Kalėdojimo laikas – startas į bendrystę

Kartenoje naująjį kleboną A. Lukšą labiausiai žavi žmonių bendruomeniškumas.

Prieš porą mėnesių tarnystę Kartenos ir Budrių parapijose pradėjęs 45-erių klebonas Algirdas Lukšas šiomis dienomis kalėdodamas lanko miestelio apylinkių šeimas. „Žmonės stebi, tyrinėja – jiems smalsu, koks kunigas rūpinsis jų dvasiniais dalykais. Kalėdojimas ir yra startas į būsimą abipusę bendrystę“, – tvirtino A. Lukšas.

Išgirdo Tas, kuriam reikia

Iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios, kurioje tarnavo 13 pastarųjų metų, atvykęs A. Lukšas neslėpė, jog paskyrimą į Karteną laiko atsiųstu ženklu.

„Rugsėjo 3-ąją per Karteną važiavau į Kuršėnus, iš kur esu kilęs, – rinkomės paminėti tėvo mirties 15-ąsias metines. Giminėms sakiau: koks gražus miestelis, Minija ir ta dauba, supama žalumos. Pagalvojau – visai neblogai būtų čia dirbti, bet nebūtina tai sakyti garsiai, nes ims ir išgirs Tas, kuriam reikia. Nors vyskupijos vadovybė apie tai nežinojo, netrukus išgirdau, kad esu skiriamas į Karteną, – rugsėjo 19-ąją jau buvau čia“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau klebonas neslėpė, jog į naujojo paskyrimo vietą jį ir lydėjęs nerimas: „Nebūčiau nuoširdus, sakydamas, kad atšokinėjau čia ant vienos kojos. Tvyrojo nežinomybė, kaip žmonės priims, ar pavyks pateisinti jų lūkesčius. Jaudino ir atsisveikinimo su klaipėdiečiais akimirkos: žmonės 10 minučių plojo stovėdami ir neleido nė žodžio pratarti. Kai dirbi, viskas, atrodo, taip ir turi būti, bet kai išeinant tavo triūsą įvertina, širdį užplūsta neapsakomas jausmas“.

Klebonas sakė nustebęs, jog patį pirmąjį sekmadienį, jį sutikdama, susirinko pilna Kartenos bažnyčia. Jis išsyk pastebėjęs miestelio žmonių bendruomeniškumą, ko nebėra didmiestyje. „Jau žinau, kad žmonės čia veiklūs ir noriai bendraujantys, – namuose pasitinka itin šiltai, ypač tie, kurie patys nebegali ateiti į bažnyčią“.

Sutvarkyti Kartenos medinės bažnyčios išorę – svarbiausias ūkinis klebono Algirdo Lukšo rūpestis.

Rūpestis – ir bažnyčios išorė

Anot A. Lukšo, Kartenoje – gražus ne vien kraštovaizdis, bet ir pati bažnyčia: „Graži savo senumu, paprastų liaudies meistrų rankomis statyta ir puošta, – sakė ir palygino. – O Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – tai sovietinių laikų istorija, kankinių bažnyčia“.

Ūkišku žvilgsniu apžvelgęs Kartenos bažnyčią, klebonas įsitikinęs, jog verkiant reikia remontuoti jos išorę. Tačiau be techninio projekto – nė žingsnio, ir tam ruošiasi išvien su seniūnija bei miestelio bendruomene.

Kartenoje, klebonas sakė, matąs didelį kūrybinį potencialą: bažnyčioje veikia 2 chorai – Sumos ir vadinamasis mokytojų. Jis tikisi, kad atgis ir jaunimo choras, suburtas pirmtako klebono Rolando Karpavičiaus, kuris, beje, buvo studijų Telšių seminarijoje draugas, kaip ir dabartinis Salantų klebonas Juozas Rudys. „Sužinojau, kad po studijų grįžta jauni žmonės, sudarę choro branduolį“, – tikino pašnekovas.

Iš ankstesnės savo tarnystės vietos A. Lukšas, sakė į Karteną atsivežęs suaugusiųjų katechezės patirties. „Klaipėdoje suaugusius žmones rengiau krikštui, Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentams, – tarp jų yra buvusi ir 70-metė moteris. Vesdavau „Alfa“ mokymo kursą. Ir čia galvoju apie „Alfa“ kursą, parapijiečių rekolekcijas“, – apie dvasinį parapijiečių ugdymą kalbėjo klebonas.

Jauniausias tarp 6 brolių

Šiemet suėjo 21-eri A. Lukšo kunigystės metai, – jis dirbo Telšiuose, Švėkšnoje, Upynoje, Kvėdarnoje, ilgiausiai – Klaipėdoje. Estetiškoje klebonijos aplinkoje paprašytas papasakoti apie šeimą, tarnystę ir pomėgius, A. Lukšas sakė, jog yra kilęs iš gausios šeimos, kurioje augo 6 broliai, – tarp jų jis esąs pats jauniausias.

„Seserų neturėjome, ir mama mus įpratino laikytis švaros bei tvarkos, – į pastebėjimą apie namų aplinką išsyk reagavo pašnekovas. – Mano vyriausiam broliui 61-eri, o vyriausias sūnėnas amžiumi nedaug atsilieka nuo manęs – jam jau 39-eri. Mamai Danutei – 81-eri, ji turi 9 anūkus ir 9 proanūkius“, – apie savo gausią šeimą pasakojo A. Lukšas.

Jis sakė, jog mama tebesanti ta ašis, aplink kurią dar pasiseka susirinkti visai šeimai – pernai per mamos 80-metį ir kasmet per Motinos dieną, nes Kalėdas bei Velykas, kai įprastai susiburia namiškiai, jis sutinkąs savose parapijose.

Turi muzikanto išsilavinimą

A. Lukšas sakė labai mėgstąs skaityti – jį domina pažintinė literatūra, traukia ir kelionės: „Esu pabuvojęs daugelyje pasaulio šalių, bet nemėgstu drybsoti pliažuose, kuprinę ant pečių – ir tyrinėju kraštą, žmones, papročius“.

Klebonas, beje, turi ir kitą specialybę – jis yra baigęs chorinį dirigavimą, 5 metus teko dirbti muzikos mokytoju Bijotų pagrindinėje mokykloje. „Yra tekę lipti prie vargonų ir per „šliūbą“, kai nebūdavo kam pagroti. Dabar vis rečiau beprisėdu prie pianino“, – atviravo jis.

Prieš kelerius metus Klaipėdoje išvien su džiazo muzikantu Sauliumi Šiaučiuliu, aktore Regina Šaltenyte bei kitais atlikėjais buvo susibūrę į kvartetą: „Aš dainuodavau, Regina skaitydavo. Šį projektą sugalvojome Motinos dienai, bet jis gyvavo pusantrų metų, o po to mano muzikinė karjera baigėsi“, – juokavo pašnekovas.

• Rašyti komentarą (1)