Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sodo priežiūra vidurvasarį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-06-23

Sulaukėme vasarvidžio – vasaros saulėgrįžos. Nužydėję vaismedžiai jau užmezgė vaisius, ir nuo to, kaip prižiūrėsime sodus, priklausys ir būsimasis derlius.

Anot agronomo Fortūnato Mingėlos, išskirtinio dėmesio reikalauja persikai: juos jau puola frinozė, kurios pagrindiniai požymiai – besiraukšlėjantys lapai, džiūstantys ūgliai. „Persikai – lepus augalas, ir norint turėti vaisių, be chemijos neišsiversime, – teigė jis. – Tačiau prieš naudojant chemikalus būtina surinkti sudžiūvusius lapus, ūglius ir tik tada purkšti. Geriausia tai daryti „Topu“ arba „Efekctoriumi“. Jeigu nepurkšime, augalas nyks ir galų gale žus“.

Persikas vaisius veda 1-2 savaites, o priežiūros reikalauja daug. Todėl, agronomo pastebėjimu, vietoj persiko daug naudingiau auginti abrikosą, kurio perdirbimo galimybės – gerokai platesnės. Abrikosai sėkmingai gali pakeisti ir slyvas, kurias šiuo metu taip pat būtina purkšti nuo slyvinio vaisėdžio. Tačiau skirtingai negu persikus, slyvas galima purkšti ir namų sąlygomis pasigamintu tirpalu, tai yra apsieti be chemijos. Tam reikės 1 stiklinę pelenų iš vakaro užpilti 5 l karšto vandens, taip pat iš vakaro 0,5 kg pomidorų užpilti 50-60 laipsnių karštumo vandeniu, tiek, kad apsemtų. Paruoštus tirpalus sumaišyti, atskiesti iki 10 l vandeniu ir purkšti ne tik slyvas, bet ir vasarines avietes, agrastus, serbentus, vyšnias – vienu žodžiu, visą sodą, taip pat ir dekoratyvinius augalus, pavyzdžiui, rožes. Kad geriau priliptų, galima ištirpinti ūkiško muilo. Šis tirpalas tinka kovai ne tik prieš kenkėjus, bet ir įvairius puvinius, kitas negeroves. „Tačiau purkšti remontantinių, arba vadinamųjų rudeninių aviečių, nereikia. O nuo agrastų valkties dar padėtų ir kalcinuotos sodos tirpalas“, – patirtimi dalinosi F. Mingėla.

Po lietingojo periodo kriaušes pradeda pulti rūdys. Tai – labai pavojinga liga. Kad jos išvengtume, būtina nupurkšti ne tik kriaušes, bet ir kazokinius kadagius, kuris yra kriaušinės gleivėtrūdės, nuo kurios ir ruduoja kriaušių lapai, tarpinis šeimininkas. Kadagiams kriaušinė gleivėtrūdė didelės žalos nepridaro, o štai kriaušės gali likti ir be lapų, ir be vaisių. F. Mingėlos pastebėjimu, vidurio Lietuvos sodininkai sutartinai naikino kazokinius kadagius – svetimžemius augalus, kad šie nekenktų kriaušėms. Šiuo pavyzdžiu reikėtų pasekti ir kitų regionų sodininkams.

„Efektyviai kriaušėms padeda „Score“, – patarė agronomas. – Be to, dabartinis metų laikas labai tinkamas gydyti vaismedžius nuo vėžio – sodininkai klaidingai mano, kad tai reikia daryti anksti pavasarį. Būtina išvalyti medžių žaizdas ir užtepti gydomuoju tepalu, kurio yra pirkti visose sodininkų parduotuvėse.“ Geras laikas genėti vynuoges: ūglius be žiedų reikėtų visiškai nukirpti, o tuos, kurie su žiedais – nugnybti tik jų viršūnes, paliekant 4-5 lapus.

Sodus – vaismedžius ir dekoratyvinius augalus – puola amarai. Kovai su jais tinka tas pats pelenų-pomidorų lapų tirpalas, tinka spyglių užpilas, amarus naikina boružės ir žvirbliai, todėl šiuo gyvius reikia globoti.

„Yra sodininkų, kurie nekreipia dėmesio į amarus. O be reikalo. Amarai – bjaurūs kenkėjai, kurių lervos iš pradžių siurbia augalo sultis iš brinkstančių pumpurų, vėliau pereina ant jaunų lapų. Amarų kolonijos pažeidžia ūglius, žiedkočius, pažeisti ūgliai išsikraipo, lapai deformuojasi, nudžiūsta pirma laiko. Ypač amarai pakenkia jauniems augalams – pažeisti medžiai blogiau auga, sunkiau perneša šalčius, mažėja ir derlius“, – pastebėjo F. Mingėla.

Būtina stebėti bulvių pasėlius dėl kolorado vabalo – šis lapgraužinis kenkėjas pridaro daug bėdos, viena patelė gali padėti iki 500 kiaušinėlių tokiose vietose, kur sodininkas-daržininkas nė neįtars jų ten esant. Paprasčiausia nedideliuose sklypeliuose – juos surinkti, galima ir nuskinant visą lapą – sumažės kiaušinėlių, iš kurių išsirita kolorado vabalo lervos – raudonos, su juodais taškeliais šonuose.

Norint išgyvendinti kopūstinius baltukus, reikėtų į kibirą vandens įberti 0,5 kg druskos, išmaišyti ir apšlakstyti kopūstų galvas, lapus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas