Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 10 %
Naktį15°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Jaunajai viešosios komunikacijos specialistei Gintarei Labotakytei (antra iš kairės) studijų metais itin artimas tapo šilumą spinduliuojantis ispaniškas temperamentas.

Melodingas ispanų kalbos skambesys kretingiškei studentei 24-erių Gintarei Labotakytei – jau įprastas, tačiau nepaprastas reiškinys. Pasirinkimas įsilieti į egzotiškos kultūros propagavimą merginai atvėrė duris ne tik į naują veiklą – mokytojavimą, bet ir suteikė galimybę sutikti nuostabių žmonių, puoselėjančių bendras idėjas.

Ispanų kultūra uždega ir jauniausius

„Įprastai dėstytojos nori dirbti su vyresniais mokiniais, todėl mano meilė vaikams padėjo užpildyti nišą darbo rinkoje“, – teigė šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU) paskutiniame magistrantūros kurse studijuojanti G. Labotakytė.

Gavusi pasiūlymą padirbėti ispanų kalbos pedagoge pradinukams mergina tuo užsiima nuo rudens ir sako jau sukaupusi įvairios patirties.

„Aš mokau imersijos būdu, tai yra mokykloje dėstau tik ispaniškai, ir vaikai manęs kalbant lietuviškai niekada nėra girdėję“, – neįprastą mokymo būdą įvardijo G. Labotakytė.

Anot pašnekovės, pereinamasis laikotarpis moksleiviams dėl to buvo sudėtingesnis, mat teko priprasti prie naujos kalbos ir susitaikyti, kad šioje pamokoje nebus šnekama lietuviškai, tačiau šiuo metu mokiniai jau visiškai adaptavosi.

„Neseniai pamokoje turėjome svečią, kuris kalbėjo lietuviškai, o kai kurie mokiniai tiesiog prašė, kad būtų kalbama ispaniškai – juk čia ispanų kalbos pamoka“, – įspūdžiais dalijosi jaunoji pedagogė, pridėdama, jog toks metodas kelia iššūkių, bet drauge yra įdomu ir nenuobodu.

Laimėjusi profesorės Birutės Ciplijauskaitės vardo stipendiją G. Labotakytė (dešinėje) apsilankė Ispanijoje ir sudalyvavo Saragosos universiteto organizuotuose kursuose ispanų kalba.

Savanorystė paliko neišdildomus prisiminimus

Studentė teigė, jog sprendimas mokytis ispanų atėjo iš pasiūlos – galimybė pasirinkti norimą užsienio kalbą universitete buvo ranka pasiekiama, todėl mergina nutarė, jog būtų neprotinga tuo nepasinaudoti – G. Labotakytė nutarė įvaldyti kalbą, kuriai visą laiką jautė trauką. Nuojauta neapgavo ir dabar studentė šį savo sprendimą įvardija ypač teisingu.

„Su ispanų kalba susidūriau tik tiek, kiek ją girdėdavau, kai močiutė žiūrėdavo telenoveles – taip ir išmokau pirmuosius savo ispaniškus žodžius“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Gintarė pradėjo mokytis nuo visiško nulio, tačiau su dideliu noru, todėl sekėsi puikiai.

Anot G. Labotakytės, pirmasis impulsas mokytis – be galo gražus kalbos skambesys.

Maždaug po pusmečio mokymosi mergina prisijungė prie Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo.

Pašnekovės teigimu, tuomet kaip tik trūko neformalios veiklos, tad žinių gilinimas įsitraukiant į šios bendraminčių grupės užsiėmimus buvo dar vienas teisingas pasirinkimas.

„Su klubo nariais universitete veiklas planuodavome iki išnaktų ir mums tai teikė džiaugsmą, tapome ne tik komanda, bet ir draugais“, – teigė G. Labotakytė.

Mergina įsitikinusi, jog jaunam žmogui bet kokia savanorystė yra puiki patirtis, o jai ji paliko tik geriausius prisiminimus.

Pašnekovė tikino, jog Kaunas pasižymi dideliu indėliu į ispanų kalbos ir kultūros puoselėjimą, o kasmetinis didžiausias ispaniškos kultūros festivalis Lietuvoje „Primavera enespa?ol“ šiemet suorganizuotas septintą kartą. G. Labotakytė pasakojo, jog Kaune vyksta ir daugiau renginių, nuolat viešinama informacija apie studijas ir darbo galimybes Ispanijoje, supažindinama su ispanakalbių šalių kultūra, o taip pat padedama rasti darbą, kuriam reikia ispanų kalbos, pačioje Lietuvoje. Kurį laiką pabuvojusi klubo prezidente, prie bendraminčių veiklos pašnekovė aktyviai prisideda iki šiol.

„Šiemet festivalio „Primavera enespa?ol“ metu atidarėme mano magistro darbo vadovo, profesoriaus Liudo Mažylio ispanakalbių šalių filatelijos parodą – visa tai įvyko kitą savaitę po Nepriklausomybės akto suradimo, kai profesoriaus žinomumas šovė iki dangaus”, – prisiminė Gintarė.

Žavi atvirumas

Prieš metus pavasarį G. Labotakytė dalyvavo universiteto konkurse ir laimėjo profesorės Birutės Ciplijauskaitės vardo stipendiją, kuri suteikė merginai galimybę išvykti į Saragosos universiteto organizuojamus vasaros kursus ispanų kalbą.

„Ispanijoje praleidau mėnesį, kuris padėjo įtvirtinti kalbos žinias ir pažinti kultūrą, tačiau po mano ilgametės veiklos „Miguelio de Cervanteso“ klube kultūriniai dalykai man jau buvo žinomi, todėl didelės nuostabos nekėlė niekas“, – sakė G. Labotakytė.

Pašnekovė teigė, jog ispanų kultūra, atvirumas, komunikabilumas, noras bendrauti – labiausiai ją žavinčios ispanakalbių savybės, o ispaniška muzika, filmai, gamta, architektūra ir tradicijos ją itin džiugina ir yra labai artimos.

Šių metų festivalio „Primavera en espa?ol“ metu Gintarė Labotakytė (kairėje) moksleiviams vedė protų kovą „Ispanakalbis pasaulis ir aš“.

Tikisi toliau plėsti galimybes

Baigusi viešosios komunikacijos studijų programą, šiuo metu G. Labotakytė mokosi paskutiniame ES viešosios politikos ir administravimo krypties magistrantūros kurse. Pašnekovė tikino, jog pasirinkti bakalauro studijas sunku nebuvo, nes žinojo sritį, kuri patinka ir tinka, o rinkdamasi magistro studijas turėjo tikslą praplėsti savo profilį: „Nors komunikacijos mokslai buvo tikrai puikūs ir man labai patiko, tačiau manau, kad specialistas, išmanantis kelias sritis ir turintis platų spektrą žinių, yra patrauklesnis darbo rinkoje“.

G. Labotakytė teigė, jog tiek bakaulauro, tiek magistrantūros studijos jai buvo ypatingos. „Studijos formuoja žmogų ir aš dabar jau net nenoromis pastebiu klaidinančias straipsnių antraštes, neetišką komunikaciją, gerus komunikacinius projektus, profesionalius viešuosius ryšius“, – sakė pašnekovė, pridurdama, jog politikos ir administravimo mokslai taip pat suteikė galimybę kitomis akimis pažvelgti tiek į šalies, tiek į Europos Sąjungos politiką.

Studentė tikino, jog mėgsta ją analizuoti, gilintis į vykstančius procesus, todėl magistro darbą šiuo metu rašo apie aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politiką.

„Studijos praplėtė mano matymo lauką, o taip pat ir galimybes, – džiaugėsi pašnekovė. – Man patinka mokymosi visą gyvenimo koncepcija, manau, kad tai žmogų verčia judėti į priekį, todėl tikiuosi, kad niekada nenustosiu semtis žinių.”

Sėkmės receptas – veiklumas

G. Labotakytė įsitikinusi, kad didžiausia klaida, kurią daro jaunimas, rinkdamasis profesiją, - per didelis dėmesys toms profesijoms, kurios šiandien yra perspektyvios ir gerai apmokamos. Anot jos, tie, kurie neieško lengviausių kelių, laimi daugiau, todėl kita blogybė, dėl kurios jauni žmonės netenka galimybės mokytis norimą specialybę –XI klasėje apleisti mokomieji dalykai, dėl kurių netenkama galimybės išlaikyti reikalingų valstybinių egzaminų.

„Linkiu nežiūrėti į šį pasirinkimą lyg į savo gyvenimo nuosprendį. Šie sprendimai yra svarbūs, tačiau jie nėra neatitaisomi“, – sakė studentė, teigdama, jog nereikėtų spręsti vėjavaikiškai, tačiau nepasisekus būtina bandyti vėl. Pašnekovė skatino rinktis kryptį, kuri jaunuoliui yra įdomi: „Studijos truks kelerius jūsų gyvenimo metus, ir kad tie metai būtų nuostabūs, turite mokytis tai, kas džiugina“.

Kretingiškė išdavė, jog jai dar neteko siųsti darbdaviams gyvenimo aprašymo ir prašyti darbo – darbas pats ją surado. Už tai dėkinga jaučiasi ir tėvams, kurie padėjo siekti svajonių, ir papildomoms veikloms, savanorystei, todėl jaunam žmogui patarė kuo daugiau veikti.

Nijolė Bertašiūtė

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas