|
Išsivaikščiojusi tauta istorijoje
„Iššūkiai kybo mums virš galvos“, – emigraciją ir tautos savimonės trūkumą įvardijęs viena iš šiandieninės Lietuvos problemų, jaunimo sambūrio „Pro Patria“ Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtoje diskusijoje teigė politologas Dovilas Petkus. Atsakyti į klausimą „Ar liksime istorijoje kaip išsivaikščiojusi tauta?“ palangiškius bei miesto svečius kvietė ir Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas Vytautas Radžvilas bei apžvalgininkas Tomas Viluckas.
Renginio metu pagrindinės diskusijos figūros prasitarė, jog laisvoje, demokratiškoje valstybėje ne visada taip lengva skleisti žinią apie tam tikrus reiškinius, todėl pirmas neraminantis pačią „Pro Patria“ organizaciją dalykas – tam tikro lygio propaganda. „Mes turime pripažinti, kad mums iš tiesų meluoja“, – skaudžią temą iškėlęs sakė D. Petkus, svarstydamas, jog galbūt dėl šios priežasties tiek daug negatyvo sulaukia ir kai kurios pasaulio peripetijos – pavyzdžiui, kontroversijos dėl naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų vadovo. Savo kolegai antrino ir V. Radžvilas, sakydamas, jog keliaudami po Lietuvą ir kalbėdamiesi su jos žmonėmis organizacijos nariai siekia pralaužti informacinę blokadą. Anot jo, juk nuo visuomenės slepiama net statistika: „Emigracijos rodiklis šešis kartus viršija tai, kas vadinama pasauliniu standartu – normalia emigracija laikomi 3 procentai, o Lietuvoje ji – 18 procentų“. V. Radžvilo teigimu, šie faktai subtiliai nutylimi, kad nepriverstų žmonių susimąstyti, o juk tauta turi būti informuota, kad galėtų veikti. Profesoriaus nuomone, suvokti save tautos dalimi gali tuomet, kuomet suvoksi, kas esi, iš kur atėjai ir koks yra tavo tikslas. „Jei ši savimonė sunaikinama, visuomenė virsta padrika, išsibarsčiusia mase, kurią labai lengva valdyti, nes ji nėra pajėgi susitelkti jokiam kolektyviniam veiksmui“, – pabrėžė jis. V. Radžvilas piktinosi ir naujuoju darbo kodeksu, tad palygino Lietuvą su Prancūzija, kurioje bandoma priimti panašaus pobūdžio dokumentą. Anot jo, vos ėmus kalbėti apie dekretus, įtvirtinančius Prancūzijos valstybės darbo kodeksą, tauta ėmė bruzdėti. Tokiu pavyzdžiu pasekti susirinkusiuosius ir skatino profesorius. Anot jo, tik susitelkusi, mąstanti visuomenė yra šviesios valstybės ateities garantas. Nepaisant to, jog Lietuvos visuomenę bei jos valdžią susirinkusiems palangiškiams ir miesto svečiams specialistai nupiešė gana tamsiomis spalvomis, jie kalbėjo ir apie sprendimo būdus, kuriems turi susiburti kuo didesnė dalis mąstančios tautos. „Žmonės galvoja, kad kalbos – tai tuščias reikalas“, – į klausytojus kreipėsi profesorius, sakydamas, jog tokie įsitikinimai ir yra trukdis siekiant tikrosios demokratijos. Tęsdamas retorinį klausimą uždavė ir auditorijai: „Kaip manote, kodėl nebuvo referendumo dėl euro įvedimo?“. Ir čia pat atsakė, jog žmonėms tai paprasčiausiai nerūpėjo. Susitikimo pabaigoje susirinkusieji „Pro Patria“ organizacijos atstovams turėjo galimybę pateikti juos neraminančius klausimus ir gauti į juos atsakymus. Svečiai su publika diskutavo ne tik apie valstybės valdymo problemas, jų sprendimo būdus, bet ir filosofuodami aiškinosi Lietuvoje vykstančių reškinių aplinkybes.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|