„Terekas“ aštuntąkart pelnė auksą

Kretingoje įsikūrusi 54-erių verslininko Juozo Maksvyčio vadovaujama bendrovė „Terekas“ jau aštuntą kartą pamečiui Vyriausybės vadovų buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtu Aukso medaliu už novatoriškiausią Lietuvos metų gaminį – šįkart už PET (plastiko) taros pūtimo įrenginį „Flex Blow („Lankstus pūtimas“) 6-4“.

Juozo Maksvyčio rankose – aštuntas aukso medalis už novatoriškiausią Lietuvos metų gaminį. Kairėje – Premjeras Saulius Skvernelis, dešinėje – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Įrenginiai iškeliauja po pasaulį

Įmonėje pagamintas naujasis įrenginys, kuriuo per 1 val. išpučiama 9 tūkst. įvairaus dydžio užsukamų plastiko stiklainių, dar pavasarį iškeliavo į Skandinaviją. Šiuo aparatu gaminami įvairiaspalviai stiklainiai, kurių angos diametras įvairuoja nuo 6,6 cm iki 8,2 cm, skirti uogienėms, medui, majonezui, biriems produktams laikyti.

Praėjusią vasarą kretingiškių sukurti aparatai taip pat iškeliavo į Pietų Afriką, Kanadą, Ispaniją. Šiuo metu įmonės gamybinėse patalpose montuojamos dar 3 plastiko taros gamybos mašinos, kurios netrukus bus išgabentos į Norvegiją, Ispaniją ir Niujorką.

„Įrenginys „Flex Blow-4“ vienu metu pučia 4 butelius, o per valandą jų pagamina 6 tūkst., – rodydamas eksportui į Norvegiją baigiamą ruošti kitą aparatą, kalbėjo įmonės vadovas J. Maksvytis. – Tokį įrenginį sumontuojame per 3 mėn., – jis sudarytas vidutiniškai iš 15 tūkst. detalių, kurias patys ir pasigaminame“. Bendrovės „Terekas“, kuri pagal įdiegtas ir pačios kuriamas technologines naujoves yra viena iš pažangiausių Lietuvoje, gamybinės patalpos primena atskirus kompiuterizuotus boksus. Jose nėra triukšmo, šilta, sienas puošia paveikslai. Įmonėje veikia 8 konstruktorių biuras, o iš viso dirba 140 žmonių. Įmonės gamybinės patalpos ir sandėliai užima 11 tūkst. kv. m.

Dvigubins pardavimų apimtis

Bendrovės inžinierius Petras Žiubrys parodė ypatingą įmonės įrenginį – vienintelę Lietuvoje veikiančią japonų gamybos NICON koordinačių matavimo mašiną, skaičiuojančią 1 mikrono tikslumu, – ji pritaikyta matuoti ir lazeriu.

J. Maksvytis neslėpė, jog į metalo apdirbimo įrenginius jau investuota per 2 mln. eurų. „Tačiau tai – ne pabaiga, nes pardavimų apimtis ketiname dvigubinti. Šiemet įvairioms pasaulio šalims pardavėme 17 PET pūtimo įrenginių, kitąmet galvojame parduoti 20, o dar po kelerių metų – 30“, – tvirtino jis.

Įmonės vadovas, pakėlęs eksperimentinę plastiko statinaitę, sakė, jog kasmet iš įvairių šalių gauna ir netikėtų užsakymų: „Prašė, kad sukurtume mašiną, kuri gamintų 30 l talpos plastikinę tarą, skirtą aliejui“.

Per metus – 70 milijonų

Jau antrą dešimtmetį įmonė dirba tokiu principu: užsakovams patys pastato įrenginį ir 5 metus jį prižiūri. „Kitaip sakant, gaminame butelius jų pačių gamyklose. Tą modelį Lietuvoje pradėjome taikyti nuo 2003 m., prieš trejus metus – Švedijoje, šiemet – Olandijoje ir Danijoje, – įmonės darbo pobūdį pristatė pašnekovas. – Taip susitaupo lėšų, nebereikia logistikos. Įrangą ir žaliavas patys gabename oro transportu“.

Todėl ir jų įmonės apimtys yra skaičiuojamos pagal per metus parduodamos taros kiekį, – pernai pagamino 70 mln. taros vienetų. Pačioje įmonėje kretingiškiai gamina gerokai per šimtą rūšių įvairiausios plastiko taros, kurią eksportuoja į Baltijos bei Skandinavijos šalis.

Vadovas pasidžiaugė, kad atgijo ir NVS – buvusių Sovietų Sąjungos valstybių – rinka: jie laimėjo konkursą prieš Vokietijos, Austrijos, Italijos kompanijas ir šiemet ketina atkurti apie 70 proc. savo eksporto į Rytus.

J. Maksvytis tikino, jog kasmet iš užsienio sulaukia užsakymų sumontuoti įrenginį, kuriuo būtų gaminama neįprastų formų ir dydžių tara.

Tapo šeimos kompanija

Prisimindamas verslo pradžią, J. Maksvytis sakė, kad pirmąkart 1994-aisiais iš Belgijos įsivežęs plastiko formas, o iš Lenkijos – pūtimo mašinas. „Buvo daug broko, iš Vokietijos vežėme ir keitėme detales, o paskui supratome, kad aparatą galime ir patys pasigaminti. Pirmoji mūsų mašina gimė jau kitąmet ir 1995 m. iškeliavo į užsienį“, – pasakojo verslininkas.

Tačiau pirmasis įrenginys, lygino jis, tegamindavo po 900 butelių per 1 val., dabar – 10-kart daugiau, o 1 žmogus atlieka tokį pat darbą, kokį anksčiau – 15 žmonių.

„Terekas“ šiandieną tapo ir visos Maksvyčių šeimos kompanija: žmona Palmira dirba projektų vadove, sūnus Gintautas – eksporto vadovu, o brolis Almantas – komercijos direktoriumi.

Kuriant pasaulinį pripažinimą pelniusį produktą, jis pabrėžė, esąs labai didelis visos įmonės darbuotojų indėlis. Jo komanda sutelkta ne tik iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos, bet yra ir iš Plungės, Mažeikių, geriausius specialistus atsiviliojo net iš Šiaulių.

„Turime ne vieną idėją. Jeigu šiandieną nebūsi inovatyvus, pasaulis praris tave. Pramonės evoliucija su IT sprendimais, robotais bei kitais išradimais taip sparčiai žengia į priekį, kad netrukus technologijų pasaulį įsivaizduoju kaip vieną didelę gamyklą, kurią sergės tik šuo ir sargas. O žinot kam tiedu? Sargas tam, kad šertų šunį, o šuo, kad prižiūrėtų sargą“, – juokavo pašnekovas.

• Rašyti komentarą (2)