|
|
|
Nauji metai – naujas aš?
Įprasta manyti, kad naujiesiems metams užėmus senųjų vietą turime pasikeisti ir mes. Tačiau kodėl reikia laukti ypatingo laiko, kad galėtume atsinaujinti patys ir ar išvis to reikia? Turbūt kiekvienas iš mūsų, keičiantis metams, esame girdėję, o galbūt net patys pasižadėję įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, pradėti sportuoti, išmokti kažko naujo, atsisakyti žalingų įpročių ar pakeisti savo išvaizdą. Tačiau kiek iš šių pažadų iš tiesų yra ištesimi? Pripažinkime, tikrai nedaugelis – pasižadėti yra labai lengva, o ištesėti – ne. Dažniausiai išsvajoti rezultatai taip ir lieka tik sparnuotomis mintimis ar žodžiais, o ne nuveiktais darbais. Žinoma, žalingų įpročių atsisakymas ar sveikesnės gyvensenos pasirinkimas yra sveikintini, bet tam juk nereikia laukti ypatingos datos. Taip pat reikėtų gerai apsvarstyti priežastį, kodėl mes, ypač jaunimas, norime pasikeisti, tarkim – numesti svorio. Dažniausiai piktos bendraamžių apkalbos apie žmogaus išvaizdos normas ar matomos reklamos televizijos ekranuose ir socialiniuose tinkluose mažina pasitikėjimą savimi. Pradedame svarstyti, kaip būtų galima pasikeisti. Kartais imamės drastiškų „savęs mažinimo“ planų – alinančių dietų ar net badavimo, kuris gali baigtis ne taip, kaip planuota. Vis dėlto jokios aplinkinių pašaipos neturėtų menkinti mūsų savigarbos ir pasitikėjimo, versti priimti drastiškus sprendimus, dėl kurių vėliau gali tekti gailėtis. Vertėtų į save pažvelgti iš kitos pusės ir apsvarstyti, ar tikrai reikia pokyčių būtent sau pačiam, o ne dėl kitų. Pasiekti rezultatų yra kur kas lengviau ir jei sulaukiame teigiamo aplinkinių palaikymo, ypač šeimos, vis primenančios apie užsibrėžtus tikslus ir skatinančios nepasiduoti. Pokyčiai, kurie yra nepavojingi netikėtai į blogąją pusę pakrypusiais rezultatais, yra sveikintini, taigi – pirmyn, nepaisant datos kalendoriuje. Reikėtų neužmiršti, kad Naujieji metai nėra tas laikotarpis, kai reikia drastiškai pakeisti savo įpročius ar pomėgius, priešingai – peržvelgti, ką praėjusiais metais darei ne taip, apsvarstyti, kodėl savyje nori kažką keisti, ir tik tuomet pradėti ieškoti savo naujojo „aš“. Užsibrėžtų tikslų reikėtų siekti iš lėto, mažais žingsneliais, o jei kartais nepavyksta – nenusiminti, rasti savyje ryžto bei nuolatos galvoti apie rezultatus, kurių pasieksi tik įdėjęs daug darbo. Taigi jei tikrai, nieko neverčiami galvojame, kad mums reikia pasikeisti ar išmokti kažko naujo, darykime tai bet kada ir bet kur, nekreipdami dėmesio į metų laiką, mėnesį ar dieną, nes rezultatai priklauso nuo mūsų pačių įdėtų pastangų ir noro, o ne nuo skaičiaus kalendoriuje.
Šarūnė Sriebaliūtė
„P. n.“ akademijos narė
|
|
