|
|
|
Pažintis su rože – iš arčiau
Netoli Klaipėdos, Kalotėje, gyvenanti profesionali agronomė „Pajūrio medelyno“ savininkė Aušra Lėlienė turi bene didžiausią Lietuvoje rožių kolekciją. Apie šios gėlės auginimo ypatumus ji papasakojo Klaipėdos botanikos sode surengtame seminare, mintimis mielai pasidalijo ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. Ir dėl grožio, ir dėl kvapo Pasak lektorės, mūsų klimatas – ne pats palankiausias rožėms. Dengiame jas nuo šalčių, paskui saugome nuo kaitrios saulės, maitiname, laistome ir su jauduliu laukiame pirmųjų žiedų. Tiesa, kad rožės reikalauja daugiau dėmesio, tačiau tai – vienos gražiausių, ypatingų, turinčių savo nepakartojamą charakterį gėlių. Tereikia žinoti ir vengti nevykusių rūšių. Pati A. Lėlienė rožėmis susidomėjo prieš 40 metų, dar būdama studentė. Besimokydama tuometinėje Žemės ūkio akademijoje savo dėstytojui vasaros metu padėjo akiuoti rožes. „Nustebau pamačiusi daugybę įvairių veislių ir mintyse sau tariau: kada nors ir aš jas dauginsiu, turėsiu jų dar daugiau“, – atviravo pašnekovė. Po keleto metų, dėstytojui padedant, ji įakiavo pirmuosius 200 erškėčių, kurie kitais metais virto nuostabiomis įvairiaspalvėmis rožėmis. Ir taip kasmet rožių veislių skaičius didėjo. Pradžioje daugino apie 60 veislių, skirtų auginti šiltnamyje, t. y. skinti žiedus. Laikui bėgant, norėjosi, kad rožė augtų lauke ir puoštų aplinką. „Kasmet iš įvairių šalių įsigydavau vis įdomesnių veislių. Asortimentas labai išsiplėtė, kai 1990-aisiais nuvykau į Maskvos botanikos sodą. Savaitę ten padėjau akiuoti rožes, o už gerą darbą gavau ir parsivežiau daugiau kaip 100 įvairių veislių“, – pasakojo ji. Dabar A. Lėlienė augina nuo žeme besidriekiančių iki 6 metrų aukštį pasiekiančių „laipiojančių“ rožių. Stengiasi rinktis tokias veisles, kurios gerai žiemotų, būtų atsparios ligoms, gausiai žydėtų ir skleistų nuostabų kvapą.
Kaip jas sodinti Geriausia rožėms – saulėta sodo vieta, tačiau tinka ir dalinis pavėsis. Visiško pavėsio šios lepios gėlės nemėgsta, kaip ir atviros, labai vėjuotos, šaltos vietos. Rožės neaugs ir ten, kur aukštai gruntiniai vandenys. Anot lektorės, ypač svarbu tinkamai paruošti dirvožemį. Tai daryti iš anksto, prieš sodinimą. Rožėms tinka lengvo priemolio dirva, turinti daug perpuvusios organinės medžiagos. Dirvos purumui padidinti galima pridėti perpuvusio mėšlo, smėlio. Ruošiamas dirvos sluoksnis turi būti apie 40-50 centimetrų gylio. Jei dirva molinga, reikia dėti neutralių ir su trąšomis durpių. Sodinukai dažniausiai parduodami konteineriuose, todėl rožes galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Anksti pavasarį pasodinus su lapais, reikia saugoti nuo netikėtų šalnų. Sodinant rožes, labai svarbūs ir tinkami atstumai: per retai pasodintos neatrodys dekoratyviai, o per tankiai ir nesant geram vėdinimui, greičiau susirgs grybinėmis ligomis. Floribundinės, arbatinės- hibridinės rožės sodinamos kas 35-45 centimetrus, o parko – kas 0,5-1 metrą. Sodinti reikėtų tokiame gylyje, kad akiavimo vieta būtų 2-4 centimetrais giliau žemės paviršiaus. Rožės šaknys duobėje neturi užsilenkti. Pasodinus reikia gausiai palaistyti. „Mūsų skiepytos rožės užrišamos lipnia juosta, kurią reikia nuimti prieš sodinant“, – paaiškino A. Lėlienė. Pirmametį rožės daigą pasodinus būtina bent ketvirtadaliu patrumpinti. Jei sodinukas antrametis ir suformuotos kelios šakos, leisti žydėti. Rožių šaknų sistema – labai giliai, todėl įsišaknijusio krūmo nereikia dažnai laistyti. Per sausras patariama laistyti gausiai, bet ne dažnai, o vanduo turi būti nešaltas. Tinkamai paruošus dirvą, pirmaisiais metais tręšti nebūtina. Po metų, anksti pavasarį, reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis, palaistyti. Jei rožės gerai auga, lapai vešlūs, žiedai dideli ir išsivystę, tręšti nereikia. Gausiai žydinčias floribundines rožes reikėtų kas 20 dienų patręšti kompleksinių trąšų 0,2 proc. koncentracijos tirpalu. Pavasarį rožės nugenimos iki sveiko stiebo, išpjaunamos senos, apšalusios šakos. Vasarą nukarpomi peržydėję žiedai. Karpyti reikia aštriomis žirklėmis. Pjūvis turi būti įstrižas, apie 1 cm aukščiau akutės. Kaip prižiūrėti Daug žalos rožėms padaro grybinės ligos ir kenkėjai. Pastebėjus ligos pradžią, stengtis nustatyti, kokia tai liga, ir nupurkšti tinkamu preparatu. Profilaktiškai nuo ligų ir kenkėjų galima purkšti biologiškais augalų antpilais, nuovirais. Tinkamą chemikalą padės išrinkti pardavėjas. Purkšti reikia nelietingą, nevėjuotą dieną. Anot pašnekovės, tinkamai ir su meile prižiūrėtos rožės džiugina visą vasarą ir rudenį. Atvėsus orui, lapkričio pabaigoje, rožės pradedamos ruošti žiemai. Nukarpomi žiedynų išsišakojimai, surenkami visi lapai nuo augalų ir žemės. Ištaikius dieną be lietaus, nupurškiama vario sulfato preparatu. Durpėmis dengiama apie 20 cm tik pradėjus šalti. Apsaugoti nuo šalčio tinka ir eglišakiai. „Mūsų šeimos mėgstamiausios – kvapniosios rožės. Dabar sukurta naujų veislių, žydinčių ne vieną kartą, atsparių šaltoms žiemoms“, – sakė A. Lėlienė. Vasaros pradžioje, pražydus rožėms, pašnekovės šeima jau daug metų rengia Rožių šventes, kurių metu renkamos ir karūnuojamos gražiausios rožės. Vyksta puokščių komponavimo konkursas, skaitomos paskaitos, koncertuoja vaikai ir atlikėjai. Pabuvę tokioje šventėje, svečiai skirstosi geros nuotaikos, ir tą nuostabią, karališką gėlę, anot pašnekovės, pamilsta dar labiau.
|
|
