Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Brangsta vanduo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-08-04
„Reikia daugiau vandenį gamyboje vartojančių įmonių, kad vandens kaina mažėtų visiems vartotojams“, – įsitikinęs bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius.

Nuo šių metų spalio 1 d. bendrovės „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga brangsta vidutiniškai 2,3 procento.

Kaina didėja ne visiems

Liepos 31 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino Kretingos rajono savivaldybės UAB „Kretingos vandenys“ paslaugų kainas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendra 1 kub. m kaina gyventojams: daugiabučių – 2,43 Eur, individualių namų – 2,23 Eur.

Dabartinė šių paslaugų kaina gyventojams yra 2,24 Eur, vienoda gyvenantiems daugiabučiuose ir individualiuose namuose. Skirtingą naują kainą šioms vartotojų grupėms nustatė VKEKK pagal pasikeitusią kainų skaičiavimo metodiką. Metodika lėmė, kad individualių namų gyventojai vienu centu mokės mažiau – 2,23 Eur.

Dabartinės „Kretingos vandenų“ paslaugų kainos buvo patvirtintos 2011 metais. Pagal šalyje nustatytą tvarką jos turėjo galioti 3 metus, o po to būti perskaičiuojamos. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus teigimu, kainų perskaičiavimas užsitęsė dėl VKEKK, kuri keitė kainų skaičiavimo metodiką. Pagal VKEKK kainos keitimo grafiką, „Kretingos vandenys“ suskaičiavo ir naujas įmonės paslaugų kainas VKEKK suderinti pateikė 2016 metų gruodžio 5 d. „Pagal mūsų įmonės specialistų skaičiavimus, vidutinė vieno kubinio metro tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina turėjo likti beveik ta pati – 2,24 Eur be PVM. Kainų ir energetikos kontrolės komisija skaičiavo šešis mėnesius ir pateikė galutines kainas, kurias per 30 dienų turi patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės taryba“, – kalbėjo G. Valinevičius. Taryba kainas svarstyti ir tvirtinti turėtų artimiausiame – rugpjūčio 31 d. – posėdyje. Patvirtintos kainos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.

Vandens brangimo gali išvengti

Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas daugiabučių namų gyventojams brangsta 8,48 proc. Pagal naująją kainų skaičiavimo metodiką, nustatant daugiabučiams tiekiamo geriamojo vandens kainą, leidžiama į ją skaičiuoti iki 10 proc. daugiabutyje susidarančio vandens nuostolio. G. Valinevičiaus pastebėjimu, Kretingoje šis nuostolis daugiabučiuose vidutiniškai siekia 8,2 proc. – tai skirtumas tarp namui patiekto vandens kiekio, kurį fiksuoja įvadinis namo skaitiklis, ir butuose sunaudoto vandens, kurį parodo kiekviename bute esantys vandens skaitikliai. Kur name dingsta tie 8,2 proc. vandens (kai kur gal ir daugiau, nes šis rodiklis yra vidutinis), yra pačių to namo gyventojų rūpestis, kadangi namo vidaus tinklai bendrovei „Kretingos vandenys“ nepriklauso. G. Valinevičius tikino, jog daugiabučių gyventojai turi galimybę atsiskaityti pagal įvadinį namo skaitiklį, tuomet nuo spalio mėnesio už 1 kub. m tiekiamo-kanalizuojamo vandens jie mokėtų 2,21 Eur.

Didėja abonentinis mokestis

Abonento kiekvieną mėnesį mokamas pastovus mokestis – 1,08 Eur, auga iki 1,35 Eur. Paklaustas, kodėl didėja šis mokestis, G. Valinevičius paaiškino, jog pinigai, gaunami surinkus mokestį, yra išleidžiami vandens apskaitos skaitikliams pirkti, montuoti, kontroliuoti apskaitą.

„Skaitiklius vartotojams, pagal naująją metodiką, privalome keisti kas 6 metus. Skaitiklių kainos didėja, be to, juos perkame aukštesnės klasės, nes tikslesni parodymai“, – tvirtino „Kretingos vandenų“ direktorius.

Kainą didina ir seni tinklai, ir investicijos

Net 38 proc. „Kretingos vandenų“ iš žemės gelmių pakeliamo vandens nepasiekia vartotojo arba kažkiek jo paprasčiausiai yra pavagiama, neapskaitoma. G. Valinevičius įsitikinęs, jog dėl vagysčių vandens praradimas yra minimalus. „Tikriname, randame tokių atvejų, bet jų nėra daug, – užtikrino jis ir pridūrė. – Vandenį prarandame dėl avarijų, kurios dėl susidėvėjusių tinklų vis dažnėja.“

Direktoriaus teigimu, vanduo pradingsta senuose, nesandariuose vamzdynuose. Ypač prasti buvę kolūkių vandens tinklai. „Kretingos vandenims“ rajone ir Kretingos mieste priklauso apie 300 km vandentiekio ir apie 200 km nuotekų tinklų bei 43 vandenvietės. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį – 27 metus – tinklų nerenovavo, tik statė naujus už tam iš ES gaunamą paramą.

Visų vandens nuostolių užkrauti vartotojams neleidžiama, į kainą įskaičiuoti galima dalį jų – 20 proc. G. Valinevičiaus pastebėjimu, įmonės tinklams renovuoti reikalingos milžiniškos lėšos. Tinklų renovacijai nebuvo ir ES paramos. Iki 2014-ųjų ES parama buvo nukreipta į plėtrą – naujiems tinklams ir vandenvietėms, vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginiams statyti, kad centralizuotai tiekiamu vandeniu, nuotekų tvarkymu galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų. Kretingos rajono savivaldybė pagal investicijas į vandens ūkio plėtrą tarp rajonų savivaldybių yra lyderių sąraše – nuo 2003 m. iki šiol į rajono vandens ir nuotekų tinklų plėtrą, vandens kokybės gerinimo, nuotekų įrenginių statybą ir atnaujinimą investuota apie 40 mln. eurų.

Iš ES 2014–2020 metų paramos pirmąkart „Kretingos vandenys“ gaus lėšų ir tinklų renovacijai. Bus atnaujintos dvi vamzdyno Kretingos mieste atkarpos: nuo vandenvietės Švyturio g. 2a iki Savanorių g. (buvusio vandens bokšto) ir Savanorių gatvėje – nuo urėdijos iki vaikų darželio „Pasaka“. Rekonstruojamų vamzdynų bendras ilgis – 0,6 km. „Šiose vietose Kretingos vandentiekis yra labiausiai susidėvėjęs ir išskirtinio – 400 mm diametro, nors visame mieste vamzdynai yra 300 mm diametro. Renovuotas vamzdynas irgi bus 300 mm diametro“, – aiškino G. Valinevičius. Rekonstrukcija kainuos apie 200 tūkst. eurų, iš kurių 50 proc. – ES parama, kitus 50 proc. išlaidų lygiomis dalimis pasidalijo „Kretingos vandenys“ su Kretingos rajono savivaldybe. „Kretingos vandenų“ indėlis – 755 tūkst. eurų. Įmonė tiek laisvų nuosavų lėšų neturėjo, todėl buvo priversta skolintis iš banko. Šiam projektui paimti 755 tūkst. Eur paskolą „Kretingos vandenis“ savo sprendimu įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės taryba. Įmonė bankams yra skolinga apie 200 tūkst. Eur už ankstesnių ES remiamų rajono vandens ūkio projektų kofinansavimą. Iki 2014–2020 metų ES paramos Lietuvos valstybei laikotarpio kofinansuoti reikėjo vos 5 proc. projekto kainos (įmonė su Savivaldybe dalydavosi tuos 5 proc.), kai nuo 2014 metų – 50 proc. Įmonės paskolos taip pat kažkiek didina jos paslaugų kainą.

Kodėl vanduo pigus Pasvalyje

Respublikoje centralizuotai tiekiamas vanduo pigiausias yra Pasvalio rajono savivaldybėje. Šių metų balandžio mėnesį šios savivaldybės taryba patvirtino tokias 1 kub. m tiekiamo ir kanalizuojamo vandens kainas: gyventojams, gyvenantiems individualiuose namuose – 1,07 Eur, daugiabučiuose – 1,09 Eur, buities ir komerciniams poreikiams – 1,13 Eur. Kainos gyventojams perpus mažesnės negu Kretingoje.

„Du trečdalius „Pasvalio vandenų“ pajamų generuoja dvi įmonės – „Pieno žvaigždės“ ir rapso perdirbimo. Štai Telšiuose pramonės įmonės suvartoja apie 50 proc. centralizuotai tiekiamo vandens. Kretingoje tokių stambių vandens vartotojų nėra. Įmonėms parduodame tik apie 20 proc. Viena iš daugiausiai vandens suvartojančių yra „Ostsee fisch Kretinga“, – aiškino G. Valinevičius.

Nors „Kretingos vandenų“ abonentų skaičius beveik nemažėja, tačiau vandens suvartojimas neauga. To priežastis – sumažėję ir mažėjantys šeimos ūkiai, kai vis daugiau jaunų žmonių išvyksta ir namuose, butuose belieka po vieną-kitą gyventoją. „Šiandieną pagrindinis „Kretingos vandenų“ paslaugų vartotojas yra gyventojai, jų irgi nedaugėja. Reikia daugiau įmonių, vartojančių vandenį gamybos procesuose, ne vien buičiai“, – kalbėjo G. Valinevičius apie vandens kainos mažinimo svarbiausią faktorių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas