Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Klausgalvų pievose mūks prancūziški galvijai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-05-26

Vaizdingose Klausgalvų kaimo, įsiterpusio tarp Nasrėnų ir Kalnalio, apylinkių ganyklose oriai žolę rupšnoja 58-erių ūkininko Vytauto Maciaus mišrių galvijų banda. Tačiau, akyliau įsižiūrėjus, tarp kelių dešimčių galvijų savo balta spalva bei tvirtu stotu išsiskiria prancūzų Šarolė veislės bulius. Tai jis šios bandos valdovas – patinas, iš kurio, V. Macius tikisi jau po dvejų metų turėti pusę išgrynintos bandos.

Ūkininkas V. Macius tvirtino, jog Šarolė veislės galvijai yra labai taikūs ir romūs – tuo jau pasižymi ir jo mišrūnų banda.

Greitai auga ir yra ramaus būdo

„Šarolė veislės galvijai išsigrynina per 3-4 kartas, todėl manoji banda po truputį šviesėja. Patinas apsėklina visą būrį – yra 16 karvių ir 5 telyčios. Jį už 2,4 tūkst. eurų pirkau Lietuvoje iš vieno ekologinio ūkio, dabar buliui pusantrų metų. Prieš du mėnesius jis svėrė per 600 kg, bet dabar yra gerokai papilnėjęs“, – bandoje besiganančiu reprodukciniu patinu džiaugėsi V. Macius.

Pašnekovo žodžiais, šie Prancūzijoje populiarūs Šarolė veislės stambūs ir raumeningi galvijai išplitę visame pasaulyje, gerai prisitaikę ir mūsų sąlygomis, per vieną parą priauga po 2 kg svorio. Pusantrų metų amžiaus penimi buliai sveria vidutiniškai 650-670 kg, o dvimetės telyčios – 500-600 kg. Karvių melžti nereikia, jos natūraliai išsižindo, ir pienas susireguliuoja.

Šarolė veislės gyvūnai, palyginus su juodmargėmis, yra ne tik greit augantys – jų mėsa pasižymi tuo, kad turi daug raumenų ir mažai riebalų. V. Macius sakė, jog jo bandos pašaras yra tik žolė, žiemą – šienas bei miltai be jokių priedų iš paties užaugintų ir sumaltų grūdų. Todėl ir užaugintų jo galvijų mėsa taip pat esanti ekologiška.

Šarolė regiono galvijai taip pat esą labai ramaus būdo, o tai klausgalviškiui ūkininkui labai svarbu, mat jo ganyklos ribojasi su itin judriu keliu į Salantus. „Vienam Šilutės ūkininkui teko pakloti 6-7 tūkst. eurų už tai, kad jo karvė išbėgo į kelią ir sukėlė avariją. Yra buvę nemalonumų ir man: dėl sudaužytos mašinos apkaltino mano galvijus, nors aš neradau sužeisto savo gyvūno. Būna, stirnos įsipina ir aptvarus išdrasko, o sykį priklydęs šuo mano karvei uodegą nukando“, – pasakojo klausgalviškis.

Įprastai Vytauto Maciaus bandos gyvuliai neturi savo vardų, išskyrus mažylius – Pupa pasaulį išvydo šį kovą.

Lietuviška jautiena – ant užsieniečių stalų

Kita dalis V. Maciaus bandos – galvijų su prieaugliu ūkininkas iš viso sakė turįs per pusšimtį – ganosi kitapus kelio. Nedidelis būrys vis dar mūkia tvartuose, mat šie paruošti išgabenti į kombinatą. V. Macius mišrūnus parduoda, kai jų svoris perkopia per 600 kg.

„Mano parduoto gyvulio, kai šis neturėjo nė vienerių metų amžiaus, svorio rekordas – 608 kg. Anksčiau tokį svorį užaugindavau tik per porą metų, o dabar laikas, išsigryninant veislei, vis trumpėja“, – ūkininkas džiaugėsi kasmet parduodąs po 15-20 galvijų. Po buliuką sakė paskerdžiąs ir šeimai.

Ūkininkas tvirtino, jog galvijų supirkimo kaina nesanti aukšta – mokama po 1,6 euro už kg gyvo svorio. Jis mano, kad lietuviška jautiena atsiduria ant užsieniečių stalų, nes lietuviams ji tiesiog – per brangi. V. Maciui keista, kad ta pati lietuvių ūkininkų auginta mėsa, perėjusi per perdirbėjų rankas, tampa auksine. Kaip ir pienas. „Lenkai iš lietuvių ūkininkų superka pieną, išsiveža ir patys perdirba, o atvežę parduoda pigiau negu mūsų gamintojai“, – stebėjosi ūkininkas.

Veislinis Šarolė bulius (kairėje) išsiskiria savo šviesia spalva bei raumeningu stotu.

Per darbymetį sukrunta draugai

Klausgalviškis sakė, jog 100 ha žemės plote ūkininkaująs 15 metų – didelių pelnų neužsidirbąs, užtat miegąs ramiai: „Jei nori gero pelno, reikia turėti bent 100 galvijų. O man užtenka – su Europos Sąjungos parama užsidirbu atlyginimą ir galiu išlaikyti du studentus – medikę dukterį Simoną ir sūnų Mantą, vienintelį pagalbininką ūkyje. Trečioji duktė Laura gyvena Anglijoje, o žmonai Jūratei priklauso namų ūkis. Gyvulius apeinu pats, o per šienapjūtę pagelbėti subėga draugai“.

V. Macius pasidžiaugė, jog jo bičiuliai, kaip senais gerais laikais, talkina jam, o ir jis išsyk po reportažo taip pat skubinosi į mišką draugui padėti ruošti malkas. „Retai kur kaime taip bėra, kad kaimynai per darbymetį sueitų padėti vieni kitiems, – dabar labiau žiūri kas sau“, – pastebėjo jis. Maždaug 80 ha žemės ūkininkas sakė apsėjąs grūdinėmis kultūromis: „Gyvuliai ir grūdai man rūpi pakaitomis, kad nereikėtų gulinėti ant sofos“, – pajuokavo jis.

Gražią sodybos aplinką V. Macius su žmona Jūrate puoselėja savo tėviškėje – anksčiau čia gyveno Barbora ir Kazimieras Maciai. Ūkininkauti į tėviškę, atviravo Vytautas, jis sugrįžęs po ilgų klajonių po pasaulį bei patirtų nuotykių, kai sykį galėjo būti ir nušautas. Pavargęs nuo tokio gyvenimo būdo ir pasiilgęs ramumos, kurią ir suradęs Klausgalvų kaimo apylinkėse. Jų vaizdais pasigėrėti sustoja net prošal pravažiuojantys žmonės.

---

Faktai

Šarolė – tai labai sena Prancūzijos mėsinių galvijų veislė. Apie šiuos baltus galvijus užsiminė dar Cezaris, aprašydamas karus Galijoje.

Šarolė pripažinta geriausia mėsinių galvijų veisle Prancūzijoje ir Europoje. Nuo 1864 m. vedama šios veislės galvijų kilmės knyga. Greitai prisitaiko prie aplinkos ir yra lengvai veisiami.

ios veislės buliai gali sverti 1000-1650 kg, karvės – 700-1100 kg.

Per parą galvijas suėda apie 100 kg žolės, o jos ieškodamas nukanka iki 6 km, todėl gerai vystosi raumenys.

Mėsa – itin raumeninga, gero skonio, kvapo bei spalvos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas