|
|
|
Mano, kad trynimasis klasėse rezultato neduos
Siekdama gerinti moksleivių pasiekimus, Švietimo ir mokslo ministerija jau kitus mokslo metus žada pailginti 10-15 dienų. Atsiliepdama į tai, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) sostinėje surengė piketą, kuriame dalyvavo keli šimtai moksleivių bei mokytojų. Kretingiškių tarp jų nebuvo. Pozicijos sutampa „Jei būtų pakvietę, prie šios akcijos būtume ir mes prisijungę, nes nuomonės dėl mokslo metų pailginimo visiškai sutampa“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk. Už borto kolegas palikusių organizatorių elgesį ji pavadino eiliniu išsišokimu. „Kaip tik šiuo metu vyksta darbo grupių pasitarimai, siekiame, kad Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigų profesinės sąjungos susiburtų po vienu sparnu, turėtų vieną pavadinimą, tačiau jie mato save kitame kelyje“, – teigė E. Daniuk. Anot jos, mokslo metų pailginimas norimo rezultato neduos, o tik privers mokinius dvi vasaros savaites kiūtoti įkaitusiose klasėse. Be to, suprastės pamokų lankomumas, nes daugelis vaikų vasaromis nori padirbėti, kai kurie dėl to išvažiuoja ir į užsienius. E. Daniuk nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija ne nuo to galo pradeda. Pirmiausia turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, tai yra peržiūrėtos programos, pratybų sąsiuviniai, vadovėlių turinys – kiek jų menkaverčių išleista, nes dažniausiai esą ir rašo ne mokytojai-praktikai, o prie ministerijos prisišlieję verslininkai. „Cackinasi“ su mažomis mokyklomis Anot profsąjungų susivienijimo pirmininkės, mažose mokyklose reikėtų atsisakyti jungtinių klasių. Dar labiau nesuprantama, kodėl, kai siekiama sutaupyti lėšų, turi būti išlaikomos ir kelis mokinius turinčios mokyklos. „Atvažiavo į Kretingos rajoną ministrė Jurgita Petrauskienė su Seimo Švietimo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, pasakė neuždaryti mažų kaimo mokyklų – ir laikom jas Kalniškiuose, Piliakalnyje. Bet ar tikrai taip turėtų būti?“ – retoriškai klausė ji. Pašnekovė neabejojo, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama neformaliajam mokinių ugdymui. „Ar už tris eurus, kaip dabar skiriama, pedagogui įmanoma vaiką kur nors nusivežti, ką nors įdomesnio parodyti? Tačiau apie didesnį neformaliojo ugdymo finansavimą šiuo metu taip pat net neužsimenama“, – apgailestavo ji. Anot E. Daniuk, mokslo metų pailginimas dviem savaitėmis jokios naudos neduotų. Moksleivių pasiekimai nepagerėtų, nebent šiek tiek palengvėtų dirbančių ir neturinčių galimybės užimti vaikus, tėvų problema. „Deja, yra tokių tėvų, kurie, jei galėtų, visą vasarą vaikus mokykloje pedagogams auklėti paliktų“, – teigė E. Daniuk. O Švietimo ir mokslo ministerija užsibrėžusi tikslą palaipsniui grįžti prie jau buvusios mokslo metų trukmės, kai 2008 m. mokslo metai Lietuvoje truko 39 savaites, kaip daugelyje Europos šalių. Iki 2015 m. jie sutrumpėjo iki 34 savaičių, o programos liko tos pačios. Krūvis – didelis, mokiniai mokosi labai intensyviai. Per visus mokslo metus Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi maždaug tūkstančiu valandų mažiau negu jų bendraamžiai užsienio šalyse. Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, neracionalus atostogų ir krūvio paskirstymas kenkia ugdymo kokybei bei ugdytinių savijautai.
|
|
