Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 6 %
Naktį5°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Įsibėgėjusi javapjūtė teikia vilčių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis
  • 2017-08-11
Gintarų ūkininkas Jonas Drungilas tarybinių laikų traktorių T150 laiko vienu mėgstamiausių ir universaliausių.

Sausi ir šilti orai leido įsibėgėti javapjūtei. Laukuose burzgia kombainai, keliuose vis daugiau traktorių, į supirkimo įmones tempiančių priekabas su šių metų derliumi.

Žalia šviesa senai technikai

Užvakar Gintarų kaime gyvenančio Jono Drungilo kieme skleidėsi aitrus šviežių kmynų kvapas. „Nežinau, kiek jų iš maždaug 90 hektarų ploto prikūliau, dar nepasvėriau, tačiau biro neblogai“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Be kmynų, jis augina žirnius, žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, grikius, iš viso valdo per 600 ha. Tai – nuosavos ir išsinuomotos žemės plotai, išsibarstę aplink bei Plungės rajone.

Pernai, sakė Jonas, buvo vieninteliai metai, kai pelno gavo mažai. Kaltas ir pats – nesudarė išankstinių supirkimo sutarčių, kainos krito, perdirbėjai tuo pasinaudojo, rado dešimtis augalų ligų. „O pavasarį paskelbė, kad tos ligos buvo nekenksmingos, bet jau – šaukštai po pietų. Tokie, kaip aš, grūdus buvom pusvelčiui suvežę“, – pasakojo ūkininkas.

J. Drungilas kone vienintelis iš stambiųjų ūkininkų rajone dirba daugiausia su sena tarybinių laikų technika. „Jeigu šiandien kas nors man duotų milijoną ir po mėnesio lieptų sušokti baletą, aš jo vis tiek nesušokčiau“, – šmaikštavo pašnekovas, turėdamas galvoje tai, kad, jei nemoki ar tingi, ir pati prabangiausia technika gero derliaus pasiekti nepadės.

Tiesa, vieną kitą šiuolaikinį „John Deer“ pašnekovas prisipažino esąs nusipirkęs, tačiau vis tiek jam mieliausi tie senieji traktoriai ir kombainai. Pavyzdžiui, javus kulia tarybiniu laikų „Donu“, nepakeičiamas yra traktorius „Belorus“ arba „Kirov K701“, kuris iš pažiūros – primityvus gremėzdas, užtat, sakė, geras darbinis arklys! „Su kokia technika aš dirbu, niekam nerūpi. Perdirbėjai dėl to pinigų man nei daugiau, nei mažiau nemokės“, – porino Jonas. Jo filosofija tokia: kam į prabangią techniką pasakiškus pinigus investuoti, jeigu moki apsieiti pigiau.

„Žinoma, galiu iš banko prisiimti paskolų ir prisipirkti naujų traktorių ar kombainų: vakare paskambinai firmai, rytojaus rytą turėsi. Bet juk visada žmogus galvoji, kad paskolos pinigus reikės sunkiai uždirbti“, – sakė jis.

Šiemet J. Drungilas investavo į 36 kub. m talpos džiovyklą, tačiau kol kas nežino, ar gerai padarė. „Stebuklo ir čia nelaukiu, gal tos džiovyklos šiemet nė nejungsiu, nes vis tiek nebus geresnė, kaip ši“, – užvertęs galvą žvilgtelėjo į saulę.

Reklamų įtaigai pasiduoda ne visi

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus dėl technikos išmanymo J. Drungilą pavadino žmogumi iš didžiosios raidės. „Bepigu jam – nagingas, atsirenka tai, ką moka ir supranta, kas tinka, iš dviejų senų traktorių, prisipirkęs laužynuose ar kur kitur detalių, susikonstruoja tokį, kad daugelis žemdirbių gali pavydėti. O kadangi konstruoja pats, tai sugedus pasitaisyti – jokios bėdos“, – sakė jis.

Pats A. Stonkus, Darbėnų seniūnijoje ūkininkaujantis su sūnumi taip pat Antanu, šiemet patyrė vargo, kai iš rikiuotės išėjo brangiai pirktas jų traktorius „John Deer“.

„Jame – labai daug elektronikos, ne kiekvienas mechanikas ir moka, ir gali sugedus remontuoti. Išsikvietėm atstovą iš firmos – taisė taisė – nepataisė, nors dvi dienas žmogus stengėsi. Viena jo darbo valanda kainavo 50 eurų, tad susiskaičiuokit, kokią sąskaitą reikėjo suploti, nors rezultatas nepasiektas“, – sakė jis.

A. Stonkus teigė jokiu būdu nesąs prieš naujoves, neskatinantis jų atsisakyti, bet visada sveikinęs ūkininkus, kurie sugeba pasverti savo galimybes, atsispirti akivaizdžioms reklamų pagundoms, moka atsirinkti. Anot jo, kai kurie „įmerkia“ visą savo turtą į bankus, prisiima paskolų, perka tuos elektronikos prikištus traktorius, kurie po 5-erių metų, žiūrėk, ir pradeda klibėti, virpėti bei gesti.

„Per televiziją anądien girdžiu, kaip liaupsina beariminę žemdirbystę, plūgus liepia mesti į šoną ir žemes papurenti kitais būdais, muša į taktą, kad tik pirktų padargus, kuriuos gamina įvairios užsienio firmos. O iš tiesų, kai pakalbi su patyrusiais žemdirbiais, neišarti laukai būna piktžolėtesni, pasėliai labiau serga įvairiomis ligomis. Vadinasi, reikės daugiau chemijos pirkti ir išpurkšti“, – samprotavo jis.

Paklaustas apie derlių, A. Stonkus teigė labai gero nesitikįs. „Ko norėti – Darbėnų seniūnijoje – ne juodžemis, žemės našumas mažas, džiaugsimės, jeigu prikulsime po 3 ar 4 tonas iš hektaro“, – atviravo jis. Jei prikuls kokia tona daugiau viename lauke, tai nereiškia, kad toks pat derlius bus ir kitame. Pernai lietus pražudė kone visus žirnius – suplakė su žeme.

Tėvas ir sūnus Stonkai augina ir kviečius, ir rapsus, ir miežius, ir kvietrugius. Itin gražūs šiemet užaugo kviečiai, jų klasė – aukšta. „Gal ir nuo veislės priklauso, o gal prisidėjo ir geri konsultantai“, – šypsojosi pašnekovas. Iškilus problemai, abu su sūnumi pasikonsultuoti tuoj lekia į Šukę, pas agronomijos mokslus baigusius, augalininkystę puikiai išmanančius rajone žinomus ūkininkus Stasį Lomsargį ar Bronių Milių.

„Gera pradžia – pusė darbo“, – juokavo kūlupėniškis ūkininkas Antanas Duoblys. Jis tikisi, kad derlius šiemet bus geresnis negu pernai.

Neatsisako ir „Beloruso“

O Kūlupėnų seniūnijos ūkininkas, rajono ir respublikinių artojų varžybų nugalėtojas bei prizininkas Antanas Duoblys šiųmečiu derliumi bent kol kas patenkintas. Iš viso valdo apie 250 ha, augina įvairius populiariausius pasėlius. Stropelių kaime, 22 ha plote, užvakar kūlė kvietrugius. Iš hektaro biro maždaug 6-7 tonos, kai pernai, sakė, tegavęs tik apie 5 ar 5,5. Neblogą prognozuoja ir kviečių derlių, pastebėjo tai nukūlęs 18 ha plotą. Iš viso žieminių kviečių augina 80, o vasarinių – 50 ha. Pernai ir kviečių supirkimo kaina Antaną tenkino. Užaugintus grūdus jis vežė bendrovėms „Imlitex“ bei į Plungės „Achema“.

A. Duoblys, skirtingai negu J. Drungilas, javų laukus raižo naujutėlaite modernia technika, kurią įsigijo dalyvaudamas supaprastintuose projektuose. Žinoma, didžiąją dalį lėšų reikėjo prisidėti pačiam. „Bet negalvokit, kad į bankus puoliau kaip aklas į ugnį – viską rimtai pasvarsčiau, pasiskaičiavau. Už 2013 metais įsigytą kombainą „John Deer“, kuris nebuvo sugedęs nė karto, jau baigiu ir išsimokėti“, – atviravo jis.

Antanas javus yra kūlęs ir rusišku „Donu“. Ūkininko nuomone, naujoviškas lieka naujovišku: didesnis našumas, geresnė grūdų kokybė.

Iš senos technikos A. Duoblys teigė beturįs tik vieną – traktorių „Belorus“. Jį naudoja nedideliems darbams – kad ir vandeniui gyvuliams į ganyklą nugabenti, mat laiko apie 40 mėsinių ir šiek tiek pieninių galvijų.

Tikrina priešgaisrinę saugą

Kiekvienos javapjūtės metu gaisrininkai vykdo prevencinę akciją „Saugi javapjūtė“. Jos metu tikrina, ar laukuose dirbanti žemės ūkio technika tinkamai aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama nuobauda. Pasak Kretingos rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo Rimanto Nagreckio, visa žemės ūkio technika turi būti aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis: kombainai turi turėti nemažiau kaip 2 ugnies gesintuvus su 4 kg gesinamosios medžiagos ir 1 nedegų audeklą, o traktoriai – bent 1 gesintuvą su 4 kg gesinamosios medžiagos.

„Visiškai nesvarbu, ar ūkininkai dirba nauja technika, ar sena, reikalavimai keliami tie patys. Juk nuo gaisrų nukentėti visi gali vienodai“, – sakė R. Nagreckis.

---

Verslo informacijos registro centro duomenimis, 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kretingos rajone buvo užregistruoti 52 kombainai, 2 tūkst. 925 ratiniai traktoriai, 106 vikšriniai traktoriai, 1 tūkst. 203 traktorių priekabos ir 183 puspriekabės, 5 vikšriniai buldozeriai, 16 greiderių. Šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis: 118 kombainų, 3 tūkst. 331 ratinis traktorius, 107 vikšriniai traktoriai, 1 tūkst. 425 traktorių priekabos ir 267 puspriekabės, 6 vikšriniai buldozeriai, 18 greiderių. Įvairios žemės ūkio technikos 2013-aisiais rugpjūčio 1 d. užregistruota 4 tūkst. 910, o šiemet per tą patį laikotarpį – 5 tūkst. 832.

Palyginus su kaimyninėmis savivaldybėmis, 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Kretingos rajonas užima viduriniąją poziciją – įvairios žemės ūkio technikos užregistruota 5 tūkst. 725 vienetai, kai Plungės rajone – 5 tūkst. 202, Šilutės rajone – 5 tūkst. 462, Plungės rajone – 5 tūkst. 202, Telšių rajone – 6 tūkst. 729, o Klaipėdos rajone – 6 tūkst. 729.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas