Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 16 %
Naktį1°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Liečynas druožiejou – kap draugės

  • Būkem žemaitē
  • 2017-02-28
Raimunds Puškuorius sava dėrbtovie pri stala vakaras būn kap prikalts – neatsėspėr puomiegiuou dėrbt liečynas.

Artiejėnt vėina spalvingiausiu mūsa tautuos švėntiu – Ožgavieniems, kretingėškis tautuodailininks Raimunds Puškuorius sava dėrbtuviu stala viel apsėkruovės galybė patėis sukurtu kaukiu, Žemaitėjuo vadėnamu liečynuom.

Geriausis muokytuos bova tievs

Po teisybė, kėtas tuos kaukės jau onkstiau yr ėšdruožtas, šiuom dėinuom baigts naus Kanapėnis, bet Raimiou ryt puoryt dar būtėna rek sospiet padėrbt ėr Lašėnėni.

„Platelių Ožgavieniu kaukiu muziejaus vadė Alduona Kuprelytė skombėna – nuor i paruoda ėšstatyt, o kap būs vėins pats Kanapėnis be Lašėnėni?“ – puorėna „Pajūri naujienu“ pašnekuovs.

Kartas vėina kaukė ons, sakė, ėšdruož ėr per darba dėina, bet ta darba dėina tumet trunk tėkra ne aštounės valondas. „Nu bet kumet tori ikvėipėma, tumet tuos valondas prabieg laba greta, ėr patiam atsėtraukt nesėnuor“, – sakė R. Puškuorius.

Kuokė liečyna – linksma, gerašėrdė, klastinga, sokta a liūdna kap žemės ka būtu pardavusi išes, Raimis žėna ėš onksta, bet kartas anam padiktou ėr pats medis. Tėksliau – lėipa.

„Mona tėivalis – tautuodailininks omžėna atėlsi Anicets Puškuorius – vėsa gyvenima liečynas druožė ėš lėipas, o jau tas skulptūras, katruos stuov laukė, – ėš patvaresni oužuola. Tep ėr aš darau“, – sakė pašnekuovs, katruo stuogastolpe, kuoplytstolpe pouš ne tik Kretinguos, bet ėr kėtus aplinkėnius rajuonus, paėiškuojės anū aptėktumi net užsienie.

Ožgavieniu ryta po Kretinga pasėžmuoniet išes ėr ėlgaplaukė mergelė, ėr tas sokts pėrklys.

Je dabar rektu soskaičiout, kėik tū medėniu liečynu ėr dekuoratyviniu kaukiu lig šiuol yr pridėrbės, Raimis turietu gera galva pasokt. Saka, kuoks tūkstontis būtu tėkra.

Kol bova mažus, druoždava kuokius nuors maluonius padarelius: vuoverėkė, ereli ar kėta gyvūneli. Vėina karta, po daug metu, Kretinguos bažnyčiuo po Sumuos sosėtėkės sava bovosė muokytuojė Šarkienė, baisiause nusteba, ka tus, vaka ronkuom darytus, darbelius ana išsauguojė.

Raimunda keliuonė į mena pasauli prasidiejė dar Skaudaliu kaimė, kor ons gėmė ėr auga, tik paskiau so šeima parsėkraustė i Kretinga.

„Ėš tėivali druožt išsimuokiau diel tuo, ka vėskas mon, smalsiam vakuteliou, bova padieta po nuosė: stals, kalts, medis, gavau daug patarėmu, dar prisidiejė ėr mona patėis dėdelis nuors“, – prisipažėna ons, pasėdžiaugė, ka ėr do sava sūnus – Neriju ėr Mariu – tuokiu puomiegiu yr oždegės.

Po kaima – so sėjuonu ėr lakierkuom

Ėš pradžiu Raimunds so tievo sava ėšdruožtas kaukės pristatydava Klaipiedas dailės kombėnatou, tas po mena tarybas ivertėnėma per dailės krautovės pardoudava, o druožiejams nubyriedava vėina kėta kapeika. Bet tievou ėr sūnou Puškuoriams būdava džiaugsma ėr ka tuos liečynas žmuonims patink, ka anas perk.

Tėisa sakont, ėr dabar Raimonds gaun užsakymu padėrbt kuokė nuors dekuoratyvėnė, ont sėinas kabėnama, kaukė arba liečyna, so katra gal per Ožgavienės et „žydeles“ ėr lig devinta prakaita prisiblūdyt.

„Tėivalis dėrbdava cėguonus, raganas, šondaktarios, skruoblėnius, arba kėtep sakont, perdžiūvosios Kanapėnios, rėibios Lašėnėnios, tū pati dėrbu er aš, je rek, pagražėnu dažas, avėis kailes, lėna pakuluom ar šniūras, katrus daugiause nauduo laivams prišvartoutė “, – atvėrava R. Puškuorius.

Onkstiau ons pats, saka, so draugu kompanijuom per Ožgavienės, persėrėngės persuonažas, linksmindavuos ėr kėtos palinksmindava. Papasakuojė ne vėina nutėkėma, katrū patyrė Ragovėškiūs, kaimynu nuomininka Puovili tievėškie.

„Vėsė tumet bovuom po liečynuom, bet joukingiausia – kaimynė. Pati tuokė maža ūgi, plati kap bačka, sveronti kuokius 140 kiluogramu, – tata mūsa Muorė. O aš pasėvertiau i muotrėška: užsėsegiau tuos kaimynės dėdeli stanika, apsėvėlkau sava žmuonuos rauduona bliuska, kažkuoki longouta sėjuona, žondą, lūpas ėšdažytė, bet ku daryt, ka tuos kuojės – vyriškėnės, i žmuonuos batus nikap netelp. Prisiminiau, ka prieš daug metu, stiliagas bruoli Benjamina paragints, Klaipieduo bovau nosėpėrkės tuokės vaikiams tumet laba madingas lakierkas so paaukštinto pakolnio. Po tėik metu atradau aš anas paliepie – nu, jedrytabalai, kuoki tata graži merga iš monės išejė!“ – gyries ons.

Vėinor i kopra čiut negava, kėtor – sarmata patyrė

Raguvėškiu kaimė persirėngiele dainiuodami, so armuoškė grajydami ejė ėš vėinuos truobuos i kėta, bet daugiause vis tėik – pas pažistamus.

Puovili tievu nomus rada atrakintus, bet toštius, muotina tvartė žygiavuos, o grižusi ama neteka.

„Siedam vėsus būrys anuos vėrtuvie pri stala, Muorė ėš lėntynu i krepšios dedas, kas po ronka pakliūn – ougienės, indus, poudus, droska... Šeimininke beveizont trūka kontrybė, čiut negavuom pert – gera, ka Puovilis laiku spiejė sava liečyna nu veida nusiimt“, – joukies Raimunds.

Paskiau „žydele“ per vėsa kaima kulniava ligi Puovili tieva pusseserės. Ta gyvena daugiabutie. Barškink nabarškinės i duris, yr Ožgavienės, bėjė „žydu“, neatidara. Puovilis pradiejė dievagoutys, ka yr atejės vėns pats. Šep tep pavyka tou teta apmaut. Kap šėndėin Raimis atsėmen – sugarmiejė i vėdu, kombarys tuoks pailguoks, senuovėšks pečios somūryts. Šeimininkė truobuos galė pri longa tyle stuov ėr žiūr, kas tuoliau būs.

„Aš aukštu balsu trauku daina po dainuos, kol galū galė drauga ėšsėlyga, ka mumis pavaišins. O ta šeimininkė, i vėrtovė edama pro šali, tik brūkšt iš apatiuos po tou sijuonu mon tėise per šakuma: „Šėta tau ėr mergelė!“, – sušoka. Vo gieda monėj pasėdarė, juk tumet dar bovau šmuota jaunesnis“, – prisipažėna R. Puškuorius.

Kėtuo tuo patėis kaima truobuo Raimunds šuoktė ėšvedė tuoki jauna vaiki – nebžėna, a šeimininku sūnu, a žėnta. Tas tik glaustuos, tik graibuos apie biusta patenkints, sopratės, so kou šuok, paklausė, diel kuo tuos merguos žonda tep baduos? „O ont luovas siediejosi sena muočiutelė pati savės garse klausiniejė: „Nu kas ta merga yr... Nu kas ta merga yr?..“ Po kažkelinta tuoki klausima pati sau ėr atsakė: „A... jog čia ta naujuoji Raguvėškiu muokytuojė!“. Tuoki atsakyma ėšgėrdės, je nuori, ėš kaliuošiu krėsk“, – dar ėr dabar prisimėnės smage kvatuojuos i 63 gyvenima metus įkabėnės kretingėškis tautuodailininks.

Barbė-Devyndarbė

Kiekvėinas Ožgavienės Raimundou reišk gera nuotaika, bet prisipažėna, ka pastarases metas bėški pats yr apkiautės, nebe tėik benuor draskytėis.

Je tep ėr yr, ta tėkra ne diel omžiaus. R. Puškuoriou entuziazma ėr jiegu daug kas gal pavydiet: per dėinu dėinas, kumet tik tor laisva laika, druož medi, Kretinguos miesta seniūnijuo yr sporta organizatuorios, bistros kap vies „Grifūs“ – Kretinguos leda rėtuli kuomanduo, katra ėr nesene ėš Lėipuojės griža 7:2 nugaliejosi latviu „Bėtės“.

Ne be rekala kaimyns, tuoks pat Kretinguos rajuonė garsus tautuodailininks Aduolpis Viluckis, kažkumet Raimunda trisdešimtmeti pruoga iš medi anū tuoki ėr išskaptava: ronkuos – kamuolys, kastovs ėr kalts, vo ont kuoju – ledžingas. Tas medėnis, dėdėle ėškalbings paveikslus ėr šėndėin tebepouš R. Puškuoriaus dėrbtuviu sėina.

Poslapi sorėktavuojė „Pajūri naujienas“

---

MŪSA KŪRIEJE

Žemaitio geismie

Nu omžiu glūdumū,

Prabuočiu aukurū

Eškeravuojosi ėstuorėje ėr kalba,

Nu kronta Baltėjuos

Lig Nemona vaguos

Če oužoulynā Žemaitėjė sauga.

Kor Mėnėjė sriaunė

Dobysas vingiū vinge,

Piliakalne švėntė,

Ėšlėkė nepradėngė,

Atlaikė karus-marus,

Apgynė pėlės-dvarus –

Lig šiuole žemė šė garbėnga.

Klestiek poikė šveisė,

Mums muotėna esė –

Mes tava vakā, Žemaitėje,

Nu kronta Baltėjuos

Lig Nemuna vaguos –

Laukā derlingi, douna padalėjė.

Nijolė RIMKIENĖ

Vėzėjė į vaikystė

Vo kap nuorėtiuo da sogrįžtė

Aš į vaikystė sava,

Tik negalio vėsā berastė

Ni znuoka, kor ta truoba bova.

Tik bežvalgaus i plyna lauka,

Nieks monės če jau nebelauk.

Kor kūtė, daržinie, kor pėrtės,

Kor šolinys so ėlgo svėrtė?

Nebatsenko vėsā tuos vėitas,

Kor longā net ėš tuola šveitė.

Kap suodnos nuognē mon kvepiejė,

Ka vėišnės, vuobilis žydiejė.

Pavasari gondrā liob parliektė

I sena lėzda sava,

Putam ė vakus ėšperiejė –

Laimingė kleketava.

Vo žardėinuo prūdalis bova,

Ten ė pylūtė plodoriava,

Vo kalakotė šaukė gvaltas:

Ratavuokėt mona vakus.

Vo kėik pu kėima nulakstyta,

Kėik če piedieliu bov įminta

Krūmalē vėsė ėšbraidytė,

Negalio vėskuo aprašytė.

Juzefa JUCIENĖ

---

ŽUODYNS

Atkragintė – atversti

Budavuonė – statyba

Darkačytė – darkyti

Moštrikis – garstyčios

Motė – burna, veidas

Goira – suglebimas

Bukiets – puokštė

Buktis – iškilimas

Bulbynė – bulvienė

Budinks – pastatas

Gatavytė – ruošti

Ožganiedintė – patenkinti

Učytė – ugdyti, mokyti

Švabs – netikęs, nevykęs

Švaipa – kas dažnai juokiasi, krizena

Šunbalis – menkas, prastas pokylis

Pliorzavuotė – niekinti, peikti


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas