Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Su kardiologija savo ateitį ketinantis sieti kretingiškis Arnas Karužas teigė norįs tapti tokiu gydytoju, kuris ne tik būtų užtikrintas dėl savo sprendimų, bet jaustų pacientų pasitikėjimą.

Sveikatos mokslų profesijų kryptys šiandien Lietuvoje ne tik kvestionuojamos kritiškai mąstančios visuomenės, bet ir brandina mūsų šalies geriausius medikus. Puikus to pavyzdys – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentas kretingiškis 24-erių Arnas Karužas, pelnęs jau tris vardines stipendijas, tarp kurių – ir prezidentinė.

Medicinos fakulteto šeštakursį A. Karužą, savo sąskaitoje jau turintį prof. Kazio Oželio bei Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio vardines stipendijas, praėjusiais metais vėl lydėjo sėkmė – 2016 metų rugsėjį studentui įteikta Prezidento Kazio Griniaus stipendija.

Vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį studentas buvo įvertintas biomedicinos mokslų srityje – visuomeninė veikla. A. Karužas kartu su LSMU, Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija įgyvendino šešias visuomenines akcijas Kaune bei Vilniuje, kurios įtraukė daugiau negu 2 tūkst. žmonių, dvejus metus pirmininkavo LSMU Studentų mokslinės draugijos Kardiologijos būreliui, kurį sudaro per 250 narių. Taip pat būsimasis medikas pasižymėjo organizuodamas ne tik įvairias mokslines konferencijas universiteto bendruomenei bei praktinius seminarus studentams, bet ir surengė vienerių metų trukmės specializuotus mokymus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, kurie buvo vykdomi LSMU Kardiologijos klinikoje.

A. Karužas buvo vienas iš iniciatorių ir pagrindinių organizatorių LSMU Kauno klinikų surengtoje tarptautinėje Europos kardiologų draugijos akredituotoje (EBAC) konferencijoje – „Multimodality imaging in cardiology“ bei vienas iš jau du kartus vykusios „Jungtinės Kardiomokslų Mokyklos“, skirtos LSMU ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentams, sumanytojų bei įkūrėjų.

„Prezidento Kazio Griniaus stipendija – aukščiausias apdovanojimas Lietuvoje už nuopelnus mokslinėje, visuomeninėje veikloje bei stuijose“, – prezidentinės stipendijos svarbą pabrėžė vaikinas.

Paklaustas, ką gi būsimajam medikui reiškia toks įvertinimas, A. Karužas tikino besidžiaugiantis, nes toks pripažinimas skatina stengtis dar labiau ir suteikia stiprios motyvacijos žengti pirmyn, neužmirštant komandos, vadovų, kuriems esąs labai dėkingas, indėlio.

Europos kardiologų kongrese Romoje kartu su komanda A. Karužo pristatytas darbas pateko į geriausių tezių kategoriją.

„Tada pirmą kartą pamačiau, kas yra „lašo“ formos širdis“, – prisiminimais dalijosi studentas, pridėdamas, jog nuo to laiko ir domisi biomedicinos mokslais, kuriuose labiausiai mėgsta nuolatinę dinamiką bei galimybę panaudojus sukauptas žinias padėti žmonėms.

Pirmiausia, A. Karužas teigė išsikėlęs tikslą tiesiog įstoti į šią specialybę, nes žinojo apie griežtą atranką. Įgyvendinęs šį žingsnį, jaunasis medikas siekė išbandyti savo jėgas tarp stipriausiųjų Lietuvos studentų. Sėkmingai vykdydamas ir šį etapą – visus šešerius studijų metus A. Karužas žibėjo pirmajame geriausiai besimokančių kurso studentų trejetuke, – dabar pašnekovas teigė norįs sukaupti pakankamai teorinių, praktinių žinių. Apibendrindamas, kokiu mediku tikisi tapti, A. Karužas sakė, kad siekia būti visiškai atsakingas ir tvirtas už savo sprendimus bei toks, kuriuo pacientai gali pasitikėti.

„Reikalaujama iš esmės visko, ko tik galima reikalauti iš žmogaus, – paklaustas apie reikalavimus būsimiesiems medikams atviravo studentas. – Dažnai prašoma žinoti viską ir visada, kiekvieną dieną būti pasiruošusiam, pasiskaičiusiam, mokėti bendrauti su pacientais, išsisukti iš keblių situacijų, priimti greitus ir atsakingus sprendimus.“

Abipusis rezultatas

A. Karužas teigė jau antraisiais studijų metais apsisprendęs ir užsibrėžęs tikslą tapti gydytoju kardiologu: „Tai plataus profilio specializacija, kurioje yra dar daug smulkesnių pasirinkimų. Visus pastaruosius metus daug laiko skyriau šiai sričiai.“

Vaikinas pasakojo, jog antrame kurse įstojo į LSMU Studentų mokslinę draugiją ir prisijungė prie kardiologijos būrelio, o ketvirtaisiais mokslo metais tapo jo pirmininku. Taip pat aktyviai reiškėsi mokymuose, seminaruose, susirinkimuose, skirtuose gilinti žinias bei įgūdžius, susijusius su šia sritimi, pradėjo savanoriškus budėjimus Kardiologijos klinikoje ir dalyvavo įvairiose intervencinėse procedūrose.

Anot jo, ši kryptis išsiskiria specialistų paklausa: kardiologijos skyriai nuolatos būna perpildyti, nes su širdies bei kraujagyslių patologija susiduria daugiausia žmonių pasaulyje.

„Tiek gydytojas, tiek žmogus turi šansą gauti reikšmingą teigiamą rezultatą – nors daugelis ligų ir būklių dažnai koreguojamos ar stabilizuojamos tik simptomiškai, stipriai pagerinama pacientų gyvenimo kokybė“, – kitą aktualų būsimajam medikui aspektą išskyrė A. Karužas.

Studentas patikino, jog jam asmeniškai svarbu ir tai, kad kardiologiniams pacientams pasireiškus ir kitų organų sistemų problemoms, medikas turi galimybę ne tik koreguoti tuos pokyčius, bet ir pats kliniškai tobulėti.

Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos kardiologų draugija bei Lietuvos širdies asociacija Arnas Karužas įgyvendino Pasaulinės širdies dienos akciją.

Auga domėjimasis mokslo inovacijomis

Rugpjūčio pabaigoje Romoje vyko žymiausias pasaulyje kardiologijos specialistų renginys, kuriame progą sudalyvauti turėjo ir A. Karužas – „Europos kardiologų draugijos kongresas 2016“. Jame apsilankė 35 tūkst. dalyvių.

„Tai buvo rekordinis skaičius, parodantis, jog domėjimasis mokslo naujovėmis ir galimybė išgirsti geriausius pasaulyje pranešėjus tampa vis svarbiau kiekvienam specialistui“, – įspūdžiais dalijosi studentas.

A. Karužas prisipažino, jog nuostabą jam sukėlė ne tik dalyvių gausa, bet ir tai, kad renginyje dalyvavo kardiologijos ekspertai iš daugiau negu 140 šalių.

Būsimojo mediko pasakojimu, kongresas šį sykį buvo skirtas širdies komandos temai: „Analizuota bendradarbiavimo svarba tarp įvairių sričių specialistų, kurie susiduria su kardiologiniais pacientais ir jų bendro darbo galimybėms, gerinant diagnostikos bei gydymo kokybę.“

Anot pašnekovo, kongrese vienu metu vyko daugiau negu 50 skirtingų sesijų, iš kurių nemaža dalis buvo interaktyvios, papildytos diskusijomis bei praktiniais mokymais, o be įvairių pranešimų ir užsiėmimų, renginyje buvo pristatomos atrinktos geriausios tezės, kurių organizatoriams buvo pateikta daugiau negu 11 tūkst. Komandos, kurios dalimi buvo ir A. Karužas, darbas išrinktas į geriausių tezių sekciją ir buvo vienintelis iš Lietuvos, patekęs į šią kategoriją.

Europos kardiologų draugijos kongresą vainikavo Popiežiaus Pranciškaus vizitas. A. Karužas pasakojo, jog pontifikui pasveikinus visus dalyvius bei palaiminus svarbų kasdienį kardiologo darbą, Popiežiui buvo įteikta ir simbolinė dovana – stetoskopas (medicininis prietaisas vidaus organų sukeliamiems garsams klausyti).

Iššūkiai jauniesiems medikams

A. Karužas teigė, kad jaunųjų medikų bendruomenė Lietuvoje dabar itin iniciatyvi: „Neseniai atsikūrė Jaunųjų gydytojų asociacija, kuri aktyviai dalyvauja sveikatos politikoje ir bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija, aiškiai išdėsto dabartines sistemos problemas, pabrėžia, kad medikas turi dirbti už adekvatų atlyginimą, o pacientų duodamų nelegalių pinigų turi nebelikti“.

Anot studento, dabartinė karta stengiasi dirbti gerai ir greitai įvaldo naujausias medicinos technologijas, dėl kurių kartais taip sunku senosios kartos gydytojams.

„Inovacijos diegiamos vis sparčiau, todėl mūsų iššūkis – visada žinoti ir būti įsisavinus naujausius įrodymus bei algoritmus“, – sakė A. Karužas, teigdamas, jog esminiai reikalavimai gydytojams nesikeičia, tačiau vis labiau pabrėžiamas kokybiškas bendravimas su pacientais ir to svarba diagnostikoje bei gydyme.

Nijolė BERTAŠIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas