Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingiškių radiniai domina užsienio archeologus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-05-30

Degintiniame kape rastas XI-XII a. dviašmenis kalavijas su žalvario kniedėmis, urna iš pilkapio, Romos imperijos laikotarpio moteriškas vėrinys iš emalės, padengtos vario oksidu, – šie unikalūs radiniai iš Kretingos rajono Ėgliškių-Andulių piliakalnio, istoriškai besiribojančio su Klaipėdos (Memelio) kraštu, bei Kretingos muziejininkų parengta medžiaga sudomino mokslininkus ir praturtins germanų-baltų archeologijos lobyną.

Keturis dešimtmečius muziejininkas-archeologas Donatas Butkus tyrinėja Kretingos krašto istorines radimvietes. Jo rankose vienas iš unikaliausių radinių – dviašmenis kalavijas.

Kapinyną tyrinėjo dar prieškariu

Kretingos muziejaus archeologas 65-erių Donatas Butkus džiaugėsi, jog Mažosios Lietuvos istorijos muziejus išvien su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu, vykdydami projektą „Klaipėdos (Memelio) krašto archeologija: nuo ištakų iki naujausių atradimų“, talkinti pakvietė ir Kretingos muziejų.

Kitąmet šio projekto sumanytojai rengs po šalį keliaujančias parodas, – viena iš jų turėtų pasiekti ir Berlyno proistorės bei ankstyvosios istorijos muziejų.

„Andulių–Ėgliškių piliakalnį gerokai prieš šimtmetį ėmėsi tyrinėti vokiečių archeologai. Vėliau jis sudomino kretingiškį kraštotyrininką Igną Jablonskį: 1965 m. grįžęs iš tremties, jis subūrė kraštotyrininkų grupę ir pradėjo tyrinėti ariamus kapinynus, surinko per melioraciją iškeltus radinius. Ten ir buvo surasti į parodą iškeliausiantys radiniai – kalavijas, vėrinys, urna, prie kurių stipriai padirbėjo restauratoriai“, – tvirtino D. Butkus.

Jo žodžiais, Andulių–Ėgliškių kapinynas prezentuoja labai platų istorinį laikotarpį – nuo I tūkstantmečio prieš Kristų ligi XIII a. vikingų laikotarpio. Todėl džiaugėsi, kad Kretingos muziejus archeologų indėlis atsispindės būsimoje parodoje.

Imperatoriaus Postumo moneta

Tačiau 41 metus krašto archeologijai paskyręs D. Butkus labiausiai gilinasi į europinio masto Lazdininkų – vietovės tarp Palangos ir Darbėnų – kapinyną, kurio saugoma teritorija užima 10 ha plotą.

Kretingos muziejininkai šį kapinyną tyrinėja nuo 1991 m., jame surasta per 400 radinių – segių, antkaklių, ietigalių, kirvių liekanų. Iš Lazdininkų kapinyno buvo sukaupta ir itin turtinga Romos imperijos monetų kolekcija: iš viso buvo rastos 75 monetos – 62 iš jų saugomos Kretingos muziejuje, 13 eksponuojama Palangos gintaro muziejuje.

Iš Romos imperijos monetų kolekcijos D. Butkus ypač vertina vienintelę Lietuvoje atrastą imperatoriaus Postumo, 259–268 m. po Kristaus valdžiusio jau suskaldytą Romos imperiją – dabartines Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos žemes, pinigą. „Tai – vėlyviausia rasta Romos imperijos moneta. Esame šiauriausias kraštas, kurioje ji aptikta“, – kalbėjo archeologas.

Per paskutiniąją ekspediciją Lazdininkų kapinyne 2015 m. kretingiškiai muziejininkai aptiko dar 12 Romos imperijos monetų, tačiau šios – ankstyvesnės už imperatoriaus Postumo laikų pinigus.

„Manome, kad šios monetos atkeliavo į mūsų kraštus iš kaimyninių kraštų kaip metalo žaliava – jos svėrė po 22-23 gr, buvo gerokai apdilusios“, – teigė D. Butkus. – Šie radiniai turi mokslinę reikšmę Europos mastu, o Postumo moneta – archeologijos šviesulys“, – tvirtino kretingiškis.

Vienintelė Lietuvoje rasta Postumo laikų moneta – archeologijos šviesulys.

Apie Lazdininkus – užsienio leidiniuose

Medžiaga apie pastarojo meto D. Butkaus radinius Lazdininkų kapinyne buvo išspausdinta enciklopedinio leidinio „Lietuvos archeologija“ III-ame, romėniškajam tautų kraustymosi periodui skirtame, tome, kurį sudarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Audronė Bliujienė, ir taip pat – kasmetiniame leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“.

O pernai abiejų tyrinėtojų medžiaga apie Lazdininkų radinius buvo publikuota Lenkijoje: „Šis straipsnis buvo skirtas bendram Varšuvos ir Šlezvigo muziejų leidiniui „Orbis barbarorum“ („Barbarų pasaulis““). Tai – germanų-baltų archeologijos studija, mūsų straipsnis į ją pagal turinį pateko tarp garsiausių pasaulio archeologų darbų“, – pasidžiaugė D. Butkus.

„Kolegė Audronė aprašė itin retą 150–200 m. po Kristaus sukurtą puoštą segę, kuri unikali kaltais įspausta smulkia ornamentika, o aš aprašiau jos radimvietę Lazdininkuose. Įprastai tokios segės kildinamos iš Mozūrų krašto, dabartinėje Lenkijoje, arba iš Sembos pusiasalio, Rytprūsiuose. Mokslininkė padarė išvadą, jog jos atsiradimą mūsų krašte lėmė prekybiniai ryšiai, galbūt ją sukūrė iš Mozūrijos krašto į Lietuvą atkeliavę meistrai“, – tvirtino kretingiškis.

Muziejininkas išvien su A. Bliujiene taip pat rengia atskirą mokslinį straipsnį apie Romos monetų radinius Lazdininkuose ir sakė puoselėjąs viltį kitąmet parengti šių monetų parodą.

---

Kitas, taip pat vertingas Klaipėdos krašte būtų ir Aukštkiemio kapinynas, netoli dabartinio Jakų žiedo. Tačiau, pasak D. Butkaus, vokiečių archeologai jį tyrinėjo ligi karo, radiniai pražuvę. Dabar vokiečių mokslininkai bando iššifruoti išlikusius užrašus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas