Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Argentinoje mokė lietuvių liaudies šokio paslapčių

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-07-21

Kretingiškė 21 metų Indrė Mockutė daugiau kaip 5 mėnesius praleido Argentinoje – čia ji ne tik atliko lituanistinę praktiką, bet ir vietinį jaunimą mokė lietuvių liaudies šokių, kuriuos pati pamilo dar vaikystėje. Savo svajonę – pabuvoti Pietų Amerikoje – įgyvendinusi mergina laiminga, kad galėjo pasinerti į tenykštę kultūrą ir užmegzti nuoširdžią draugystę su vietiniais žmonėmis.

„Su lietuvių liaudies šokiais yra susiję patys geriausi mano gyvenimo prisiminimai ir įvykiai: santykiai su tėvais, geriausi draugai, kelionės, iššūkiai, galimybės“, – teigė savo gyvenimo be tautinių šokių neįsivaizduojanti Indrė Mockutė.

Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, kūrybinių industrijų bei marketingo vadybos programas studijuojanti I. Mockutė Argentinoje atsidūrė, sėkmingai sudalyvausi konkurse, siūliusiame atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse.

„Nedvejodama pasinaudojau šia galimybe. Nors šalių sąrašas buvo nemažas, pirmenybę teikiau būtent Argentinai. Pietų Amerika – mano didžiausia svajonė. Nuo pat vaikystės žavėjo muzika, kultūra ir visa, kas susiję su šiuo žemynu, todėl renkantis šalį, kurioje noriu atlikti praktiką, ilgai galvoti nereikėjo. Tuo labiau, kad mane priėmusi kultūros draugija „Nemunas“ suteikė galimybę mokyti lietuvių liaudies šokių, o tai – mano mylimiausia veikla“, – kalbėjo I. Mockutė.

Pamokas vedė ispaniškai

I. Mockutė sakė, kad šokis į jos gyvenimą atėjo jau pačiomis pirmosiomis gyvenimo dienomis. „Mano tėvai – liaudiškų šokių grupės „Toncius“ vadovai. Taip jau atsitiko, kad nuo pat ankstyvos vaikystės jie veždavosi mane į šokių repeticijas, kuriose kartu su kitais vaikais bandydavome atkartoti tėvų šokamus šokius. Antroje klasėje, būdama septynerių, pradėjau lankyti Choreografijos skyrių Kretingos meno mokykloje, taigi „Ratilėlis“ tapo mano pirmuoju šokių kolektyvu, kurį lankiau iki pat mokyklos baigimo“, – pasakojo I. Mockutė, kuri šiuo metu šoka Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblyje „Nemunas“ ir dėl to yra labai laiminga.

Tad žinodamas I. Mockutės patirtį ir tai, kad ji šoka prestižiniame ansamblyje „Nemunas“, tokį patį pavadinimą turinčios Argentinos lietuvių draugijos pirmininkas Juan Ignacijo Fourment Kalvelis iš anksto su ja susisiekė, prašydamas pagalbos ir patarimų klausimais, susijusiais su šokiu. Pasak I. Mockutės, šokiai yra pagrindinė Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ veikla, todėl jie juos brangina ir gerbia, džiaugiasi, būdami kolektyvo dalimi.

„Ten važiavau jau nusiteikusi, kad būsiu šokių mokytoja ir tam ruošiausi iš anksto. Be abejonės, tai buvo didelis iššūkis – ne dėl paties darbo pobūdžio, nes mokyti šokti man labai patinka, bet dėl kalbos barjero. Kalbančių lietuvių ir anglų kalbomis ten – vos keletas, o dirbti reikėjo su didele grupe žmonių, suprantančių tik ispanų kalbą. Pati važiuodama ten ispanų kalbos nemokėjau, bet susiklosčius tokioms aplinkybėms, kalbą teko greitai išmokti. Jau po poros mėnesių šokių pamokas vedžiau ispaniškai!“, – pasidžiaugė I. Mockutė.

Su argentiniečių šokiais – nedaug bendro

I. Mockutė pasakojo, kad mokyti šokti jai teko vyresniųjų klasių mokinius bei studentus ir tai nebuvo sunku, nes jie lietuvių liaudies šokius šoko nuo mažens.

Kretingiškė Indrė Mockutė daugiau kaip 5 mėnesius atliko praktiką Argentinoje, kur įsiliejo į lietuvių draugijos „Nemunas“ veiklą ir vietinį jaunimą mokė lietuvių liaudies šokių.

„Tačiau turėjau juos išmokyti daugybės kitų dalykų: klasikinio šokio pagrindų, pačių paprasčiausių lietuvių liaudies šokių žingsnelių ir technikos, kaip juos taisyklingai atlikti. Sunkiausia buvo juos mokyti ne naujų žingsnių ar šokių, bet ištaisyti senas, šokiuose ir jų žingsneliuose užsilikusias klaidas, kadangi šokti jie mokėsi daugiausiai iš video įrašų internete,“ – kalbėjo I. Mockutė.

Pasak jos, bendrų bruožų tarp lietuvių ir argentiniečių liaudies šokių – mažai, juos sieja tik tai, kad šokiai dažniausiai šokami poroje.

„Tačiau patys žingsniai, figūros, susikabinimai, kostiumas gerokai skiriasi. Sudėtinga palyginti šokius ir dėl to, kad argentinietiški liaudies šokiai ten nėra dažnai matomi. Juk ryškiausias ir populiariausias šokis – tango“, – sakė I. Mockutė.

Apsilankė ir kitose šalyse

I. Mockutė pasakojo, jog laikas, praleistas Argentinoje, buvo turtingas veiklos – ji bendruomenės narius mokė ne tik lietuvių liaudies šokių bei klasikinio šokio pagrindų, bet ir lietuvių kalbos, dainų.

„Artėjant draugijos jubiliejui, sugalvojau jubiliejinį koncertą padaryti kiek kitokį, negu ten įprasta, tad teko pasirūpinti visu renginio įgyvendinimu nuo A iki Z. Veiklos porai mėnesių buvo sočiai. Taip pat turėjau progą koncertuoti kartu su draugijos šokių kolektyvu, filmavausi keliose televizijos laidose, teko duoti interviu ir radijo eteryje. Na, o po daugybės repeticijų, koncertų ir renginių laukė bendravimas su vietiniais ir kelionės ne tik po Argentiną, bet ir kitas Pietų Amerikos šalis – Braziliją, Urugvajų, Paragvajų“, – įspūdžiais pasidalijo I. Mockutė.

Ji pasakojo, kad Argentina yra įstabi ne tik savo kraštovaizdžiu, tačiau ir savo gyventojų nuoširdumu. „Argentina išsiskiria tuo, kad vienoje šalyje gali pamatyti ledynus, ant kurių tupi pingvinai, ir tropiniu karščiu ir drėgme alsuojančias džiungles bei krioklius, kalnus, ežerus, lygumas ir kitus gamtos stebuklus, – kalbėjo I. Mockutė. – Ten gyvenantys žmonės yra patys šilčiausi. Būdama ten jaučiausi kaip kiekvieno ten esančio šeimos narė: sesuo, anūkė ar dukra. Jaučiausi mylima kiekvieno ten sutikto žmogaus. Sutikau daugybę nuostabių žmonių ir be galo džiaugiuosi, kad net keletą iš jų galiu vadinti draugais.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas