Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Žolinė išsivedė ir gandrus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-08-26

Po Žolinės nužydėję ir rudeniu jau alsuojantys laukai vos prieš kelias dienas dar tėviškai globė į būrius susispietusius ir kelionėn į tolimąją Afriką sparnus keliančius gandrus, o šiandien pakelėse jų beveik nebematyt. Gandralizdžiuose prie namų snapus betarškina vos viena–kita užsilikusi pora.

Būriais gandrų jau retai kur beišvysime, tačiau pavieniai prieš ilgą kelionę dar šildosi rudenėjančios saulės apkabintuose gimtinės lizduose.

Jaunikliai poruojasi tarpusavyje

Klibiuose, palei kelią į Kūlupėnus, gyvenančių Violetos ir Jono Dirmeičių sodybos gandralizdyje vakar rytą plunksnas dar kedeno trys raudonsnapiai. „Šį pavasarį sugrįžo gandrų pora, atsivedė du jauniklius, bet vienas iš gandrų žuvo – jį nudaužė pakelės mašina, o kitas užaugino abu vaikus“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo J. Dirmeitis.

Jis sakė šiemet pastebėjęs keistą reiškinį – jaunikliai pradėję poruotis tarpusavyje: „Sakau, gal perės antrą vadą ir išvis nebeišskris“, – juokavo klibiškis.

Šiaip jau gandrai, pastebėjo J. Dirmeitis, iš jų sodybos bei gretimo, maždaug už 300 m esančio, gandralizdžio niekuomet neišskrenda tiksliai numatytą dieną – rugpjūčio 24-ąją, per šventąjį Baltramiejų, dažniausiai – anksčiau arba keliomis dienomis vėliau.

Gandrai V. ir J. Dirmeičių sodyboje gyvena jau 7–8 metus, iš pradžių įsikurdavę ant nudžiūvusiame medyje sukrauto lizdo, kol elektrikai jį perkėlę ir įtvirtinę ant iškelto stulpo.

„Anksčiau į mūsų sodybą vis sugrįždavo ta pati gandrų pora, – vieną iš jų atpažindavau pagal juodą plunksną nugaroje. Tačiau jau trečią pavasarį parskrido kiti, o šįkart trijulė gal nė nebeišskris“, – svarstė pašnekovas.

Žiemoja Pietų Afrikoje

Anot Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo Vytauto Jusio, dauguma gandrų iš Lietuvos jau yra išskridę, – patys pirmieji sparnus į šiltuosius kraštus šiemet pakėlė jau rugpjūčio vidury, netrukus po Žolinės. „Šv. Baltramiejaus diena nėra vienintelė, kada išskrenda gandrai. Tai – tarsi riba, paukštis gi tikslių datų nežino. Tai mūsų protėviai kažkada susaistė gamtos reiškinius, ir gandrų išskridimą sutapatino su rugpjūčio 24-ąja. Ir rugsėjo pradžioje dar vienur–kitur pamatysime po laukus stypinėjančių ilgakojų“, – kalbėjo ilgametis paukščių migracijos stebėtojas.

Mūsiškiai gandrai turi įveikti ilgą kelią – maždaug 10 tūkst. kilometrų. Jie žiemoja ne artimiausiose Afrikos žemyno pakrantės, o pačiose piečiausiose – Pietų Afrikos Respublikoje, kurią pasieks tik spalio antroje pusėje.

Gardus kąsnelis vietiniams

Vietiniai Šiaurės Afrikos gandrai niekur neišskrenda, jie peri Tunise, Maroke. Vokietijos ir Prancūzijos ilgakojai žiemoja Vidurio Afrikoje ir ją, skirtingai nuo Lietuvos gandrų, pasiekia palei vakarinį šio žemyno krantą. Lietuvos gandrai skrenda per Baltarusiją, Ukrainą, Bulgariją, Izraelį, aplenkdami Viduržemio jūrą. „Niekas negali pasakyti – kodėl jie taip pasiilgina kelionę, kas ir kodėl jiems rodo kelią. Tiesiog jiems skirta žiemoti Pietų Afrikoje ir tiek“, – tikino ornitologas.

Žiemavietes pasieks ne visi lietuviški gandrai: kris ne tik paliegę, bet ir sveiki – jie žus nutūpę ant elektros laidų. Pasirodo, juos šaudo ir maistui vartoja Sirijos, Libano gyventojai, Šiaurės Afrikos tautos. „Ir ne todėl, kad šiandieną Sirijoje karas ir trūksta maisto, tiesiog tokia yra tradicija, gandrai jiems – stambus valgomas paukštis. O vykstant karui mūsiškių gandrų medžioklė bus dar intensyvesnė“, – kalbėjo V. Jusys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas