Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 55 %
Naktį16°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar žinote Šv. Jokūbo kelią per Kretingą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šventosios pagrindinėje mokykloje šiemet jau aštuntąjį kartą linksmai nuaidėjo respublikinis mokinių saviraiškos festivalis „Žuvėdros skrydis“. Birželio 1-2 d. čia „suskrido“ gausūs mokinių kolektyvai iš šešių Lietuvos vietovių. Šiemetinio renginio tikslas – ne tik pasidalyti kūrybiniais pasiekimais dainavimo, šokio, rūbų modeliavimo srityse, bet ir paminėti Tautinio kostiumo metus. Skambant mokyklos himnui, šventės atidarymo vėliavą pakėlė ištikimiausieji šio festivalio dalyviai - uteniškiai ir plungiškiai. Eitynėse prisistatę miesteliui savo mokyklų vėliavomis ir linksmomis skanduotėmis, Ignalinos, Alytaus, Utenos raj. Leliūnų, Plungės, Kretingos raj. Vydmantų ir Šventosios jaunieji atlikėjai būrėsi mokyklos salėje, kur prasidėjo daugiau kaip 2 valandas trukęs renginys. Jį vedė VII kl. mokinė Elėja Vilkauskaitė, mokytojos Ingrida Griškėnienė ir Rimantė Toliušienė. Pirmoji festivalio dalis buvo skirta svečių prisistatymui ir žemaičių, aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių bei lietuvninkų tautinės aprangos savitumams išsiaiškinti. Pradėję liaudies daina „Aušt aušrelė“, itin gražiai apie savo kraštą papasakojo tautiškai pasipuošę uteniškiai (vad. Aušra ir Edmundas Gutauskai). Tarmiškai apibūdinę savo aprangą – „kad tik navatniau, kad tik margiau, kad tik gražiau“, - aukštaičiai pademonstravo išskirtines jos detales: baltą nuometą, kuriam reikia net 3,5 m. drobės, siaurabrylę vyrų skrybėlę, pintinę juostą. Užbaigdami pasirodymą, aukštaičiai prisiekė: „Giesmelas gražiausias kaip iš tėviškės šulnio - gersiu ir gersiu visą umželį“... Ignalinos atstovai žemiečių pasakojimą papildė tarmiškų rūbų pavadinimų aiškinimu: „undarokas“ aukštaičiui – sijonas, „žiponas“ – švarkas, „našutka“ – palaidinė, „malinarka“ - paltas, „broškė“ – sagė... Apie Žemaitijos tautinius rūbus, jų pokyčius bėgant amžiams išsamiai aiškino Kretingos raj. Vydmantų gimnazijos šokėjai. Kodėl žemaitės taip pamėgusios dideles ir mažas skaras, kodėl taip įdomiai jas surišdavusios? Ogi kalti pajūrio vėjai... Gilesniam supratimui apie regionų savitumus ir tautinius apdarus įgyti buvo pasitelktas internetas. Žiūrint filmuotą medžiagą apie lietuvninkų aprangą, kėlė pasigėrėjimą itin dailiai supintos Klaipėdos krašto mergaičių kasos; įdomu buvo matyti „kiekvienos moters vis kitaip“ išsiuvinėtus „delmonėlius“, sužinoti, kodėl XX a. šiame krašte imta rengtis juodais rūbais ir net puošnųjį delmonėlį slėpti „po šiorše“... Ne mažiau įdomybių atvėrė ir medžiaga apie suvalkiečių rūbus. Mažai kas buvo girdėjęs, kad suvalkiečiai yra griežtai pasiskirstę į zanavykus ir kapsus: pirmieji kilę iš per Nemuną persikėlusių žemaičių, o antrieji – iš dzūkų ir aukštaičių, todėl ir jų aprangose išlikę ir Žemaitijos, ir Dzūkijos ar Aukštaitijos detalių. Didžiuojasi suvalkiečiai labai puošniai siuvinėtomis, spalvingomis prijuostėmis, taip pat mergaičių galvas puošiančiais „galionais“ ir „karolinėmis“; merginų karoliai šiame krašte – ne gintariniai, o raudonų koralų, spalvoto stiklo...

Antroji renginio dalis buvo skirta mokinių saviraiškai. Pirmieji scenoje pasirodė mokytojo Edmundo Jucevičiaus parengti šventojiškiai: solistė Goda Bogdelytė ir vokalinis ansamblis meilę tėvynei išreiškė L. Vilkončiaus dainomis „Mano vardas – Lietuva“, „Nupiešiu Lietuvą“. Gražiai išdainuotiems S. Gedos ir Vytės Nemunėlio žodžiams apie gimtinę scenoje tarsi antrino ilgaplaukės, vaidilučių rūbais pasipuošusios Vydmantų gimnazijos auklėtinės (choreografijos mokytoja Vilma Petrošienė): lyriškas šokis „Obelėlė“ pagal už širdies griebiančią žemaitiškąją „Auga uobelelė“ pelnė audringų aplodismentų. Kaip šauniai mokinių diskotekas pagyvintų smagus „Kitavos“ folkšokas, vydmantiškės įrodė temperamentingu liaudišku šokiu „Aš pasėjau kanapėlę ant jūrelės kranto“. Mokytojos Loretos Mockuvienės vadovaujamas Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos jaunių choras, nustebinęs dalyvių gausumu ir pamaloninęs akis elegantiškomis pilkomis uniformomis, privertė salę nuščiūti, įsiklausant ne tik į daugiabalses A. Noviko ir L. Abario dainų „Kelias į mokyklą“ ir „Vyturys“ melodijas, bet ir apmąstant gražiai išdainuotus A. Karosaitės ir P. Raščiaus poetinius tekstus: „Mokytojau mano, būk žvaigžde <...> mano kelyje į pasaulį...“; „Vytury, kuklusis žemės paukšti, /Pastebi visi tave sugrįžus, /Išskrendančio – niekas niekados...“ Aušros ir Edmundo Gutauskų pop grupės „Aušra“ (jau minėtų festivalio „senbuvių“ iš Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus) lino rūbais, gėlių vainikais pasipuošusios mergaitės gebėjo ne tik kerinčiai stilizuoti subtiliąją „Teka teka skaisti saulė“, bet ir, persirengusios žaisminga apranga, trankiai atlikti talentingų grupės vadovų sukurtą dainą „Laiko laikrodžiai“ bei jaunimo mėgstamą A. Beliajevo „Milky wai“. Mišraus vokalinio ansamblio „Pumpurėliai“ (Ignalinos Č. Kudabos progimnazija, mokyt. Vida Ksenzovienė) dainininkai, iš žiūrovų salės į sceną iškeliavę su kėdėmis, nustebino jautriu filosofiniu berniukų ir mergaičių dialogu apie „žmogaus šalia žmogaus niekad nesibaigiantį gerumą“: „Jeigu žinotum, jeigu matytum, jeigu pajustum tą vietą, kurioje kraujas pulsuoja“ – visada atleistum...“ (L. Remeikienės „Ant bangos“; „Jeigu žinotum“, „Myliu pavasario dangų“). Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokytojos Romenos Zabielienės dainavimo studija žavėjo žiūrovus itin glotniu, tartum aksominiu penkių mergaičių dainavimu unisonu (Shawn Mednes „Treat You Better), sudėtinga sutartine „Vai tai dūda“ ir lyriška V. Šeinausko daina „Lietuvoje lyja“. Audringiausių aplodismentų pelnė Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokytojų Adilijos Kudzevičienės (rūbų modeliavimo būrelis „Gėlelės“) ir Irenos Platakienės (mados studija „Ažūrė“) vadovaujamų darbštuolių mergaičių sukurtos rūbų kolekcijos: subtilūs spalvų deriniai, kruopščiai dekoruoti, iki smulkmenų išdailinti rūbai, prie jų priderinti originalūs aksesuarai – skrybėlaitės, apyrankės; sumaniai parinkta muzika, pasitikinti modelių laikysena, subtilios choreografinės konfigūracijos – viskas menininkių kruopščiai apgalvota, suderinta, parengta. A. Kudzevičienės „Gėlelės“ demonstravo Tautinių rūbų metams sukurtą kolekciją – kolektyvinį darbą, švelniai skambant birbynei ir stilizuotai liaudies dainai. Kliošinės, dekoruotos meniškomis aplikacijomis, subtilių atspalvių – nuo alyvinių iki tamsiai vyšninių, įmaišant vieną kitą žalią, net juodą akcentą – lino suknelės, sijonai, neregėtos karūnos, kaklo papuošalai, apyrankės, aukštos šukuosenos - visam užburiančiam, kupinam žiedų elementų deriniui itin tiko magiškai kartojama dainos frazė „Bijūnais žydėjo, rūtomis žaliavo /Ir aš kaip gėlelė pražydus dairaus“...

Mados studija „Ažūrė“ pristatė V-VII klasių mergaičių alternatyviosios mados kolekciją „Jūros kalba“: jūros ošimo, jautrios melodijos fone – užburiantis mergaičių šokis; paslaptingumu dvelkiantys žali – mėlyni - juodi plevenantys apdarai su sidabrinių žvynų inkliuzais, jūros atspalvių ažūrinėmis detalėmis – kaspinais, krakmolytomis įvairių padėčių, lyg vėjų blaškomomis, apykaklėmis, imituojančiomis bangų putas; rankose – ažūriniai „gintarai“, pasirodymo pabaigoje suspindę mažomis saulutėmis... Kita I. Platakienės „Ažūrės“ kolekcija – VII kl. mokinių „Vasara“ - džiugino gėlėmis puoštų įvairių atspalvių vasarinių lino suknelių kombinacijomis, žavėjo žaismingomis pūstomis rankovėmis ir itin įmantriomis, šiek tiek primenančiomis žemaičių tautinių rūbų skaras, galvos puošmenomis. Pristatant trečiąją „Ažūrės“ kolekciją „All that Jaz“, žiūrovams beliko tik akimis ryte ryti viena už kitą įdomesnius modelius ir žavėtis išraiškingais džiazo garsų deriniais, kurie, atrodė, sklinda iš plazdančių karališkų suknelių, išmargintų saksofonų, penklinių, smuiko raktų, gitarų, natų ir pan. aplikacijomis. Mokytojos I. Platakienės žodžiais, džiazas – tai muzika, kurios neįmanoma užrašyti tvarkingoje penklinėje: jos mokinės pabandė tai pavaizduoti ant savo sukurtų rūbų.

Festivalis baigėsi pasikeitimu dovanomis, Padėkos raštų įteikimu, gerų žodžių sakymu. Apibendrindama renginį, mokyklos direktorė Valda Šarkienė džiaugėsi, kad šių metų „Žuvėdros skrydžio“ tikslai pasiekti: buvo kuo pasidžiaugti, buvo ko vieniems iš kitų pasimokyti.

Iš tolimų Lietuvos vietovių į renginį atvykę svečiai buvo maloniai priimti, jiems buvo sudarytos sąlygos susidraugauti bendroje diskotekoje, keletą dienų pabuvoti prie jūros, aplankyti Palangą. Šis renginys lėtai bundančiai Šventajai suteikė linksmo vasariško šurmulio.

Nijolė ŠAUKLIENĖ

Mokytoja


    Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas