Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Septintoks sosėrinka Majaus gėiduotė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-05-23
Ka ožtraukė gražes balsas gėismė Imbaries krašta gėiduorkas (ėš kairies) Irena Juškienė, Adelė Motužienė, Darata Žvinklienė, Petruonelė Indriuškienė, Alduona Preibienė, Dalė Gurkšnienė so anūkelio Saulioko ė suodybas šeimininkė Angelė Duonielienė, ta vėsus Gargždelės kaims soskomba.

„Marija Marija, skaisčiausė lelija“, – lyges, gražes ė stėpres balsas anon dėina ka ožtraukė Gargždelie į Angelės Duonielienės suodyba sosėrinkosės Kretinguos rajuona Imbaries krašta gėiduorkas.

Ėšpėldė mamalės svajuonė

Gegožės mienesis nu sena jog yr paskėrts garbintė Dieva Muotina. Mergelės Marijės lėtanėjės, gėismės ė šes laikas skleidas nebūtina po bažnyčiu skliautas, bet ė laukūs, pri kryžiu, arba, kas tor, pri kuoplyčeliu žmuoniū nomū kėimūs.

Suodybas šeimininkė papasakuojė, kap ta kuoplyčelė atsėrada anū kėimė. Pasėruoda, čia bova Angelės mamalės dėdėliausė svajuonė: senatvie, kumet pradiejė skaudietė sanare, ė į bažnyčelė nuetė pasėdarė laba sunke, ana paprašiosi žėnta, Angelės vyra, ė sūnaus, ka padėrbdintu kuoplyčelė so Marijė. Toudu tep ė padarė. Nuvažiava į Kretinga pas žėnuoma medė meistra Aniceta Puškuoriu ė užsakė. Somuokiejė bronge, nu bet nimaž nebova gaila – vėskū atpėrka tas džiaugsmos, ka Dieva Muotina išejė tuoki poiki ė maluoni, ė ka mamalė toriejė, kor ne tik Majaus gėismės gėiduotė, bet ė šep pasėmelstė.

Ašaras pakeitė džiaugsmus

Bet Angelė, apie ton kuoplyčelie esontė Mergelė Marijė, sakė, galietu pasakuotė ė pasakuotė arba detektyvini ruomana parašytė. Iduomiause, ka vėina dėina iš kuoplyčelės gražiuoji Mergelė iemė ė pradinga – anou pavuogė. Bova mums daug ašaru, nemėiga naktu, o paskiau – daug laimės, ka po kėik laika kažkas anon kor tata atrada – Plungės rajuona Šateikiū parkė – ė nunešė į tumet miestelie bovosė kavėnė „Nemiga“.

„Kap šėndėina atsėmėno – par pamuoksla bažnyčiuo konėgs parapijiečiu ė klaus: rasi kam ėš kuoplyčės Marijė yr pradingusi? Važioukėt, saka, į Šateikius, tėn yr tuoki kavėnė „Nemiga“, paprašyset, atėdous. Nieka nalaukė sieduom i mašina, mamalė so momis, – ė i tus Šateikius liekiem Marijės ėiškuotė. Iejau i kavėnė, veizo – gol mūsa baltuoji Mergelė graže apkluota. Sakau: ne nu, Marijė, kap to čia tuo kavėnie atsėrada? Jouka joukas, bet atgavuom kap brongiausi mylimiausi daikta. Priš kuokius 25 metus tas nutėka, ka dar mamalė gyva tebibova“, – pasakuojė Angelė.

Sosėdraugava par gėismės

Belaukdama draugiu, so katruom ė Majaus gėismės, ė kalnus jau daug metu karto gėid, Angelė pasiruošė – pri tuos dailiuos kuoplyčelės esontius soulelius, kor vėsas sosies, apdongstė baltuom droboliem, šalėmas padiejė da vazelė, pėlna saldainiu, ka turietu kou pavaišintė. Tik vėina Petruonelė Indriuškienė, so katra abėdvė kažkumet dėrba tuos patiuos kuolūkė karviu ė kiauliu fermuos, begyven čia pat, par keli.

Ta Indriuškienė yr aktyvi kaima bėndruomenės narie. Jug ne be rekala padiekuos rašta nesene, par Šeimū švėntė, katrou soorganizava Salontū kultūras cėntra Žvainiū skyriaus kultūras organizatuorė Vitalijė Valončiutė ė „Imbariečiu draugėjės“ pėrmininkė Daiva Stonkuvienė, Lietuvuos Respublikas Seima narie Levūtė Staniuvienė ana iteikė padiekuos rašta. Vo kėtas draugės – Irena Juškienė, Adelė Motužienė, Darata Žvinklienė, Alduona Preibienė, Dalė Gurkšnienė – yr ėš Salontū miesta.

„Pačiūs Salontūs tep pat yr pas ku nuetė Maju pagėiduotė – ė bažnyčiuo, ė Laiviū gatvie, pri Jadvygas ė Alpiuonsa Duomarkū. Bet kon tas mums reišk pas Angelė ligi Gargždelės pavažioutė? Sosėšvėlpam par telepuonus, sosėtaram ė lekam, bi tik rondas, kas pavež. Patės mašinu netorem, ėšskyros Dalė, esam vėsas senas ė vėsas našlės“, – joukies anuos, ėš tašiu traukdamas kuožna sava maldaknygė ar ont popieriaus lapu atspausdinta mišalka.

Tikiejima iskiepėjė mamas

Sava gyvenima ni Angelė, ni Darata so Adelė, ni Alduona, ni Petruonelė, ni Irena, ni Dalė be maldū ė geismiū neisivaizdoun. Iduomiause anu laiks, sakė, prabieg gėidont bažnyčės chuorė arba, kap ė šėndėina, – sosėtėkus pri kuoplyčės, dar – kaima bendruomenės rėnginiūs. Po kaimynu truobas anuos, sakė, nikumet nevakštiuo, kitims darboutėis netrokda, pliuotku nerenk ė po kaimus nenešiuo.

Tas ėš šėrdėis plaukontis pamaldoms vėsuoms ėš šeimū parejė, vėsas anas gėiduotė ėšmuokė mamas.

O kap anuos patės aukliejė sava vakus? „Žėnuoma, ka tep pat“, – vėsas vėino balso atsakė.

Bet tėi vaka jau sene ožaugė, kas Kretinguo, kas Ignalinuo, kas dar kor gyventė ėšvažiavė.

„Mona, pakol bova mažioka, ė bažnyčiuo Mišiuoms yr patarnavė“, – pridiejė Angelė. Ana devynis vakus yr pagimdžiusi, vo tris jau ė palaiduojusi. Kū padarysi, ka tuoki bovosi Dieva vale.

---

Andžela DVARIONIENĖ

Eilieraščios kortė pradiejau da jaunystie diel savės. Bet ta kūryba bova so partraukuom. Rašau tumet, kumet kas nuors mona gyvenimė iduomaus ivykst, kumet aten ikvėipėms, kumet būn liūdna arba džiaugsmingas akimirkas aplonka. Mon kūryba yr dėdelis džiaugsmos, nes galio aprašytė vėskū – ė padongie skrendonti paukšteli, ė pėivuo besiskleidonti gielies žėideli, ė veido rėidontė ašara...

Vo ka eso tėkra žemaitė, kartas eilieraščius rašau ė žemaičiu kalba, kartas – joukingus, kartas –rimtus.

Svajuoniu bernelis

Yr čia, kaimė, tuoks bernelis – skraida kap paukštelis,

Kuožna dėina spaud šėrdelė, ka negalio būt šalėp tuo skrajuneli –

Kap yr sunke mon gyventė be tuo gražuoleli.

Soku galva ėštėsa, kap anū pagautė,

Buočios lėipė pasiiemus kiedalelė pakelie palauktė –

Saka, rasint apsėrėkės ė sostuos kū nuors paklaustė.

Baba lėipė i Salontus piesčiuomis keliautė

Ė par anuo muotėnelė ton berneli prisišauktė.

Meta tėrpst kap žvakė Tėrpst kasdėina žmuogaus meta

Kap ta žvakė degonti.

Čia, veiziek, žėimelė nuplasnuojė kap paukštelis i šėltusius kraštus,

Čia pavasarelis padabėna žemė pėrmū gieliū raštas.

O netrokus vasarelė džiogins kuožna šėrdi,

Dūgs bitelės, neš meduti, ė kvepies palaukės.

Baigontis šiltims uorelems, gondra par Blavieščio ėšlieks,

Geltuonous medeliu lapa, rauduonous šermokšnis –

Ė šėrdelies graude palėks.

Degėmu suoda (kaims)

Baise mylo sava krašta

Ė žemaitiu sena rašta.

Laiviu išbraidiau takeles.

Džiaugiaus karklynas, opaleles.

Kuožna kvietka oustėniejau,

Po Degėmus šniokštėniejau.

Darbštė žmuonis tėn nu sena

Pečius medgales kūrena,

Siejė, ruovė bolvės, markus,

Siova vakams trumpus šarkus,

Švėnta dėina maldas meldė,

I sosiedu doris beldė, –

Kam padietė, kon užjaustė,

Negalvuojė nieka skriaustė.

Kungė Jolė arklius valdė,

Blauzde vėrė potra saldė,

Kaubre snėigus vėsa žėima

Stūmė kuo tuoliau iš kėima.

Ka ė kuokėj bluogė uora,

Razmams išsėpėldė nuora,

Vėsumet Petrotė kiaulės

Bova išbočioutas saulės,

Vo Česnauskems kuožna dėina

Karvės davė balta pėina,

Kor Raveike, kor Zalecke –

Anu vaka tėkrė klecke,

Morzėnė par cielus metus

Stumdė zabuovėnius ratus,

Laukė ūki žaibs užkūrė –

Gala so galo ė nebsodūrė,

Maksvytins unt kalno šveitė,

Knygu čia vėršele kėitė,

Šeimėninks pamuokyts bova,

Ni par vainas nepražova,

Dostojevskė raštus skaitė

Kelis kartus par savaitė.

Oi, oi, oi Pošinskė ausys –

Nenuspiejė ė neklausies

Brėgadieriu palėipėmu,

Nerimtu nusiskundėmu.

Siautė pūgas, švėlpė vieje,

Tuokėj pėktė niekadieje,

Nupliešė Degėmu stuoga,

Dabar veizont daruos bluoga.

Nebier beržu, ni takelė,

Ni rogieliu lauka galė.

Dinga jau Degėmu suoda,

Baigies ė monuojė ruoda.

Zinaida Reikaitė-Pilkauskienė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas