Ar reikia keisti ilgamečius vadovus?

– Kažin, ar verta tai daryti. Kas garantuos, kad atsiras geresnių vadovų? Tie, kurie dirba ilgą laiką, turėtų geriausiai suprasti savo vadovaujamą įstaigą, jos galimybes, geriau ją valdyti, negu visiškai naujas žmogus. Pavyzdžiui, ilgamečiai mokyklų vadovai puikiai pažįsta savo mokytojus ir mokinius. Tai yra didelis pranašumas. Sovietiniais laikais buvo garbė išdirbti vienoje vietoje daug metų, o dabar sijoja visus, kaip miltus.

– Taip, reikia. Kai kurie vadovai tikrai yra užsisėdėję, o kiek gabių jaunų žmonių neranda darbo. Patirtis – svarbu, tačiau nemažiau svarbu jaunos veržlios idėjos, kuriomis kvėpuoja jaunimas. O vyresni vadovai – gudrūs, jie nebenori dirbti, tik sėdi uodegas parietę. Visai kas kita – darbuotojai, nemanau, kad juos taip pat reikia keisti. Jie – tik paprasti žmonės, kurie stengiasi dirbti gerai, nes nenori prarasti savo darbo vietos.

– Užsisėdėjęs vadovas nėra gerai, nes ilgainiui jis įveda savo tvarką, kuriai visi turi paklusti. Kai valdžia keičiasi, pasitempti priversti ir kiti darbuotojai. Žinoma, yra ir gerų, ir blogų vadovų. Daug kas priklauso ir nuo to, kas juos vertina. Galbūt geriausia būtų, jei kiekvieno vadovo įdirbį ir kuriamą naudą vertintų mokyklos, tėvų bendruomenės. Juk kam keisti vadovą, jeigu visi sutinka, kad jis dirba puikiai.

– Be abejo. Rotacija privalo būti, bent kas trejus-ketverius ar penkerius metus. Nesąmonė, kad kai kurie direktoriai toje pačioje vietoje sėdi po dvidešimt metų. Taip, kaip renkame prezidentą, taip kolektyvuose būtų galima rinkti ir vadovus. Dabartinė tvarka tikrai turi keistis. Esu įsitikinęs, kad naujovės bet kokioje situacijoje yra tik į naudą. Naujas vadovas su savo įkvėpimu, polėkiu, užmojais, idėjomis gali priversti važiuoti ir seną mašiną.

Kalbino Viktorija PUIDOKĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS