Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gobelenų pavydėtų Valdovų rūmai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2016-12-23

Šį rugsėjį Kretingos muziejus sulaukė itin vertingos dovanos – dviejų senovinių gobelenų. Jau vien pamačiusi nuotraukas Vilniaus dailės akademijos dailės istorikė, garsiausia šalies senosios tekstilės ekspertė, profesorė Ieva Kuizinienė atpažino braižą ir spėjo, jog gobelenai galėjo būti sukurti XVI a. olandų dailininko Bernardo van Orlėjaus, dirbusio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvare.

Prieš porą mėnesių priėmusios dovanas Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė (kairėje) ir muziejininkė Jurgita Paulauskienė dar nežinojo tikrosios gobelenų vertės.

„Tokių gobelenų tarp privačių kolekcininkų nebėra, ir ši geradarės dovana menotyros prasme prilygsta žygdarbiui. Net Valdovų rūmams nieko panašaus nepadovanojo“, – pabrėžė ji.

Abu 1,5 x 2,2 m dydžio gobelenai sukurti vienoda tematika – abu vaizduoja tą patį riterį ant žirgo. Vienas iš jų, sprendžiant pagal įaustą vokišką tekstą, vadinasi „Puikusis riteris Maksimiljanas įjoja į Orley miestą“, o kitas – „Puikusis riteris Maksimiljanas grįžta iš Orley miesto“.

Anot I. Kuizinienės, tai – tik dalis kažkada sukurtų didelių gobelenų, puošusių didikų gyvenamąją aplinką. Abu gobelenai apkarpyti, išlikę tik fragmentai su riteriu Maksimiljanu.

„Akyse matau, kur galima ieškoti šių gobelenų ištakų, nes labai domiuosi jų sukūrimo vieta, autoriumi ir laikotarpiu. Bernardo van Orlėjaus rato dailininkai kūrė Žygimanto Augusto dvaruose, – pagal jų kartonus audėjai išausdavo įmantriausius piešinius. Vėliau pagal gobelenus pritaikydavo skulptūras, vazas bei kitokias interjero puošmenas“, – pasakojo I. Kuizinienė.

Ir nors dailės istorikė sakė esanti 99 proc. garantuota, jog šie gobelenai, sprendžiant pagal jų braižą, priklauso dailininko Bernardo van Orlėjaus dirbtuvėms, tačiau jie galėjo būti išausti ir vėlesniu periodu pagal išlikusius šio dailininko kartonus.

Tačiau tikslią autorystę ir sukūrimo laikotarpį, mokslininkė tvirtino, pasakysianti ateinantį sausį, kada ketina apsilankyti Kretingos muziejuje.

Šiuos gobelenus muziejui padovanojo klaipėdietė anglų kalbos dėstytoja Tatjana Bogdanova. Kretingos muziejaus vadovei Vidai Kanapkienei įteikdama dovaną, mecenatė pasakojo, jog dar sovietmečiu abu gobelenus ji pirkusi Sankt Peterburgo turguje iš senovinių vertybių kolekcininko. Laikiusi juos savo namų rūsyje.

Tačiau šią vasarą, apsilankiusi Kretingos muziejuje ir susipažinusi su dvarų kultūra bei muziejininkų pastangomis atkurti autentišką dvaro aplinką, ji nusprendė, kad jos gobelenams čia būsianti tinkamiausia vieta.

Gobelenai buvo išimti iš medinių rėmų ir saugomi muziejaus saugykloje, – parengus projektą ir gavus lėšų, juos ketinama išgabenti restauruoti į Prano Gudyno restauravimo centrą Vilniuje.

---

Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės komentaras:

– Šių gobelenų istorija stebina tuo, kaip apsisuko istorijos ratas: pati pirmoji Kretingos dvarvietė 1532–1548 m. priklausė Lietuvos valdovui Žygimantui Senajam, o nuo 1548-ųjų iki 1572-ųjų – jo sūnui Žygimantui Augustui. Vėliau dvaras atiteko vyriausiajam Lietuvos kariuomenės vadui Jonui Karoliui Chodkevičiui, kuris ėmėsi kurti Kretingos miestą.

Gobelenus dovanojusi Tatjana Bogdanova sakė, kad juos pirko Sankt Peterburge, tačiau paklaidžioję po pasaulį, jie ir vėl sugrįžo į istorinę Žygimanto Augusto aplinką, nors nebūtinai puošė Kretingos dvaro sienas. Senasis dvaras, manoma, stovėjo kitapus dabartinių rūmų – atliekant archeologinius tyrinėjimus, prie restauruotos ratinės ir Amatų centro buvo aptiktos senojo dvaro statinių liekanos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas