Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos bažnyčia – priešakinė tikėjimo tvirtovė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-04-21
Netradicinėje pamokoje apie Kretingos bažnyčios istoriją dalyvavo Pranciškonų gimnazijos bendruomenė ir būrys brolių pranciškonų.

Pirmosios bažnyčios vietą sergsti Angelas

Gausiai dalyvaujant gimnazijos bendruomenei ir broliams pranciškonams, Kretingos bažnyčios istoriją improvizuotai pristatė patys mokiniai, kuriems pasirengti talkino pedagogai Irma Šedienė, Rasa Žygaitienė bei V. Kuprelis. Skaidrėmis bažnyčios istoriją nuo jos įkūrimo pradžios ligi XIX a. įtaigiai perteikė mokinės Sigita Razmutė ir Luknė Pilibaitytė.

Tam, kad Kretingoje atsirado viena iš seniausių Lietuvoje bažnyčių, daug įtakos turėjo kaimynystė su Prūsija, kur XVI a. antroje pusėje pradėjo plisti protestantizmo idėjos. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1576-1609) paragino katalikų didikus statyti bažnyčias, todėl tuo susirūpino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas bei Kretingos dvarininkas Jonas Karolis Chodkevičius.

Šios bažnyčios rūsyje 1605 m. etmonas palaidojo savo jauniausiąjį sūnų Kazimierą, kuris mirė vos gimęs.

Taip dešiniajame Akmenos upės krante veikusiose Kretingos kaimo kapinėse 1602 m. etmono rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji medinė, skiedromis bei šiaudais dengta bažnyčia. Ją prižiūrėti ir tikinčiųjų dvasiniais reikalais rūpintis J. K. Chodkevičius pakvietė vienuolius bernardinus – į Kretingą atvyko pirmieji 10 brolių.

Pirmosios bažnyčios vietą šiandien pažymi medinis koplytstulpis su Angelo skulptūra J. Basanavičiaus gatvėje.

Bažnyčią paaukojo Dievo Motinai

Legenda pasakoja, kad prieš Salaspilio mūšį J. K. Chodkevičius pasižadėjo Mergelei Marijai: jei ši padės laimėti prieš švedus, jai garbinti pastatysiąs bažnyčią. Laimėjęs šį svarbų mūšį, jis išsyk pasiuntęs žygūną Kretingon, kad perduotų etmono valią. Pastačius pirmąją bažnyčią, ją apžiūrėti su svita atvykęs ir pats fundatorius. Tačiau pamatęs tik mažą medinę bažnytėlę, apstulbo ir įsakė pastatyti didingą mūro šventovę kitapus Akmenos. Kadangi pagal J. K. Chodkevičiaus sumanymą Kretingos bernardinų vienuolynas ir bažnyčia turėjo tapti priešakine katalikybės tvirtove protestantiškos Prūsijos pasienyje, 1603 m. jis paskyrė žemės sklypą mūrinei bažnyčiai ir vienuolynui.

Dėl karo su švedais komplekso statyba kažkiek įstrigo, bet 1607 m. buvo pasirašyta sutartis su Krokuvos mūrininku Kasparu Arkonu, kad jis pagal J. K. Chodkevičiaus pateiktus brėžinus sumūrys vienuolyną, o po to – bažnyčią. Pradėjus vienuolyno statybą, į pietus nuo jo Kretingos dvaro savininkas įkūrė ir mūrinį miestą, kurį pavadino savo vardu – Karolštatu, arba Karolio miestu.

1610-1617 m. šalia dviejų aukštų vienuolyno su uždaru kiemu iškilo gotikinė, vienanavė, bebokštė Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Jos vaizdas per 400 metų nesyk keitėsi, – šiandieną bažnyčia nė iš tolo nebeprimena ankstesniosios.

Pirmosios medinės Kretingos bažnyčios vietą šiandieną mena Angelo skulptūra.

Apaštalas primena bažnyčios fundatorių

Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška 1619 m. liepos 7 d. konsekravo bažnyčią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus titulu, – tuomet įkurta ir Kretingos parapija.

Navos šonuose dar buvo sumontuoti šv. Pranciškaus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriai.

Bažnyčios apsidėje – pusapvalėje nišoje – buvo įrengta presbiterija su tituliniu Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai paveikslu ir altoriumi. Iš bažnyčios jis buvo matomas pro didžiojo altoriaus arką, kurioje vėliau pastatyta Nukryžiavimo skulptūrinė grupė. Ten buvo įrengta tik vienuoliams skirta choro patalpa su stalėmis – maldos suolais. Dabar restauruotos stalės sumontuotos už sienos įrengtoje Kankinių koplyčioje.

Didysis altorius, arba dabartinis centrinis, buvo pagamintas iš medžio, 3 tarpsnių, su kolonomis, kurio piešinys imitavo marmurą. Lietuvoje, menotyrininkų teigimu, daugiau nėra taip savitai dekoruotų altorių. Iki šiandienos išliko 15 drožinėtų altoriaus skulptūrų, – jos vaizduoja šventuosius Joną Krikštytoją, Pranciškų, Dominyką, Joną Evangelistą ir žemiškuosius Jėzaus Kristaus protėvius.

Sakyklą iš pradžių puošė sidabrinės Kristaus ir 10 apaštalų skulptūros. Plėšikaujančiai švedų kariuomenei 1704 m. artėjant prie Kretingos, šios skulptūros buvo išvežtos į Prūsiją ir iš ten nebesugrįžo. Jas pakeitė medinės skulptūros, iš jų ligi šiandienos išliko 3 autentiškos – šventųjų Petro ir Jokūbo bei nežinomo apaštalo.

Nuo kitų skulptūrų gerokai skiriasi knygą prie liemens prispaudęs didžiagalvis apaštalas stambia nosimi, riestais ūsais ir apvaliai kirpta barzda – jo veido bruožai primena paties J.K. Chodkevičiaus atvaizdą.

Titulinis bažnyčios paveikslas, vaizduojantis Viešpaties Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai, yra už centrinio altoriaus.

Balsingiausi vargonai Lietuvoje

Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1649 m. iš Romos parvežė šv. Agnietės, šv. popiežiaus Felikso, šv. kankinių Viktorino, Justino ir Restituto relikvijas.

Bažnyčios gale, viršum vadinamojo bobinčiaus, buvo sumontuoti iš Karaliaučiaus atvežti Švedijoje pagaminti vargonai, ilgą laiką buvę garsiausi visoje Lietuvoje. Keturių aukštų renesansiniai vargonai buvo puošti medinėmis skulptūromis ir ažūriniais bokšteliais. Jie turėjo 3 klaviatūras su 36 balsais.

Buvo pasakojama, kad pirmąsyk jais užgrojus, suskilinėjo bažnyčios skliautai, ir nuo to laiko jais begrodavo tik per didžiąsias šventes. Žmonės ilgai šnekėjo, kad Žemaitijoje nesą nieko balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus.

Puošyba išsiskyrė ir dvigubos dvivėrės pagrindinės bažnyčios durys, puoštos kolonomis, augaliniais motyvais, stilizuotais angelais. Viršutinėje durų dalyje išdrožinėti J. K. Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos Mieleckaitės herbai bei jų šeimos portretinės hermos – atvaizdai.

Vienvėres zakristijos duris taip pat papuošė bažnyčios fundatoriaus ir jo žmonos portretinės hermos bei Jėzaus Kristaus monograma.

Abejos šios durys išlikę ligi šiol. Bažnyčios prieigose šiandien eksponuojamos ir vienuolyno durys, kurias Šiaurės karo pradžioje verždamiesi į vienuolyną, sukapojo grobio ištroškę švedų kariai, – jose gerai matosi kirvių žymės.

Švedų kirvių paliktos žymės vienuolyno duryse (nuotr. kairėje). Gausiai dekoruotos pagrindinės bažnyčios durys.

Kriptose – fundatorių šeimos ir kankinių palaikai

Pagal to meto tradiciją, bažnyčios fundatorius J. K. Chodkevičius rūsyje po didžiuoju altoriumi įrengė kriptą šeimos nariams laidoti.

Į ją pirmiausiai buvo perlaidoti iš medinės bažnyčios pargabenti jaunėlio sūnaus Jono Kazimiero palaikai. 1614 m. į ją atgulė vyriausias sūnus Jeronimas Krizostomas, o 1619 m. – dukterėčia Kristina Marija Chodkevičiūtė-Farenbach bei paties etmono žmona Sofija.

Istorijos šaltiniai mini, kad kriptoje buvo palaidota ir duktė Ona Scholastika Chodkevičiūtė-Sapiegienė, tačiau jos palaikų nerasta.

Šeimos kapavietėje norėjo būti palaidotas ir pats J. K. Chodkevičius. Tačiau anksti tapęs našliu, antrąkart vedė Oną Aloizę Ostrogiškę, o ši jo valios neišpildė ir palaidojo jį šeimos koplyčioje Ostroge, Ukrainoje.

Požemiuose tarp didžiojo altoriaus ir vienuolyno buvo išmūrytas vienuolių laidojimo rūsys, o po kitais altoriais laidojimo kriptas įsirengė garbingi miestelėnai.

Į vienuolyną ir bažnyčią įsibrovę švedai užpuolė vienuolius ir čia pasislėpusius kretingiškius. Tikėdamiesi sužinoti, kur paslėpti turtai, jie nukankino keletą vienuolių, nukapodami jiems ausis, išdurdami akis, nukirsdami rankas, perverdami veidus kardais. Po kankinimų vienuolius su miestiečiais suvarė į požemius ir užmūrijo gyvus, – šiandien toje vietoje įrengta Kankinių kripta.

Motiejus Valančius suteikė atlaidus

Švedų nuniokota bažnyčia ir vienuolynas vėlesniais laikais buvo remontuojami iš naujųjų Kretingos miesto savininkų Sapiegų bei Masalskių lėšų. Atsirado nauji altoriai: Šv. Onos arba Šv. Šeimos, Šv. Barboros, Kristaus kančios ir Šv. Antano.

XIX a. pradžioje bažnyčia vėl buvo remontuota ir atnaujinta: 1875 m. dailininko Napoleono Ordos piešinyje ji vaizduojama su renesansiniu 3 tarpsnių kupolu, bokšte įrengta varpine.

1862 m. į Kretingą buvo atvežtos šv. Pranciškaus ir šv. Antano Paduviečio, o 1868 m. – šv. Klemenso ir šv. Kazimiero relikvijos. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius šias relikvijas lankantiems tikintiesiems suteikė atlaidus.

Šv. Antano relikvijų atvežimo proga buvo atnaujintas šio šventojo altorius, į jį įmontuotas dabartinis paveikslas, garsėjantis stebuklingomis galiomis. Nuo to laiko Kretingos bažnyčia šventojo Antano stebuklais ir jam rengiamais atlaidais išpopuliarėjo visoje Lietuvoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas