|
|
|
Gina kelią į kapines
Prasidėjus gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų komplekso statyboms Kretingos žydų senųjų kapinių ir jose esančios Holokausto vietos kaimynystėje, savo susirūpinimą išreiškė ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovai – viešame kreipimesi į Kretingos rajono savivaldybės merą Juozą Mažeiką bei Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę prašoma kuo skubiau įvertinti, ar statybos nekelia pavojaus šios kultūros vertybės išsaugojimui ir jos lankymui. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pasirašytame rašte kviečiama atsakyti, ar statybų metu ir vėliau eksploatuojant statinius bei vykdant ūkinę veiklą nėra ir nebus drumsčiama palaidotųjų ramybė, bloginamas privažiavimas prie kapinių. „Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad kapinės nėra iki galo užtvertos tvora, o neaptvertose kapinių perimetro atkarpose kapinių ribos nėra kaip nors pažymėtos. Kadangi tose vietose kapinės ribojasi su privačiais sklypais, kyla pavojus, kad ūkinė veikla gali būti vykdoma ir kapinių teritorijoje“, – rašoma rašte. Dėl keleto nustatytų požymių, rodančių, kad Kretingos žydų senosios kapinės nėra tinkamai prižiūrimos ir saugomos, žydų bendruomenės atstovai į Kretingos rajono savivaldybę kreipėsi dar šių metų rugpjūčio pradžioje, o prieš keletą dienų aptarti dėl statybų susiklosčiusią situaciją su meru J. Mažeika susitiko žydų bendruomenės atstovas, Kretingoje gyvenantis Isakas Kutzi.
„Bendruomenės atstovą supažindinome su projektu ir jo detalėmis – atstumais nuo kapinių, privažiavimu prie jų. Projekto sumanytojai yra visa tai suderinę su visomis atsakingomis institucijomis, tarp jų – ir Kultūros paveldo departamentu, – sakė J. Mažeika. – Susitikime aptarėme ir žydų bendruomenės reikalavimą vykstant statyboms kapines aptverti – tam mes neprieštaraujame. Žinoma, tai įvyks jau ne šiemet, matyt, planuosime kitais metais, kadangi tvorą ir jos tvėrimo darbus mums taip pat reikės derinti su Kultūros paveldo departamentu.“ Anot mero, natūralu, kad tiek metų prie kapinių tuščia buvusi pieva, prasidėjus darbams, tapo dėmesio traukos objektu, tačiau šis žemės sklypas – privatus, todėl Savivaldybė kištis negali: „Kiek man žinoma, ši žemė priklausė Koncevičiams, jie ją pardavė, o privačios nuosavybės mes reguliuoti negalime. Visi derinimai, kuriuos numato teisės aktai, yra praėję, tuo mūsų vaidmuo ir baigiasi. Be abejonės, mes patys esame suinteresuoti, kad nebūtų pažeistos jokios ribos. Taip pat įsipareigojome žydų bendruomenės atstovus informuoti, kokie bus priimti sprendimai dėl tvoros.“ Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio teigimu, oficialaus atsakymo įstatymo numatyta tvarka į savo viešą kreipimąsi žydų bendruomenė kol kas sulaukė tik iš Nacionalinės žemės agentūros. „Agentūra mus patikino, kad bus įteisintas servituto statusas nors vienam keliukui į kapines, mat dabar susidūrėme su problematiška situacija – abu keliai, kuriais buvo galima privažiuoti prie kapinių, yra užstatomi. Turime nuotraukų, kurios įrodo, kad negalėjome privažiuoti prie kapinių jau vien dėl to, kad vyko darbai ir kelias buvo panaudotas statybinių medžiagų sandėliavimui. O ir pačių kelių dėl statybinių darbų jau beveik nebelikę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė F. Puzemskis. Anot jo, tai – ne vienintelė probleminė situacija, su kuria susiduria žydų bendruomenė Kretingos rajone – Salantuose istorija kone kartojasi. F. Puzemskis įsitikinęs – kad šis gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas išdygs taip arti kapinių, greičiausiai su įstatymais neturi nieko bendro: „Galima kalbėti tik apie tų žmonių, kurie suteikė leidimus, kurie stato ir kurie ten gyvens, moralines vertybes. Neįsivaizduoju, ar atsiras tokių, kurie norės gyventi vos už penkių metrų nuo kapinių.“
|
|
