|
|
|
Kodėl mūsų rajonas pirmauja pagal sergamumą apskrityje
Nors Kretingos rajone nuolat fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Klaipėdos apskrityje, tačiau mūsų medikai neskuba skambinti pavojaus varpais. Anot jų, oficialią statistiką gali išpūsti tai, kad žmonės yra tiesiog pavyzdingi ir kaskart susirgę kreipiasi į gydytojus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas pateikė duomenis, kad sergamumas Kretingos rajone – 98,1 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. „Tačiau iš 387 susirgimo gripu atvejų – tik 19. Taigi didžiąją dalį sudaro ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kol kas gripo epidemijos grėsmės tikrai nėra – tai pasakytina ir apie kitus rajonus“, – užtikrino Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė. Epidemija skelbiama tuomet, kai gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų ir sergamumas šiomis ligomis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę. V. Verbutienės pateiktais duomenimis, iš viso per 2016 metus mūsų rajone užregistruoti 585 gripo atvejai, 2015 metais jų buvo 626; ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų 2016 metais buvo 11 tūkst. 373 atvejai, 2015 metais – 8 tūkst. 38 atvejai. Gali neatspindėti realybės V. Verbutienė mano, kad oficiali statistika, kurioje Kretingos rajonas pirmauja pagal sergamumą visoje apskrityje, gali ir neatspindėti realios situacijos. „Galbūt mūsų rajono gyventojai yra kaip tik pavyzdingi: susirgę skuba kreiptis į medikus, kad jie nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą. Jei žmogus gydosi namie pats, tai jo susirgimas ir lieka neužregistruotas“, – pastebėjo V. Verbutienė. Šią nuomonę palaikytų ir Kretingos šeimos medicinos centro vadovė bei bendrosios praktikos gydytoja Augenija Juknevičienė. „Apie tai diskutuojame ir su kolegomis – neatrodytų, kad Kretingos rajonas būtų išskirtinis pagal sergamumą. Galbūt mūsų rajone yra daug dirbančių žmonių ir jiems susirgus būtina kreiptis į gydytojus, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tarkime, Skuode yra daugiau bedarbių, tai galbūt jie lengvesnius susirgimus išsigydo savarankiškai, – kalbėjo A. Juknevičienė. – Be to, dauguma mūsų žmonių iš tiesų yra labai atsakingi – dažniausiai į gydytojus kreipiasi dar ligos pradžioje ir retas kuris pasirodo jai užsitęsus. Pacientai bijo komplikacijų ir nerizikuoja.“ Sveikatos kultūra – dar neįsišaknijusi V. Verbutienė akcentavo, jog norint išvengti susirgimų, būtina laikytis prevencinių priemonių: stiprinti sveikatą, stengtis neperšalti ir vengti kontakto su sergančiaisiais. „Svarbu mokyklose, darbovietėse, o ir namuose nuolat vėdinti patalpas, jas valyti drėgnu būdu. Artimu kontaktu laikomas vieno metro atstumas, tad su sergančiuoju reikėtų bendrauti stovint tolėliau. Na, o jei jau žmogus susirgo, jis gydytis turėtų namuose ir neskleisti užkrato eidamas į darbą ar lankydamasis renginiuose. Jei labai būtina – bent jau dėvėti kaukę, čiaudėdamas ar kosėdamas – burną prisidengti servetėle“, – vardijo V. Verbutienė. A. Juknevičienės pastebėjimu, ne visi teikia reikšmės tinkamai aprangai, o tai yra būtina norint išvengti ligų. „Ypač jaunimas vaikšto plikomis nugaromis, be galvos apdangalų, – sakė A. Juknevičienė. – Taip pat svarbu ir asmens higiena – reiktų visiems įprasti dažnai plauti rankas, nes tai yra labai efektyvi prevencija. Reiktų rankas plauti ir grįžus namo iš parduotuvės, darbovietės, darželio, mokyklos.“ Nors šios taisyklės yra visiems žinomos, tačiau net ir medikai pripažįsta, kad jos dar ne visiems yra tapę įpročiais. Pavyzdžiui, dar nėra tvirtos tradicijos nešioti apsaugines kaukes – jas užsidėjusieji sulaukia didelio dėmesio, klausimų, kiti gi net imasi tokių žmonių šalintis. „Sveikatos kultūra dar nėra tvirtai įėjusi į mūsų gyvenimą. Bet turime ne tik vertinti laisvę elgtis, kaip norime, bet ir gerbti kitus žmones ir stengtis nepakenkti jų sveikatai“, – įsitikinusi V. Verbutienė. Skiepijasi per mažai Pastebima, kad kol kas dar mūsų šalyje žmonės vangiai naudojasi ir galimybe pasiskiepyti nuo gripo. Kretingos rajone per 2016 metus tai padarė 906 asmenys, per 2015-uosius – 855. Nemokamai gripo vakcina Kretingos rajone buvo paskiepyti 2016 metais – 795 asmenys, 2015 metais – dviem mažiau. Nemokamai skiepijami asmenys, priklausantys rizikos grupėms, – sergantys lėtinėmis ligomis bei vyresni negu 65 metų. „Taigi per 2016 metus mokama vakcina nuo gripo pasiskiepijo 111 asmuo ir nors šis skaičius kasmet auga, visgi skiepijimosi apimtys yra per mažos, – sakė V. Verburtienė. – Taip yra todėl, kad šiuo metu visuomenės požiūris apskritai į visus skiepus yra prieštaringas, keliantis daug diskusijų. Turime didelę problemą dėl to, kad ne visi vaikai skiepijami valstybės rekomenduojamais skiepais, numatytais pagal kalendorių. Su tuo susiduria ir kitos valstybės, kai kurios jų skiepijimą įteisino privalomu. Tikimės, kad ateityje šiuo klausimu bus sureguliuota ir mūsų šalies teisinė bazė. Juk, pavyzdžiui, ir skiepai nuo gripo yra rekomenduojami net nėščiosioms, taip apsaugant ir ją, ir vaisių nuo galimų komplikacijų.“
|
|
