|
Namai, kur apsigyvens gerumas ir viltis
Kretingos mieste atgijo dar vienas istorinis pastatas – buvusios Pranciškonų gimnazijos dirbtuvės, o nuo šiol – Šv. Antano dienos centras, kur šilumą ir nemokamą pagalbą ras jų stokojančios Kretingos miesto šeimos.
„Pagaliau sulaukėme dienos, kai galėjome atidaryti šiuos namus. Kaip sakė šventoji Motina Teresė, meilė prasideda namuose, o kiek jos bus būtent šiuose namuose, priklausys nuo darbuotojų bei savanorių. Nes pastatas tėra tik plytos, o šilumą jame skleidžia besikūrenantis židinys“, – atidarant Šv. Antano dienos centrą, gausiam būriui susirinkusių svečių kalbėjo jo vadovė Margarita Lizdenytė. Ji pakvietė perkirpti simbolinį geltonąjį kaspiną šių namų įsikūrimu besirūpinančius brolius pranciškonus – tėvą Leopoldą Scheifele, Kretingos vienuolyno gvardijoną Jurdaną Statkų bei Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolą Algirdą Malakauskį. Kirpdamas juostą, brolis A. Malakauskis pabrėžė, jog Šv. Antano dienos centro idėją subrandino būtent M. Lizdenytė, – ji geriausiai žino visus rūpesčius, džiaugsmus ir paslaptis, lydėjusius kone per brolijos gyvavimo laiką, kol žingsnis po žingsnio ateita į šią svarbią dieną. Jis taip pat padėkojo ir vydmantiškiui Antanui Kontrimui, kuris organizavo statybos bei ūkio darbus šiame miesto kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame vienuolyno maisto atsargų sandėlyje. Kirpo pirmąjį kaspiną „Geltonas kaspinas – tai pirmoji mūsų trispalvės juosta, simbolizuojanti, kad kartu su broliais per Nepriklausomybės laikotarpį kūrėme šį centrą“, – kalbėjo M. Lizdenytė, pakviesdama apžiūrėti kol kas tik trečdalį sutvarkytų patalpų, kuriose įrengta salė, virtuvėlė ir užimtumo kambarys. Vadovė vylėsi, jog gelbstint geradariams, netrukus baigs sutvarkyti likusias I ir II aukštų patalpas, palėpę bei rūsį ir jau tuomet galės perkirpti raudonąją ir žaliąją įkurtuvių juostas. Anot M. Lizdenytės, buvo praeiti kryžiaus keliai, kol buvo gauta lėšų iš ES fondų, juos taip pat rėmė geradariai. Į pastato renovaciją jau investuota 200 tūkst. eurų, – už šiuos pinigus sutvarkytas fasadas, naujai užklotas ir apšiltintas stogas, įvestas vandentiekis ir kanalizacija, įrengta elektros instaliacija. Tam, kad darbai būtų užbaigti ligi galo, lėšų dar reikėtų antra tiek.
Teiks nemokamą pagalbą Nors Šv. Antano dienos centro įkurtuvės įvyko vos prieš savaitę, tačiau jis veikia jau dešimtmetį. Iš pradžių veikla buvo susieta su Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba, o nuo 2007 m. centras veikia kaip savarankiška organizacija: po savo stogu glaudė seserys pranciškonės, užsiėmimai vykdavo ir parapijos namuose. „Mintis įkurti tokį centrą, kur nemokamą pagalbą gauna į socialinės rizikos šeimų apskaitą nepakliūvantys vaikai bei jų tėvai, bet jiems ant kulnų lipa skurdas ir badas, kurie patyrę smurtą ar išgyvenę skyrybas, kilo dar tuomet, kada valstybė dėmesį kreipė ir rėmė tik socialinės rizikos šeimas. Norėjosi, kad vaikai iš vargingai gyvenančių šeimų po pamokų nesibastytų gatvėmis, būtų užimti ir savo vertybes kurtų su Dievo pagalba ant tikėjimo pamato“, – kalbėjo M. Lizdenytė. Šį centrą lanko nuo 20 iki 30 vaikų, suskirstytų į 2 grupes, ir būrys tėvų. Su jais išvien su savanoriais dirba 12 centro darbuotojų: psichologas, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, kūno kultūros specialistas. Vaikai čia paruošia pamokas, mokosi kulinarinių įgūdžių, patys pasigamina maistą, o po to panyra į meninę saviraišką ir kūrybą. Anot M. Lizdenytės, centras išgyvena iš projektinės veiklos. Taip pat vykdoma labdaringa veikla – centro lankytojai bei savanoriai dalyvauja „Maisto banko“ akcijose ir maisto paketais remia vargingas šeimas.
|