikai atitrūksta nuo kompiuterių“, – sakė S. Alonderis.

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virgilijus Liepinis sakė, jog jų tarnybos pozicija yra stebėti, kad gyvūnai būtų tinkamai prižiūrėti ir maitinami, o žirgų eisena per miestą ar stadioną bei tvarka yra trenerio atsakomybė. „Jei žirgai treniruoti, jie klauso raitelių, nėra neprognozuojami ir nekelia pavojaus aplinkiniams“, – mano jis.

• Rašyti komentarą (9)